— Džule, turiu su tavimi pasikalbėti, — uždususi pasakė ji, — svetainėje.
Padėjusi į šalį elementorių, Džulė nusišypsojo savo mokiniams ir nurodė:
— Vili, skaityk toliau balsu. Aš tuojau sugrįšiu.
Jausdamas, kad vyksta kažkas įdomaus, Vilis Dženkinsas skaitė, kol mokytoja nutolo tiek, kad nebegalėjo jo girdėti, tada nusišiepė dviem savo bičiuliams.
— Kažkas vyksta, — pasakė jis, prislopinęs šiurkštų balsą ligi kuždesio, persilenkdamas kėdėje, kad geriau matytų svetainę.
Džonis Everetas žvilgterėjo per petį, kai šonu pasuko invalido vežimėlį ir ėmė žiūrėti į tą pusę. Tomas Vimplis, kurio dešinė koja buvo amputuota nuo kelio, pasuko savo vežimėlį į vietą ir pritariamai linktelėjo.
— Kažkas svarbaus, kertu lažybų.
Pats imdamasis reguliuotojo ir šnipo vaidmens, Vilis nutykino ligi durų.
— Panelė Keihil jungia televizorių... — pranešė jis grįžtelėjęs, paskui vėl atsigręžė į svetainę.
— Ketrina? — kreipėsi Džulė ir iš to, koks įtemptas buvo draugės veidas, ir iš to, kaip karštligiškai ji ieškojo vieno televizijos kanalo, jautė, kad tai kažkaip susiję su Žaku. — Nekankink manęs! Pasakyk, kas nutiko? Tai dėl Žako? Kas nors blogai?
Purtydama galvą, Ketrina atsitraukė nuo televizoriaus.
— Visa tai galima išgirsti per žinias. Jie pertraukia savo programą, kad praneštų. NBC sakė, kad jie turį vaizdajuostę ir parodysią ketvirtą trisdešimt. — Ji dirstelėjo į savo laikroduką. — Kaip tik dabar.
— Kas tai? — pratrūko Džulė.
— Gera žinia, — skausmingai juokdamasi pasakė Ketrina. — O gal ir bloga, priklausys nuo to, kaip pažiūrėsi. Džule, jis... — Ji staigiai nutilo, rodydama į televizorių, kai diktorius pasakė, kad jie pertraukia savo reguliarią programą specialiu žinių pranešimu. Ekrane pasirodė Tomo Brokou veidas.
— Labą dieną, ponios ir ponai , — pasisveikino jis. — Prieš valandą Amarile, Teksase, Zakaris Benediktas buvo išleistas iš Amarilo valstijos kalėjimo, kur kalėjo nuteistas keturiasdešimt penkeriems metams už savo žmonos, aktorės Reičelės Evans nužudymą. Benedikto advokatai gavo jo paleidimo raštą dėl formalaus pareiškimo, kurį pateikė Emilė Makdenjels, kartu su Benediktu, Evans ir Toniu Ostinu vaidinusi „Lemtyje “
Džulė nesąmoningai siekė Ketrinos rankos ir stipriai suspaudė, Brokou kalbant toliau:
— NBC sužinojo, kad panelės Makdenjels pareiškime greičiausiai buvo priesaika patvirtintas liudijimas, jog prieš dvi dienas jos tėvas , Džordžas Makdenjelsas, jai prisipažino nužudęs Reičelę Evans ir aktorių Tonį Ostiną, kuris pereitą mėnesį buvo rastas negyvas savo namuose Los Andžele.
Iš Džulės krūtinės išsiveržė pasitenkinimo, kančios ir triuškinančios kaltės dejonė. Ji abiem rankomis įsitvėrė kėdės atlošo, kad nesukniubtų, kai ekrane pasirodė Amarilo valstijos kalėjimo vartai, ir ji pamatė išeinantį Žaką su tamsia eilute ir kaklaraiščiu, lydimą per lietų ligi limuzino, o tuo tarpu Brokou pranešė:
— Benediktas paliko kalėjimą kaip laisvas žmogus, lydimas savo Kalifornijos advokatų. Limuzine jo laukė senas draugas pramonininkas Metjus Farelas , kurio tvirtas tikėjimas Benedikto nekaltumu nebuvo paslaptis nei žiniasklaidai, nei valdžios atstovams. Be to, šone stovėjo pažįstama moteris, nors garsiųjų duobučių skruostuose nė žymės. Pažiūrėjus į šią vaizdajuostę, aišku, kad ji nesitikėjo būti pastebėta, bet atvyko įsitikinti pati , kad Benediktas tikrai saugiai paleistas.
Džulė stebėjo, kaip Metas skubiai nuėjo prie limuzino, paskui sustojo, žiūrėdamas į kairę, kur po skėčiu su savo vyru stovėjo Emilė Makdenjels, jos veidas buvo iškreiptas skausmo. Akimirką Žakas pastovėjo, žiūrėdamas į ją, paskui palengva prisiartino.
