Stephanie Vogt - Jūsų vidinė erdvė

Ar kurios nors iš šių minčių jums artimos?

◊ Sutriuškintas:kad ir kiek stengčiausi, regis, man niekaip nepavyksta susitvarkyti su visu šlamštu.

◊ Visur buvau, viską išbandžiau:prisipirkau knygų apie tvarkymąsi; apsmilkiau visus namus šalavijais; išbandžiau keletą žurnale „Real Simple“ perskaitytų patarimų, kaip viską supaprastinti; kaip apsėstas žiūriu HGTV5*. Tačiau kad ir ką daryčiau, niekas nesikeičia.

◊ Tai ne aš:man nesunku atsikratyti šlamšto, o štai mano vyrui (žmonai, mamai, vaikui...) nelengva išsiskirti su daiktais, todėl jis net nepastebi didėjančių rakandų stirtų.

◊ Išleista:išleidau galybę pinigų funkcionalioms spintoms, dėžutėms ir krepšiams, profesionaliems tvarkytojams, net psichoterapijai... bet manoji netvarka ir toliau yra skausmo, gėdos ir sunkumų šaltinis.

◊ Dvilypumas:mano darbo stalas biure tobulai tvarkingas. O darbo stalas namie – tikra katastrofa.

◊ Kontroliuojamas:esu tvarkinguolis. Savo chaosą valdau tvarka.

◊ Neigiantis:netvarkingas? Aš? Nesu liguistai prisirišęs prie daiktų. Atsikratau daiktų vos tik šie patenka pro duris.

◊ Baimingas:kas man nutiks, jei nuspręsiu atsikratyti šio daikto (minties, santykių, pasipriešinimo, nerimo, padėties visuomenėje simbolio)?

◊ Prisirišęs:mano daiktams manęs reikia.

Nors vis daugėja populiarėjančių patarimų knygų, pokyčių realybės šou, fengšui kursų, vos vienu spragtelėjimu pasiekiamos virtualios pagalbos, sumanių dėžių ir spintų tvarkymo paslaugų, per metus atsieinančių milijardus dolerių, ir asmeninio sandėliavimo industrijos, didesnės nei „McDonald’s“, „Burger King“ ir „Wendy’s“ kartu sudėjus, netvarka ir toliau auga, sparčiai virsdama viena iš didžiausių šių laikų epidemijų.

Šie pribloškiami faktai slepia tai, kas nepaneigiama: jei tiesiog panaikinsime šį užkeikimą, galiausiai atrasime tikrąjį rojų Žemėje. Esame pratę netvarką laikyti daiktu, kuris nėra mūsų dalis; tai nepatogumas ar produktas, kurį būtina išrauti, įveikti, pergudrauti arba perdėlioti į tvarkingas krūveles. O tvarkymasis, kaip ir griežta dieta, kurią reikia ištverti, laikomas tokiu pat įdomiu užsiėmimu kaip danties kanalo taisymas.

Tai kaip čia taip? Kodėl dauguma pastangų susitvarkyti yra trumpalaikės, nors problemai skiriama šitiek dėmesio ir gerų ketinimų? Kodėl mūsų namai ir gyvenimas vis tiek kupini įtampos, sąstingio ir disbalanso?

Tradiciniai tvarkymosi būdai netinkami, nes neįvertinamas energinis poveikis, o tikslingai imdamiesi nors ir smulkaus darbelio ar problemos ir kasdien po truputį tvarkydamiesi nuveiksime kur kas daugiau ir bus veiksmingiau, nei puldami tvarkyti visko iškart. Mes esame linkę pasiduoti ir viską mesti kaip tik tada, kai reikalai pamažu ima keistis, tačiau tie pokyčiai dar būna pernelyg menki, todėl ir nepastebime pažangos. Galime netekti vilties būtent tada, kai neturėtume pasiduoti ir leistis įtikinami ego – mūsų dalies, kuri rūpinasi tik mūsų komfortu ir stengiasi, kad viskas liktų taip, kaip yra.

Kiti tvarkymosi ir organizavimo metodai neveiksmingi todėl, kad propaguoja aktyvų, linijinį tvarkymąsi, atseit problemą galima pataisyti, suvaldyti ar išspręsti. Mūsų vakarietiškoje kultūroje, kur karaliauja vien veiksmas, įprasta, kad jei negalima ko nors padaryti ar priversti ką nutikti dabar , vadinasi, tik tuščiai švaistome brangų savo laiką. Lėtas, palaipsnis procesas stebint, kas vyksta, nesužavės tų, kurie trokšta greitų rezultatų. Šie linijiniai metodai atmeta ir pražiopso lygiai tokius pat veiksmingus juslinius tvarkymosi aspektus, skatinančius mus nurimti, atsipalaiduoti, įsiklausyti, pasiduoti, pajausti, sušvelninti, paleisti .

Dauguma bandymų susitvarkyti nesuteiks mums galimybės išgyventi jausmus, pripažinti savo potvynius ir atoslūgius, sukurti saugią aplinką, priimti tamsiąją savo pusę ar būti jautresniems sau. Modus operandi nukreipiamas tik į rezultatą, o ne kelionę; į mūsų intelektą, o ne įgimtą išmintį; į išmetimą, o ne paleidimą.

