Stephanie Vogt: Jūsų vidinė erdvė

Kad rasčiau save, pasirodo, visai nereikėjo leistis į piligriminę kelionę ar medituoti ant kalno. Mano namai tapo mano šventove, netvarka – mokytoja, o kelionė į savęs atradimą prasidėjo sutvarkius stalčių. Jei gyvenimo prasmė, kaip byloja sufijų išmintis, yra pamiršti, kas išmokta, ir prisiminti, kas pamiršta, aš netyčia atradau savąją. Atmintyje pamažu iškilo tai, kas seniai pamiršta: kad man neapsakomai patinka kurti nuostabias, žmones įkvepiančias namų erdves, kuriose gera leisti laiką. Net būdama maža mergaitė aš nuolat statydavau šventoves sau, lėlėms ir kaimynystėje gyvenantiems draugams. Galėjau net kartoninę dėžę paversti rūmais.

Svarbiausius pastarųjų dviejų mano gyvenimo dešimtmečių įvykius galima būtų apibendrintai traktuoti kaip savarankišką nenuoseklių studijų programų tyrimą. Susidomėjusi rimtesniais klausimais – kaip mūsų gyvenamosios erdvės mus atspindi, veikia ir palaiko, atradau ir ėmiausi kur kas intuityvesnės (ir tuo metu nedaug kam žinomos) fengšui atšakos, vadinamos erdvės išvalymu. Užsiėmimai su geriausiais pasaulyje šios srities ekspertais paskatino gauti du pažengusiosios pažymėjimus, imtis mokymo ir konsultavimo praktikos ir sukėlė begalinį norą rašyti (šito aš mažų mažiausiai tikėjausi).

Mane žavinčiais moteriškumo principais – nuolaidumu, imlumu, rūpinimusi savimi ir paslaptingumu – ir grindžiami mano pamokymai, tad skyriau nemažai laiko moterų dvasingumui, jogai, meditacijai ir gydymui energija tyrinėti: atnaujinau metafizines nuotolinio gydymo studijas, kurias buvau pradėjusi paauglystėje Meksike, kur gimiau ir augau.

Remdamasi studijomis, gyvenimiška patirtimi ir man gyvenimo suteiktomis galimybėmis, turiu pripažinti, kad vertingiausia pamoka, kurią gavau ne vienus metus praleidusi tvarkydamasi, yra tai, kad niekas negali pakeisti išminties, sukauptos gyvenant čia ir dabar, priimant šešėlį, vos tik jis pasirodo, ir smalsiai pasitinkant kiekvieną akimirką.

Intensyvių kursų, kurie padėtų tobulėti, nėra. Nerasite aiškumo ir išminties parduotuvėje, nesukursite to laboratorijoje ar neįgysite per treniruotes. Gyvenimas ne visuomet leidžiasi išvalomas ir patraukliai pateikiamas, o mūsų išgyvenimai ne visada suprantami. Jokie, nors ir kaip gerai suformuluoti, santraukos punktai negali perteikti kelionės esmės, ypač kai reikalas susijęs su savojo chaoso tvarkymu. Štai kodėl man prireikė daugybės metų šiai knygai parašyti.

Bet jeigu man reikėtų trimis žodžiais apibūdinti tvarkymosi kelio, kurį aš nuėjau, esmę, tai būtų: sužadink, išsivaduok, atskleisk.

Vadinu juos „trimis R1“. Tvarkymasis sužadina sąmoningumą. Tvarkymasis padeda išsivaduoti nuo prisirišimo. Be to, tvarkymasis atskleidžia erdviąją mūsų asmenybės dalį. Šie trys reiškiniai natūraliai sudaro darnią visumą. Kuo geriau įsisąmoniname tai, ko laikomės įsitvėrę, tuo lengviau jų atsisakyti. Kuo daugiau atsisakome, tuo daugiau erdvės pajuntame. O kuo laisvesni ir ne tokie suvaržyti jaučiamės, tuo lengviau su kuo nors susitvarkyti ar įveikti problemą. Skamba neblogai?

Jei viskas būtų taip paprasta, nereikėtų ir šios knygos. Galėtumėte tiesiog dabar viską mesti ir keliauti daryti tvarkos. Tačiau esmė ta, kad chaosas toli gražu ne tokia paprasta sąvoka. Tvarkymosi kelias sudėtingas ir vingiuotas, kupinas įvairiausių netikėtumų. Atsikratyti netvarkos nėra tai, ką galima paprastai imti ir padaryti, kaip nueiti į pamoką ar pradėti laikytis dietos. Tai kelionė, kurios beveik neįmanoma išmatuoti, įvertinti ar net apibūdinti.

Bet juk aš užsigrūdinusi, tikrus iššūkius mėgstanti mokytoja. Man patinka išgvildenti gilesnius dalykus ir perteikti juos paprastai ir suprantamai, kad žmonės galėtų tai pritaikyti kasdienybėje. Turiu kone keturiasdešimties metų mokymo ir tvarkymo patirtį, tad, manau, perpratau šio slidaus dalyko subtilybes. Esu pasirengusi pasidalyti tuo, ko išmokau, ir pasiūlyti tvarkymosi modelį, iš esmės radikalų ir elegantiškai paprastą; modelį, išbandytą ir paremtą mano gyvenimu kaip pagrindiniu šaltiniu.

