Лайонел Шрайвер - Pasikalbėkime apie Keviną

Visa intelektinė nuosavybė į šios el. knygos turinį yra saugoma. Pirkėjui leidžiama naudotis el. knyga tokia apimtimi, kiek tokių teisių suteikė autorių teisių turėtojas.

Ši el. knyga skirta tik asmeniniam naudojimui Pirkėjo turimuose el. knygos skaitymo įrenginiuose.

Pirkėjui nesuteikiamos teisės daryti el. knygos ar jos dalių kopijas, platinti, atgaminti el. knygą bet kokiu būdu ir forma ir naudoti ją bet kokiais kitais būdais nei nurodyta šiose taisyklėse (toliau – Taisyklės), išskyrus teisę atgaminti nedidelę dalį el. knygos išimtinai asmeniniais nekomerciniais naudojimosi tikslais, nepažeidžiant galiojančių LR teisės aktų reikalavimų.

Suprasdamas, kad nuosavybės teisė į el. knygos turinį nesuteikiama bei jokios autoriaus turtinės teisės bei kita intelektinė nuosavybė į suteikiamą naudotis el. knygą Pirkėjui neperduodama ir nesuteikiama, Pirkėjas įsipareigoja nenaudoti el. knygos tokiu būdu, kad būtų pažeidžiamos autoriaus turtinės ar kitos intelektinės nuosavybės teisės į el. knygą bei pasižada neperduoti jų jokiems tretiesiems asmenims, nesudaryti sąlygų tretiesiems asmenims jokiu būdu pasinaudoti el. knyga. Jeigu Pirkėjas netinkamai naudojasi (nesilaikydamas šių Taisyklių) el. knyga, el. knygos leidėjas ir (arba) platintojas turi teisę uždrausti toliau naudotis netinkamai naudojama el. knyga, o Pirkėjas įsipareigoja nedelsiant nuo reikalavimo gavimo momento nutraukti naudojimąsi ir įsipareigoja atlyginti dėl to leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirtus visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Tokį reikalavimą visi nurodyti asmenys turi teisę pareikšti bet kuriuo metu, nes šios Taisyklių sąlygos lieka galioti visą el. knygos naudojimosi laikotarpį bei visą laikotarpį, kol bus tinkamai atlyginti leidėjo, platintojo ir (arba) trečiųjų asmenų patirti nuostoliai.

Draudžiama panaikinti el. knygos apsaugą, pašalinti el. knygos pavadinimą, viršelį, šriftų rinkinį ir (arba) ir kitus su el. knygos turiniu susijusius elementus.

El. knygos leidėjas ir (arba) platintojas nėra atsakingi už žalą, atsiradusią dėl netinkamo naudojimosi el. knyga.

Naudodamasis šia el. knyga, Pirkėjas sutinka su visomis aukščiau nurodytomis taisyklėmis ir sąlygomis.

Versta iš:

Lionel Shriver

WE NEED TO TALK ABOUT KEVIN

Counterpoint, a Member of the Perseus

Books Group, New York, 2003

ISBN 9786090105429

© Copyright © 2013 by Lionel Shriver

© Viršelyje panaudota nuotrauka, Mikael Damkier / „ Dreamstime.com“

© