Franz Werfel - Keturiasdešimt Musa Dago dienų

Kai staiga pasidaro šalta ir tamsu, Gabrielis atsitokėja. Kas tai? Penkių laivų sirenos sustaugia nedarniai, grėsmingai ilgai, bet jau labai toli. Gabrielis pakelia nuo žemės apsiaustą. Jie suprato, kad manęs nėra. Greičiau į uolų terasą! Užkurti laužą! Galbūt, galbūt! Troškimas gyventi šėlsta širdyje. Bet žengęs pirmąjį žingsnį jis atšoka. Kažkas šliaužia žeme, artėja puslankiu. Laukiniai šunys? Bet prieblandoje nematyti žybsinčių akių. Šliaužiantis puslankis sustingsta už dešimties žingsnių. Gabrielis apsimeta, kad nieko nemato, žvelgia į dangų, pasilenkia prie Stefano kapo. Bet iš šono netikėtai blyksteli ugnis – vieną kartą, antrą, trečią.

Gabrieliui Bagratianui pasisekė. Antroji turkų kulka sutrupino jam smilkinį. Jis įsitvėrė į kryžiaus medį, griūdamas jį nuvertė. Jo sūnaus kryžius atgulė jam ant širdies.

Šį kūrinį sumaniau 1929 metų kovo mėnesį lankydamasis Damaske. Sukrečiantis vaizdas suluošintų, išbadėjusių pabėgėlių vaikų, dirbančių kilimų fabrike, nulėmė mano ryžtą išplėšti iš istorijos užmaršties neapsakomą armėnų tautos likimą. Knygą parašiau nuo 1932 metų liepos iki 1933 metų kovo. Šio laikotarpio viduryje, lapkričio mėnesį, važinėdamas po įvairius Vokietijos miestus skaityti pranešimų, autorius pasirinkdavo penktąjį pirmosios knygos skyrių, tokį, koks liko ir knygoje. Jis remiasi užfiksuotais istoriniais faktais. Tai Envero Pašos ir pastoriaus Johaneso Lepsijaus pokalbis.

Breitenšteinas, 1933 metų pavasaris.

Teskere – pasas (turk.). – Čia ir toliau vertėjo pastabos.

Antiochija – senovinis miesto Turkijos pietuose pavadinimas, nuo XVI a. – Antakija (turk.).

Dašnakcutiunas – „sąjunga, vienybė“ (arm.) – 1890 m. įsteigta armėnų nacionalinė partija, siekusi armėnų autonomijos Osmanų imperijoje. 1918–1920 m. ši partija vadovavo nepriklausomai Armėnijos Respublikai.

Aukštieji Vartai – buvusi turkų sultono rezidencija. Iki 1918 m. taip kartais vadinama aukščiausioji Turkijos valdžia.

Kaimakamas – apskrities viršininkas (turk.).

Vardapetas – aukštesnio rango, išsilavinęs Armėnų apaštališkosios bažnyčios kunigas (arm.).

Efendi – ponas (pers.), mandagus turkų kreipimasis į vyrą.

Šalvarai – plačios kelnės, surišamos žemiau kelių (pers.).

Apskrities viršininko kanceliarija. Pirtis. Vyriškoji namų pusė (turk.).

Vienybės ir progreso komitetas (pranc.).

Vali – gubernatorius, vilajeto, t. y. provincijos, viršininkas (turk.).

Tarbušas – beduinų kepurė (turk.).

Čaršafas – moterų galvos gobtuvas (turk.).

Zikras – musulmonų vienuolių (dervišų) pamaldumo praktikos.

Rafi – tikr. Hakopas Melik-Hakopianas (1835–1888) – armėnų rašytojas, patriotinių romanų autorius.

Hazaras Parbeci – žymus V a. armėnų istorikas.

Movsesas Chorenaci (V–VI a. I p.) – armėnų istoriografas, „Armėnijos istorijos“ autorius.

Rafaelis Patkanianas (1830–1892) – armėnų rašytojas ir poetas, žadinęs armėnų nacionalinę savimonę.

Kaip čia pasakius? Pusiau tėvynainis (pranc.).

Miulazimas – leitenantas (turk.).

Seraskeriatas – Gynybos ministerija (turk.).

Kismet – likimas (arab.).

Zaptijas – žandaras (turk.).

Binbašis – majoras (turk.).

Dirhemas – svorio vienetas, 3,06 gramo.

Garbė Alachui. Alachas žino (arab.).

Araba – vežimas (turk.).

Kajikas – laivelis, valtis (turk.).

Armėnų klausimo nebėra (pranc.).

Čete – gauja (turk.).

Hiukiumetas – valdžia, vyresnybė (turk.).

Chačaturas Abovianas (1805–1848) – armėnų rašytojas švietėjas, naujosios armėnų literatūros pradininkas.

Katulas Mendesas (1841–1909) – antraeilis prancūzų rašytojas, dažnai vaizduojantis patologinius psichikos reiškinius.

Pjeras Loti (1850–1923) – prancūzų rašytojas, egzotiškų „kolonijinių romanų“ autorius.

Pažiūrėsim, kiek tai galima ištverti (pranc.).

Nisanas – balandis, sirų kalendoriaus mėnuo.

Drąsos, mano draugai (pranc.).

XX a. pradžioje Europoje populiarus šokis (port.).

Mes patenkinti (arm.).

Gurkchai – Azijos tautų grupė, gyvenanti Nepale ir Indijoje.

Koklenai (Coquelin) – garsi XIX a. prancūzų aktorių šeima, dažnai dalyvavusi Moljero komedijų pastatymuose.

Danielis Varužanas (1884–1915) – armėnų poetas simbolistas. Turkų kankintas ir nužudytas 1915 m.

Karen Jeppe (1876–1935) – danų misionierė, išgelbėjusi daug armėnų, ypač rūpinosi armėnų vaikais.

Mūšio tvarka, mūšio taktika (pranc.).

Redifas – rezervo, atsargos kariškis (turk.).

Endžiumenas – komitetas, komisija (turk.).

Veli – globėjas, auklėtojas (turk.).

Initiation – įšventinimas, iniciacija (pranc.).

Brusa – kadaise buvusi turkų sultonų rezidencija.

Tiurbedaras – kapų prižiūrėtojas (turk.).

Šeichas ul islamas – nuo XVI a. iki 1924 m. Turkijoje vyriausiasis musulmonų dvasininkų vadovas, skiriamas sultono įsakymu.

Saldus nieko neveikimas (it.).

Agatangehosas – V a. armėnų istorikas, „Armėnijos istorijos“ autorius. Aprašo įvykius, susijusius su krikščionybės atėjimu į Armėniją. Knyga išversta į daugiau kaip dešimt kalbų.

Causerie – nevaržomas pokalbis (pranc.).

Conversation – pokalbis (pranc.).

Kavasas – specialus apsaugininkas diplomatams ir aukštiems turkų valdininkams (turk.).