Judith McNaugth - Tobula

Reaguodamas į tuos sentimentalius paistalus, Žakas tik pakėlė antakius ir absoliučiai nieko nepratarė; Levainas mylėjo jį kaip savo banko sąskaitą, ir jam buvo skaudu, kad Žakas nenori statyti Gražios moters. Tačiau Levainas nebandė jo spausti. Paskutinį kartą šitaip pabartas, Žakas išėjo iš jo kabineto ir susuko po filmą Paramount bei Universal studijose.

— Tu niekada nebuvai vilčių kupinas jaunuolis, — pasakė jis. — Buvai kietas ir realistas, tačiau nebuvai ir visiškas skeptikas. Kai vedei Reičelę, pradėjai keistis. — Pamatęs Žako veide blykstelint sudirgimą, skubiai pridūrė: — Gerai, užteks sentimentalumų. Kalbėkim apie reikalus. Kada nori pradėti Lemtį ir ką numatei pagrindiniams vaidmenims?

— Aš vaidinsiu vyrą ir norėčiau, kad Dajana Kouplend, jeigu ji laisva, vaidintų žmoną. Reičelė puikiai tiktų meilužės rolei. Emilė Makdenjels — dukters.

Levaino antakiai staiga pakilo aukštyn.

— Reičelę ištiks įsiūčio priepuolis, jeigu ji gaus antraeilį vaidmenį.

— Su Reičele aš susitarsiu, — nuramino jį Žakas.

Reičelė ir Levainas nekentė vienas kito, nors nė vienas jų niekada to nepripažino. Žakas įtarė, kad prieš daugelį metų tarp jų buvo romanas, kuris blogai baigėsi.

— Tu dar nenusprendei, kas vaidins valkatą, — kiek padvejojęs po pauzės tęsė Levainas. — Norėčiau paprašyti paslaugos. Ar nesutiktum tą vaidmenį skirti Toniui Ostinui?

— Nieku gyvu! — atrėžė Žakas.

Ostino polinkis į alkoholį ir narkotikus buvo plačiai žinomas kaip ir kitos jo ydos, ir jis buvo absoliučiai nepatikimas. Paskutinį kartą atsitiktinai perdozavęs pradedant sukti filmą Empire studijai, šešiems mėnesiams atsidūrė reabilitacijos centre, ir jo vaidmenį teko atiduoti kitam aktoriui.

— Tonis nori dirbti ir įrodyti, ką gali, — kantriai tęsė Levainas. — Jo gydytojai man garantuoja, kad jis metė savo įpročius ir tapo nauju žmogumi. Šį kartą aš linkęs jais tikėti.

Žakas gūžtelėjo pečiais.

— O kuo skiriasi šis kartas?

— Todėl, kad šį kartą, kai jie skubiai atvežė jį į Kedrų-Sinajaus, jis vos galo negavo. Gydytojai jį atgaivino, bet toji patirtis galutinai atgrasė jį nuo to mėšlo, ir jis pasiruošęs susiimti ir dirbti. Norėčiau suteikti jam galimybę pradėti iš naujo. — Levaino balse suskambo maldavimas. — Žakai, tai vienintelis doras darbas, kurį galima padaryti. Mes visi gyvenam šioje žemėje. Privalom rūpintis vieni kitais, žiūrėti vieni kitų. Turim padėti Toniui gauti darbą, nes jis palūžęs ir...

— Ir skolingas tau krūvą pinigų už tą filmą, kurio jis taip ir nebaigė, — drėbė Žakas į akis.

— Na taip, jis prasiskolino mums nemažą sumą pinigų už tą filmą, — nenorom pripažino Levainas. — Bet vis dėlto atėjo pas mus ir paprašė sutikimo atidirbti už skolą, kad galėtų susigrąžinti vardą. Kadangi esi nejautrus, pasvarstyk praktinę naudą, kurią iš to gausim: kad ir kokia prasta jo reputacija, publika vis dar žavisi juo. Jis blogasis, suvedžiotas, gražusis vaikinas, vyras, kurį kiekviena moteris trokšta paguosti.

Žakas dvejojo. Jeigu Ostinas tikrai pasikeitė, jis šiam vaidmeniui tobulai tiko. Būdamas trisdešimt trejų, jis savo gražią šviesiaplaukio jaunuolio išvaizdą buvo nuniokojęs lengvabūdišku gyvenimu, bet dėl to jis tapo patrauklesnis moterims nuo dvylikos iki devyniasdešimties. Ostino pavardė afišoje garantavo pasakiškas pajamas. Taip pat ir Žako; kartu tai duotų šansų sumušti kai kuriuos rekordus. Kadangi Žakas ketino gauti nemažą dalį pelno kaip atlyginimą už Lemties pastatymą, tai akivaizdžiai lėmė jo apsisprendimą, kaip ir tai, kad Ostinas girtas vaidino geriau ir šiam vaidmeniui jis tobulai tiko. Kita vertus, panaudoti Ostiną šiame filme būtų paslauga Empire studijai, o Žakas ketino savo ruožtu iš jos išsireikalauti nuolaidų. Todėl jis slėpė entuziazmą dėl šio sumanymo ir tiktai pasakė:

— Duosiu jam susipažinti su vaidmeniu, bet neketinu būti narkomano auklė, ar jis pasitaisęs, ar ne. Pasakysiu, kad Danas Mojesas paskambintų tau rytą, — pakilęs išeiti pridūrė jis, turėdamas omeny savo agentą, — ir judu galit pradėti tartis dėl kontrakto sąlygų.

