Дэвид Юм: Traktatas apie zmogaus prigimti [calibre]

Yra ir kitas mūsų suvokimų skirstymas, kurio būtų patogu laikytis ir kuris apima ir mūsų įspūdžius, ir idėjas. Tai skirstymas į PAPRASTUS ir SUDĖTINIUS. Paprasti suvokiniai, arba įspūdžiai ir idėjos, yra tie, kurie nesileidžia nei skiriami, nei atskiriami. Kitaip negu šie, sudėtiniai suvokiniai gali būti skiriami į dalis. Tam tikra spalva, skonis ir kvapas yra sujungtos vieno obuolio kokybės, tačiau nesunku suvokti, kad jos nėra tokios pačios ir tam tikra prasme skiriasi viena nuo kitos.

Pagal šiuos skirstymus sutvarkę ir išdėstę savo objektus, dabar galime imtis tiksliau svarstyti jų kokybes ir santykius. Pirmoji į akis man kritusi aplinkybė — didelis mūsų įspūdžių ir idėjų panašumas visais kitais atžvilgiais, išskyrus jėgos ir gyvumo laipsnį. Atrodo, idėjos yra tam tikru būdu apmąstyti įspūdžiai; ir visi proto suvokiniai yra dvejopi bei pasireiškia ir kaip įspūdžiai, ir kaip idėjos. Kai užsimerkiu ir mąstau apie savo kambarį, mano susikurtos idėjos yra tikslūs mano patirtų įspūdžių atvaizdai, ir nėra tokios vienų aplinkybės, kurios nerastum kituose. Peržvelgęs mintyse kitus savo suvokinius, randu tą patį panašumą ir atvaizdavimą. Atrodo, idėjos ir įspūdžiai visada atitinka vienos kitus. Ši aplinkybė man atrodo nuostabi ir akimirką patraukia mano dėmesį.

Tačiau labiau įsigilinęs suprantu, kad pirmasis pasireiškimas nuvedė mane pernelyg toli ir kad turiu pasinaudoti suvokinių skirstymu į paprastus ir sudėtinius , kad apribočiau šį bendrą sprendimą, jog visos mūsų idėjos ir įspūdžiai yra panašūs. Aš pastebiu, kad daugelis sudėtinių mūsų idėjų niekada neturėjo jas atitinkančių įspūdžių, o daugelio mūsų sudėtinių įspūdžių niekada tiksliai nenukopijuoja idėjos. Galiu sau įsivaizduoti tokį miestą, kaip Naujoji Jeruzalė , kurio šaligatviai iš aukso, o sienos iš rubinų, nors niekada tokio nebuvau matęs. Esu matęs Paryžių , tačiau ar tvirtinsiu galįs susikurti šio miesto idėją, tobulai atvaizduojančią visas jo gatves ir namus teisingomis ir tiksliomis proporcijomis?

Taigi aš suprantu, kad nors apskritai mūsų sudėtiniai įspūdžiai ir idėjos yra nepaprastai panašūs, vis dėlto taisyklė, kad jie yra tikslios vieni kitų kopijos, nėra visuotinai teisinga. Dabar pažvelkime, kaip yra su mūsų paprastais suvokimais. Atlikęs pačius tiksliausius, kokius tik sugebu, tyrimus, drįstu teigti, kad čia taisyklė galioja be jokių išimčių ir kiekviena paprasta idėja turi paprastą į save panašų įspūdį, o kiekvienas paprastas įspūdis — atitinkamą idėją. Ši raudonos spalvos idėja, kurią mes susikuriame tamsoje, ir tas įspūdis, kuris patenka per mūsų akis saulės šviesoje, skiriasi tik laipsniu, bet ne prigimtimi. Kad taip yra su visais paprastais mūsų įspūdžiais ir idėjomis, neįmanoma įrodyti atskirai išvardijant juos visus. Kiekvienas pats gali tuo įsitikinti mintimis peržvelgęs jų tiek, kiek pageidauja. Tačiau jei kas nors mėgintų paneigti šį visuotinį panašumą, nežinau kito būdo jam įtikinti, tik paprašyti pateikti paprastą įspūdį, neturintį atitinkamos idėjos, arba paprastą idėją, neturinčią atitinkamo įspūdžio. Jeigu jis neatsako į šį iššūkį, o to padaryti jis tikrai negali, iš jo tylėjimo ir savo pačių stebėjimų galime daryti savo išvadą.

Tad įsitikinome, kad visos paprastos idėjos ir įspūdžiai yra panašūs vieni į kitus, o iš jų susidaro sudėtiniai, todėl galime apskritai teigti, jog ir šių dviejų rūšių suvokiniai yra visiškai atitinkami. Atskleidus šį santykį, nereikalaujantį tolesnio tyrinėjimo, man rūpi nustatyti kai kurias kitas jų kokybes. Aptarkime juos jų egzistavimo požiūriu, ir kurie — įspūdžiai ar idėjos — yra priežastys, o kurie padariniai.

Išsamus šio klausimo tyrinėjimas yra šio traktato tema,todėlčia pasitenkinsime nustatę vieną bendrą teiginį, kad visos mūsų paprastos idėjos pirmiausia kyla iš paprastų įspūdžių, kurie jas atitinka ir kuriuos jos tiksliai atvaizduoja.