Ašaros riedėjo Džulės skruostais, žiūrint, kaip Žakas paėmė Makdenjels į savo glėbį. Paleido ją, perdavęs jos vyrui, o paskui dingo limuzine, kuris nuskubėjo tolyn, o Brokou pridūrė:
— Amarilo reporteriai, sužinoję apie Benedikto paleidimą, nuskubėjo į Amarilo oro uostą, tikėdamiesi išgirsti jo pareiškimą. Tačiau jis drauge su Farelu išvyko pastarojo privačiu reaktyviniu lėktuvu. NBC sužinojo, kad skrydžio plane, užpildytame Farelo piloto, užrašytas kelionės tikslas — Los Andželas, kur Farelas turi jam priklausantį namą , nors šiuo metu jis išnuomotas ekrano žvaigždei Polui Restermanui ir jo žmonai.
Springdama nuo ašarų, Džulė pažvelgė į Ketriną ir kimiai pasakė:
— Metas Farelas niekada nesiliovė juo tikėjęs. Žakas turėjo bent vieną ištikimą draugą.
— Nepradėk savęs plūsti, — perspėjo ją Ketrina, bet jos pačios balsas nuo emocijų buvo įsitempęs, o Džulė vis tiek jos negirdėjo. Ji stebeilijo į ekraną ir klausėsi Brokou, kai tas pasakė:
— Amarilo prokuroras Viljamas Veslis ruošiasi padaryti pareiškimą iš Teismo rūmų.
Ekrane pasirodė Teismo rūmų laiptai, kur tamsiaplaukis trisdešimtmetis vyras išėjo pro duris ir kreipėsi į minią reporterių, kurie mojuodami mikrofonais, vienas per kitą šaukdami pateikinėjo jam klausimus.
Palaukit, — įspėjo jis, dėdamasis akinius, — kol perskaitysiu pareiškimą, o tada kiek galėdamas jums atsakysiu. — Kai triukšmas nutilo, jis iškėlė lapą, kurį laikė rankoje ir ėmė skaityti: — Vakar Zakario Benedikto Kalifornijos advokatai pareikalavo specialaus susitikimo su mano kontora čia, Amarile. Per susitikimą mums buvo pateiktas priesaika patvirtintas panelės Emilės Makdenjels pareiškimas, liudijantis, kad jos tėvas, Džordžas Andersonas Makdenjelsas prisipažino nužudęs Reičelę Evans ir Entonį Ostiną. Panelė Makdenjels, savo pareiškimą padiktavusi policijos kapitonui Džonui Jorgenui Orendžo apygardoje, Kalifornijoje, taip pat atidavė 45 kalibro automatinį pistoletą, priklausantį jos tėvui. Preliminariniais duomenimis tyrimai, atlikti šį rytą, rodo, kad kulkos, nužudžiusios poną Ostiną, buvo paleistos iš šio ginklo. Tučtuojau po mūsų susitikimo su pono Benedikto advokatais, jie pateikė habeas corpus raštą čia, Amarile, reikalaudami, kad iš Amarilo valstijos kalėjimo jų klientas būtų paleistas. Raštą pasirašė, neprotestuojant mano kontorai , teisėjas Volkotas, o tada jis buvo perduotas į Valstijos teismo rūmus Ostine, kad jį pasirašytų apeliacinio teismo teisėjas. Parašas buvo gautas šį rytą, ir Zakaris Benediktas atitinkamu laiku paleistas. Dar yra kai kurių teisinių formalumų, kurie turi būti sutvarkyti dėl jo pabėgimo iš Amarilo valstijos kalėjimo prieš du mėnesius, nes tai Teksaso įstatymų pažeidimas. Tačiau advokatų kontora mano, kad ponas Benediktas ir taip pakankamai brangiai jau sumokėjo sumuštas Meksikos policijos už savo trumpą neteisėtą laisvę, taip pat penkeriais neteisėto įkalinimo metais už nusikaltimą, kurio, kaip paaiškėjo, jis neįvykdė. Yra klausimų? — pasiteiravo jis, pakeldamas akis į reporterius.
Klausimų buvo daugybė, bet jis atsakė į vieną, kuris buvo ištartas garsiausiai:
— O kaip dėl Džulės Matison pagrobimo? Ar Žakas bus teisiamas dėl jo?
— Tai priklausys, ar panelė Matison norės pateikti jam kaltinimus civiliniame ar kriminaliniame teisme. Mūsų kontora nieko bendra su tuo neturi .
Tarpduryje Vilis atitraukė savo žvilgsnį nuo iškamuoto mokytojos veido ir grįžo pas savo bičiulius prie valgomojo kambario stalo, kur jie negalėjo nei matyti, nei girdėti televizijos programos.
Читать дальше