— Šitas filmas daug kainuos, filmuosite keliose vietovėse, — priminė jam Irvinas, jau būgštaudamas dėl sumos, kurios Žakas buvo linkęs prašyti už pagrindinį vaidmenį ir režisūrą, jau nekalbant apie paslaugas, kurių jis išreikalaus už tai, kad filme leis vaidinti Ostinui. Stropiai slėpdamas savo entuziazmą dėl šio projekto, jis atsistojo ir paspaudė ranką Žakui. — Imuosi šito reikalo tik dėl to, kad tu taip labai jo nori. Aš pats žadu melstis parpuolęs ant kelių, kad jis atneštų mums nors tiek pajamų, kiek kainuos jo gamyba.

Žakas užgniaužė supratingą šypsnį. Spaudžiant rankas pasipylė įžanginė sutarties sąlygų papliūpa.

Dajana Kouplend atsisakė Žako personažo žmonos vaidmens, nes ji jau buvo susitarusi, todėl Žakas tą vaidmenį atidavė Reičelei, kuri buvo jo alternatyva. Po kelių savaičių Dajanos planai pasikeitė, bet tuo metu Žakas jau ir morališkai, ir teisiškai buvo įsipareigojęs Reičelei palikti pirmaeilį vaidmenį. Žako nuostabai, Dajana paprašė mažesnio — meilužės — vaidmens. Emilė Makdenjels mielai sutiko vaidinti paauglę dukrą, o Toniui Ostinui buvo skirtas valkatos vaidmuo. Atlikėjai mažesniems vaidmenims buvo surasti be vargo, ir Žako mėgstama rinktinė filmavimo brigada vėl susibūrė į krūvą statyti kito filmo.

Prabėgus mėnesiui nuo Lemties filmavimo pradžios, pasklido kalbos, kad nors darbui kliudė įvairios nelaimės ir trukdymai, fragmentai, kiekvieną dieną siuntinėjami į laboratoriją išryškinti, buvo fantastiški. Holivudo paskalų malūnas pradėjo skleisti per ankstyvas pranašystes apie Akademijos premijų nominacijas.

6

Čežėjimas žolėje pažadino Žaką iš svajonių ir, žvilgterėjęs per petį, jis tirštėjančiose sutemose pamatė besiartinantį Tomį Niutoną.

— Komanda išėjo pietauti, o arklidėse viskas paruošta, — pasakė jis.

Žakas atsistojo.

— Puiku. Einu pažiūrėsiu. — Jis šiandien jau buvo tikrinęs kiek ankstėliau, tačiau norėjo, kad būtų išvengta bet kokių netikėtumų, be to, tai suteikė jam galimybę kiek ilgiau išvengti bendravimo su kitais. — Šį vakarą repeticijos nebus, — pridūrė jis. — Mėginsim filmuoti iš karto.

Tomis linkterėjo:

— Pranešiu visiems.

Arklidėse Žakas apžiūrėjo paskutinės didelės scenos aplinką. Per pastaruosius mėnesius siužetas atgijo priešais kameras, tapo gyvesnis ir labiau įtemptas, negu jis tikėjosi iš pradžių. Tai buvo pasakojimas apie moterį, plėšomą tarp meilės savo dukrai bei vyrui, darbuose paskendusiam pramonės magnatui, ir aistringo susidomėjimo gražuoliu valkata, kurio noras ją pasiekti virto pavojinga manija. Žakas vaidino tą tariamai nedėmesingą vyrą, vyriškį, kurio finansinė imperija jau buvo bežlunganti ir kuris svarstė, ar nevertėtų jam imtis verslo su narkotikų tiekėjais, kad nereikėtų matyti savo žmonos ir dukros, netekusių įprasto gyvenimo būdo. Emilė Makdenjels buvo toji paauglė dukra, kuriai nėmaž nerūpėjo jos tėvų teikiama prabanga ir kuri tenorėjo didesnio jų susidomėjimo, dėmesio. Siužetas buvo stiprus, bet labiausiai išsiskyrė puikūs ir ryškūs herojų charakteriai, žmogaus prigimties ir poreikių, jo silpnybių ir jėgos apnuoginimas. Lemtyje nebuvo „blogų vyrukų“. Žakas žinojo, kad kiekvienas personažas darys didžiulį emocinį poveikį filmo žiūrovams.