Ieškodamas reiškinių šiam teiginiui patvirtinti, randu jų tik dvi rūšis, tačiau abiejų rūšių reiškiniai yra akivaizdūs, jų gausu ir jie įtikinami. Pirmiausia iš naujo apžvelgęs įsitikinu tuo, ką jau patvirtinau, — kad kiekvieną paprastą įspūdį lydi atitinkama idėja, o kiekvieną paprastą idėją — atitinkamas įspūdis. Iš pastovios panašių suvokinių sąsajos aš nedelsdamas padarau išvadą, kad tarp atitinkamų mūsų įspūdžių ir idėjų yra stipri jungtis ir kad vienų egzistavimas turi didelę įtaką antrųjų egzistavimui. Ši pastovi sąsaja, pasikartojanti šitokioje begalinėje daugybėje pavyzdžių, niekaip negali būti atsitiktinė ir aiškiai įrodo įspūdžių priklausymą nuo idėjų arba idėjų nuo įspūdžių. Kad sužinočiau, kuris iš jųdviejų yra priklausomas, aš svarstau, kuris iš jų pasireiškia pirma , ir iš pastovaus patyrimo įsitikinu, kad paprasti įspūdžiai visada yra pirmesni už juos atitinkančias idėjas ir kad jie niekada nepasireiškia priešinga tvarka. Norėdamas pateikti vaikui purpurinės arba oranžinės spalvos, saldumo ar kartumo idėją, aš supažindinu jį su objektais arba, kitaip tariant, perteikiu jam šiuos įspūdžius ir nesielgiu absurdiškai, nesistengiu sukurti įspūdžių žadindamas idėjas. Pasireikšdamos mūsų idėjos nesukuria jas atitinkančių įspūdžių, ir mes negalime suvokti jokios spalvos ar justi pojūčio, vien mąstydami apie juos. Kita vertus, mes įsitikiname, kad bet kurį proto ar kūno įspūdį nuolat lydi idėja, kuri yra į jį panaši ir skiriasi tik jėgos ir gyvumo laipsniu. Panašių mūsų suvokinių pastovi sąsaja yra įtikinamas įrodymas, kad vieni yra kitų priežastis, o įspūdžių pirmumas yra toks pats įtikinamas įrodymas, kad mūsų įspūdžiai yra mūsų idėjų priežastis, o ne mūsų idėjos — mūsų įspūdžių.

Kad tą patvirtinčiau, pasvarstysiu kitą paprastą ir įtikinamą reiškinį: jei dėl kokio nors nelaimingo atsitikimo sutrinka gebėjimų, dėl kurių atsiranda įspūdžiai, operacijos, jei gimstama aklu arba kurčiu, netenkama ne tik įspūdžių, bet ir juos atitinkančių idėjų, todėl protui niekada nepasireiškia nė menkiausių abiejų jų pėdsakų. Tai teisinga ne tik kai juslių organai yra negrįžtamai sužaloti, bet ir tada, kai jie niekada nebuvo panaudoti konkrečiam įspūdžiui sukurti. Mes negalime susikurti teisingos ananaso skonio idėjos, niekada iš tikrųjų jo neragavę.

Beje, yra vienas prieštaraujantis reiškinys, galintis įrodyti, jog nėra absoliučiai neįmanoma, kad idėjos būtų pirmesnės už jas atitinkančius įspūdžius. Manau, lengvai sutiksime, kad kai kurios skirtingų spalvų, patenkančių per akis, arba garsų, kuriuos perteikia klausa, idėjos iš tiesų skiriasi, nors kartu yra panašios. Na, jei tai teisinga kalbant apie skirtingas spalvas, turi būti ne mažiau teisinga ir kalbant apie skirtingus tos pačios spalvos atspalvius — kiekvienas jų sukuria skirtingą idėją, nepriklausomą nuo kitų. Mat jeigu tai neigtume, būtų galima laipsniškai keičiant atspalvius, nuo vienos spalvos nepastebimai pereiti prie kitos, labiausiai nuo jos nutolusios, ir jeigu nesutiksite, kad visi tarpiniai atspalviai yra skirtingi, tai negalėsite nekalbėdami absurdų paneigti, kad kraštutinumai yra tapatūs. Dabar įsivaizduokime žmogų, kuris trisdešimt metų labai gerai matė ir puikiai pažįsta visų rūšių spalvas, išskyrus, pavyzdžiui, vieną konkretų mėlynos spalvos atspalvį, su kuriuo jam niekada nebuvo lemta susidurti. Parodykite jam visus skirtingus šios spalvos atspalvius, išskyrus tą vienintelį, laipsniškai pereidami nuo tamsiausio prie šviesiausio; aišku, kad jis pastebės spragą ten, kur trūksta šio atspalvio, ir pajus, kad toje vietoje tarp gretimų spalvų nuotolis yra didesnis negu kitur. Dabar klausiu, ar gali šis žmogus savo paties vaizduote užtaisyti šią spragą ir susikurti šio konkretaus atspalvio idėją, nors juslės niekada jam jo nepateikė? Esu tikras, jog tik nedaugelis bus tos nuomonės, kad jis negali to padaryti, ir tai gali tapti įrodymu, kad paprastos idėjos ne visuomet kyla iš jas atitinkančių įspūdžių, nors šis pavyzdys yra toks neįprastas ir išimtinis, jog vargu ar vertas mūsų dėmesio ir nenusipelno, kad dėl jo vieno pakeistume mūsų bendrą maksimą.