Хелен Филдинг - Bridžitos Džouns dienoraštis

— Kiek kalorijų galima suvalgyti laikantis dietos? — paklausė jis.

— Apie tūkstantį. Na, asmeniškai aš dažniausiai taikausi į tūkstantį, bet iš tikrųjų suvalgau pusantro, — pasakiau ir dar nebaigusi suvokiau, jog yra ne visai taip.

— Tūkstantį? — apstulbęs paklausė Tomas. — Bet aš maniau, kad reikia dviejų tūkstančių vien gyvybei palaikyti.

Išsižiojusi spoksojau į jį. Suvokiau tiek metų laikiusis dietos, kad iš mano sąmonės absoliučiai išnyko mintis, jog kalorijos reikalingos gyvybei palaikyti. Pasiekiau tokią stadiją, kai manau, kad mitybos idealas yra išvis nieko nevalgyti, o žmonės valgo tik todėl, kad yra godūs ir negali susilaikyti, antraip atkakliai laikytųsi dietos.

— Kiek kalorijų turi virtas kiaušinis? — paklausė Tomas.

— Septyniasdešimt penkias.

— Bananas?

— Didelis ar mažas?

— Mažas.

— Nuluptas?

— Taip.

— Aštuoniasdešimt, — tvirtai atsakiau.

— Alyva?

— Juoda ar žalia?

— Juoda.

— Devynias.

— Romo kokteilis?

— Aštuoniasdešimt vieną.

— Dėžutė „Milk Tray“?

— Dešimt tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt šešias.

— Iš kur tu tą viską žinai?

Susimąsčiau.

— Žinau ir tiek, kaip žmonės moka abėcėlę ar daugybos lentelę.

— Gerai. Devyniskart aštuoni? — paklausė Tomas.

— Šešiasdešimt keturi. Ne, penkiasdešimt šeši. Septyniasdešimt du.

— Kokia raidė eina prieš J? Greitai.

— P. L, norėjau pasakyti I.

Tomas sako, kad aš trenkta, bet aš tiksliai žinau, kad esu normali ir visiškai tokia pat, kaip kiti, t. y. Šeron ir Džudė. Atvirai sakant, nerimauju dėl Tomo. Man atrodo, pasiryžęs dalyvauti grožio konkurse jis palūžo nuo įtampos, prie kurios mes, moterys, seniai pripratome, ir darosi nesaugus, liguistai susirūpinęs savo išvaizda potencialus anorektikas.

Vakarėlio kulminacijai Tomas, norėdamas pralinksmėti, pradėjo laidyti fejerverkus nuo stogo į apačioje gyvenančių kaimynų sodą; Tomas sako, jog jie nekenčia homoseksualistų.

LAPKRIČIO 9, KETVIRTADIENIS

56,5 kg (be tų kokteilių iškart geriau), alkoholio vienetai 5 (jau geriau taip, negu didžiulis pilvas, prikimštas trintų vaisių), cigarečių 12, kalorijos 1456 (puiku).

Labai jaudinuosi dėl būsimos vakarienės. Numatyta kitos savaitės antradieniui. Svečių sąrašas:

Džudė Bjaurybė Ričardas

Šezė

Tomas Pamaiva Džeromas (nebent man pasisektų ir iki antradienio juodu su Tomu susipyktų)

Magda Džeremis

Aš Markas Darsis

Markas Darsis labai apsidžiaugė, kai jam paskambinau.

— Ką gaminsi? — paklausė. — Ar gerai gamini?

— A, žinai... — abejingai nutęsiau. — Paprastai naudojuosi Marko Pjero Vaito receptais. Tu net neįsivaizduoji, kaip viskas paprasta, jei tik pasirūpini skonio koncentracija.

Jis nusijuokė ir pasakė:

— Tik neruošk nieko labai sudėtingo. Atsimink, žmonės ateina pabūti su tavim, o ne valgyti suflė iš liukrinių indelių.

Danielis niekad nebūtų pasakęs tokio malonaus dalyko. L. laukiu antradienio.

LAPKRIČIO 11, ŠEŠTADIENIS

56 kg, alkoholio vienetai 4, cigaretės 35 (krizė), kalorijos 456 (negaliu valgyti).

Tomas dingo. Pradėjau dėl jo nerimauti šiandien rytą, kai paskambino Šeron ir pasakė, kad negalėtų prisiekti, bet mananti, jog vėlų ketvirtadienio vakarą mačiusi Tomą einantį Ledbrouk Grouvu, ranka prisidengusį burną ir, atrodo, pamušta akim. Tačiau kol prikalbino taksistą apsisukti ir sugrįžti į tą vietą, Tomas išnyko. Vakar ji paliko jo atsakiklyje dvi žinutes klausdama, ar viskas tvarkoj, tačiau atsakymo nesulaukė.