Taigi, štai ji – iš mano namų į jūsiškius – knyga, parašyta mokytojos, kuri iš tiesų yra – ir visada bus – mokinė tvarkymosi kelionėje. Šioje knygoje taip išmoningai susilieja senovinė erdvių išvalymo išmintis su šiuolaikiniu chaoso tvarkymo praktiškumu, kad kiekvienas ras ką nors tinkamo, pritaikys ir džiaugsis kiekvieną dieną .

Lai ši knyga atskleidžia įdomias įžvalgas kaskart, kai ją atsiversite, ir padeda jums sušvelninti įsigalėjusius įpročius ir atsisakyti tų, kurių laikotės įsitvėrę. Tegul ji veda, įkvepia ir palaiko jus ieškant ir atrandant tai, kas iš tiesų esate.

1 Raise, release, reveal (angl.) – sužadink, išsivaduok, atskleisk (čia ir kitur vert. past. ).

PADĖKA

Neįmanoma paaiškinti, kas verčia tokius žmones kaip mes daugybę metų iki pat pabaigos sėdėti palinkusius ant nepatogių biuro kėdžių, mėginant įpūsti gyvybės tam, kuo taip stipriai tikime; kuriant ir brandinant viziją, kuri visu gražumu atsiskleidžia tik paskutinį kartą suredaguota ar perrašyta; darbuojantis tol, kol tam tikros kūno dalys suakmenėja, ima trūkti žodžių, o numylėtieji puslapiai, beprotiškai džiuginę širdį, atsiduria krūvoje ant redaktoriaus kabineto grindų. Mums reikia daugybės matomų ir nematomų kosmiškai ir magiškai susivienijusių pagalbininkų.

Tad pirmiausia labai norėčiau padėkoti Dieviškajam protui ir Apvaizdai, kurie visada pasiekiami ir pasirengę stebėti ir pagelbėti. Prie šio sąrašo norėčiau pridėti ir nuosavą aukštesnįjį (erdvųjį) „aš“. Dėkoju šiai nuostabiai visiems mums būdingai asmenybės daliai, kur kas didesnei, nei manome, ačiū už nuolatinius raginimus, skatinančius mus tobulėti ir virsti tokiomis būtybėmis, kokiomis lemta.

Dėkoju Randy Davilai už tai, kad patikėjo mano vizija ir pakvietė prisidėti prie „Hierophant“ leidyklos šeimos, kad paskatino radikalų dviejų knygų derinį, kuris pasiekė daugybę žmonių ir jiems padėjo.

Širdingai dėkoju savo redaktoriui Ericui Brandtui už subtilų padrąsinimą, nuostabias įžvalgas, griežtą meilę bei neblėstantį norą kartu su manimi pasiraitoti rankoves ir ryžtingai imtis tvarkyti gausybę medžiagos. Šis indėlis buvo daugiau nei paprasčiausias padailinimas, ir man nebūtų pavykę be jo pagalbos. Tą patį norėčiau pasakyti nepakartojamai „Hierophant“ leidyklos redagavimo ir maketavimo komandai – tik jūsų dėka knyga yra sklandi, patraukli akiai ir spindinti! Ačiū jums visiems.

Be to, šios knygos nebūtų be ankstesnės „Jūsų vidinė erdvė“ inkarnacijos. Dėkoju mane palaikiusiems pirmaisiais metais ir padėjusiems gimti mano „kūdikiui“: Ninai Kimball, Meg Hirshberg, George’ui Vogtui, Kenui Lizotte, Chrisui Banfieldui, Mary Lombard, Susan Page ir kt. Dėkui jums visiems, įsigijusiems pirmo leidimo knygas ir nuo pat padžių patikėjusiems tuo, ką norėjau jums perteikti, ačiū už palaikymą! Tikiuosi, pritarsite, kad naujoji „Jūsų vidinė erdvė“ spinduliuoja kur kas daugiau energijos ir yra dar erdvesnė!

Esu labai dėkinga visiems mokytojams, kurie parodė man šį nubudimo kelią, įkvėpė mane pirmaisiais erdvės tvarkymo metais ir praplėtė mano pasaulėžiūrą. Nors sąrašas toks ilgas, kad visas čia netilps, norėčiau išskirti Ericą Dowsettą, Desdą Zuckerman, Karen Kingston, Johną Harvey Grey, dr. Brughą Joy, Melissą Fountain, Katherine Woodward Thomas, Claire Zammit, Bambi Richmond, Janey McKim ir visas savo seseris iš „Women’s Well“2.

Dėkoju savo skaitytojams, mokiniams ir klientams, kurie kartu su manimi dalyvavo šioje tvarkymosi avantiūroje: jūsų iššūkių ir pergalių istorijos, palaikymo kupini elektroniniai jūsų laiškai, pasiryžimas ir drąsa paleisti tai, kas nereikalinga, suteikia man įkvėpimo kasdien. Ačiū!