Kol mūsų mąstysena nepasikeis ir nepripažinsime, nepriimsime moteriškųjų tvarkymosi aspektų, tol nepradėsime keisti nei savo gyvenimo, nei planetos. Tiesą sakant, būtent šis, kur kas nuosaikesnis, tvarkymosi būdas ne tik išvaduoja nuo netvarkos, bet ir siekia kur kas gilesnį dalyką – vidinę mūsų erdvę.

Radikaliai paprastas šis tvarkymosi paradigmų pokytis yra geroji naujiena kiekvienam – net ir manantiesiems, kad jų gyvenime netvarkos nė su žiburiu nerasi!

4 SWAT (angl. „Special Weapons And Tactics“) – plačiai vartojamas sutrumpinimas, kai kalbama apie įstatymo priežiūros dalinius (greitojo reagavimo būrius), naudojančius karinius ginklus ir ypatingą taktiką rizikingose operacijose, kada situacija pernelyg pavojinga, todėl paprastiems policijos pareigūnams ji neįveikiama.

5 HGTV (angl. „Home & Garden Television“) – JAV ir Kanadoje transliuojamas kabelinės televizijos kanalas, kuriame rodomos įvairios laidos apie namų, sodo tvarkymą, atnaujinimą ir pertvarkymą.

4.FIZINĖ NETVARKA

Neįtik ė tinai įdomu, kiek skirtingų

nuotaikų žmogus gali patirti per dieną.

– Anne Morrow Lindbergh

PAKELIUI Į „GOODWILL“6

Per pastaruosius du tvarkymosi dešimtmečius buvo akimirkų, kai jausdavausi visiškai sutrikusi ir ilgėdavausi tų jaukių atsisakytų savasties dalelių, nors giliai širdyje ir žinojau, kad jos man nebenaudingos. Tvarkymosi nerimas kartais sustiprėdavo taip, kad vos nepaprašydavau draugų, komiso parduotuvės pardavėjo ar „Goodwill“ darbuotojo grąžinti man kai kuriuos daiktus.

Man yra tekę važiuoti iš komiso parduotuvės labai nusiminusiai ir išsekusiai nuo galvojimo, kur aš galėjau tinkamai panaudoti ką tik atiduotą daiktą ar drabužį.

Žinau, kad jis buvo per mažas, bet ar tikrai?

Mano dvasinė būsena buvo kaip Sofi iš filmo „Sofi pasirinkimas“, turėjusios apsispręsti, kurį vaiką atiduoti naciams. Ši nerimastinga diatribė gali trukti nuo penkiolikos minučių iki dvidešimt keturių valandų. Paskui karštinė atslūgsta, ir aš galiu ramiai gyventi nesigręžiodama atgal.

Savaime suprantama, mes ne visi tokie (ar tokie įklimpę). Tačiau aš kirsčiau lažybų, kad kiekvienas turime tam tikrą itin savotišką prisirišimo prie daiktų būdą.

Koks jūsiškis? Kaip atrodo ir kokius jausmus jums kelia jūsų „įsikibimo drama“? Kokiomis aplinkybėmis pastebite, jog esate taip tvirtai įsitvėrę, kad net degina rankas? Kaip jūs trukdote ir atsispiriate savo prigimčiai?

Štai kaip vienas mano prisirišimo prie daiktų būdas reiškėsi kur kas dažniau, nei norėčiau pripažinti. Vadinu jį gedulinga eisena iki „Goodwill“ sunkvežimio, konteinerio su ratais, kuris stovi pačiame mūsų prekybos centro automobilių aikštelės gale. Vaizdas paprastai toks: į automobilio bagažinę prigrūdu milžiniškų šiukšlių maišų su drabužiais, batais, rankinėmis, virtuvės rykais, senomis paklodėmis, rankšluosčiais ir pavažiuoju du kvartalus iki konteinerio, kamuojama sumišusių jausmų – nekantraus ryžto, palengvėjimo ir baimės. Verčiu save kartoti mantrą: ooo, viskas bus kuo puikiausiai... Aš galiu... čia nieko tokio... visiškai paprasta... štai...

Jaučiu augančią įtampą.

Sustabdžius automobilį šalia konteinerio, mane perveria pažįstamas jausmas: Viešpatie, negaliu atiduoti tos nuostabios žalios striukytės su gobtuvu, kurią ji vilkėjo trejus metus. Dar dabar regiu ją taip apsirengusią, bėgiojančią ir kvatojančią su kyšančiomis iš po gobtuvo garbanomis. Drabužėlis kuo puikiausiai išsilaikęs. O dar šie mieli vaikiški batukai! Galbūt galėčiau iš jų padaryti kokį meno kūrinį ir pakabinti kur nors namuose? Esu tokius mačiusi pakabintus ant automobilio galinio vaizdo veidrodėlio arba padengtus bronziniais dažais...