Jai pasakojant staiga prisiminiau, kad ir pati trečiadienį palikau Tomui žinutę klausdama, ar jis niekur nedings savaitgalį, o jis neatsakė, ir tai jam absoliučiai nebūdinga. Prasidėjo įnirtingas skambinėjimas. Tomo telefono niekas nekėlė, todėl aš paskambinau Džudei, kuri prisipažino taip pat jo nemačiusi. Pamėginau prisiskambinti Tomo Pamaivai Džeromui: nieko. Džudė pasakė, kad paskambins Saimonui, kuris gyvena greta Tomo, ir paprašys užeiti pažiūrėti. Po dvidešimt minučių paskambino man ir pranešė, kad Saimonas ištisą amžinybę skambinęs prie Tomo durų ir net daužęs kumščiais, tačiau atsako nesulaukęs. Tada vėl paskambino Šeron. Ji kalbėjo su Rebeka, kuri tarsi prisiminė, jog Tomas žadėjęs eiti pietų pas Maiklą. Paskambinau Maiklui, o tas atsakė, jog Tomas palikęs labai keistą žinutę beveik neatpažįstamu balsu, kurioje tik pasakęs, jog ateiti negalėsiąs, bet nieko nepaaiškinęs.

3 valanda popiet.Po truputį puolu į paniką, kartu gardžiuodamasi jausmu, kad esu dramatiškų įvykių centre. Esu praktiškai geriausia Tomo draugė, todėl visi skambina man, o aš reaguoju į situaciją ramiai, tačiau giliai susirūpinusi. Staiga pagalvojau, gal Tomas sutiko kokį naują draugą ir juodu abu, pasislėpę nuo žmonių akių, mėgaujasi trumpučiu medaus mėnesiu? Gal Šeron matė visai ne jį, gal mėlynė po akim tėra azartiško sekso su jaunu partneriu produktas, o gal Tomas mėgino postmodernistišką-ironišką siaubiakų makiažą? Turiu visiems paskambinti ir išbandyti naująją teoriją.

3.30 popiet.Bendroji nuomonė suniekino mano teoriją, nes niekas netiki, kad Tomas, sutikęs naują partnerį (jau nekalbant apie rimtą romaną), ištvertų tuoj pat visų neapskambinęs ir neprisigyręs. Negaliu su tuo ginčytis. Galvoje sukasi klaikiausios mintys. Nėra jokių abejonių, kad pastaruoju metu Tomas atrodė pakrikęs. Pradedu galvoti, ar tikrai esu gera draugė? Mes, Londono gyventojai, tokie užsiėmę ir klaikūs egoistai. Ar įmanoma, kad vienas mano draugų būtų toks nelaimingas, jog... ah-ha, tai štai kur buvau padėjusi naują „Marie Claire“ numerį, ant šaldytuvo!

Vartydama „Marie Claire“ pradėjau įsivaizduoti Tomo laidotuves ir ką reikėtų apsirengti. Fūūūū, staiga prisiminiau vieną parlamento narį, kuris mirė užsimovęs ant galvos plastikinį šiukšlių maišą ir įsikandęs šokoladinį saldainį su apelsinų džemu ar ką panašaus. Įdomu, ar Tomas slapta nuo mūsų užsiiminėjo iškrypėlišku seksu?

5 valanda popiet.Ką tik vėl paskambinau Džudei.

— Kaip manai, gal paskambinti policijai, tegu įsilaužia į jo butą? — paklausiau.

— Aš jau skambinau, — atsakė Džudė.

— Ir ką jie sakė? — nesusilaikiau ir slapta įsižeidžiau, kad Džudė paskambino policijai nepasitarusi su manim. Aš esu geriausia Tomo draugė, o ne Džudė.

— Neatrodo, kad jiems tai padarė didelį įspūdį. Sakė, kad paskambinčiau pirmadienį, jei iki tol jis neatsiras. Juos galima suprasti. Gal ir tikrai truputį isteriška pulti su policija ieškoti dvidešimt devynerių metų nevedusio vyriškio, jei jis šeštadienį rytą nesėdi namie ir neatėjo pas draugą pietų, juolab kad ir taip neketino eiti.

— Ne, įvyko kažkas baisaus, aš jaučiu, — ištariau be galo paslaptingai bei prasmingai ir pirmą kartą gyvenime pagalvojau, kokia esu jautri ir antgamtiškai įžvalgi.

— Labai tave suprantu, — atsakė Džudė pikta lemiančiu balsu. — Aš irgi jaučiu. Akivaizdu, jog įvyko kažkas bloga.

7 valanda vakaro.Nepaprasta. Po pastarojo pokalbio su Džude negalėjau net pagalvoti apie parduotuves ar panašius paviršutiniškus užsiėmimus. Pamaniau, jog dabar kaip tik tinkamas laikas užsiimti feng shui, todėl išėjau ir nusipirkau „Cosmopolitan“. Naudodamasi žurnale pateiktu piešiniu, labai atidžiai sudariau savo buto žemėlapį. Staiga pamačiau siaubingą dalyką. Mano buto Draugų ir Pagalbininkų srityje stovėjo šiukšliadėžė. Nereikia stebėtis, kad nelemtasis Tomas pranyko.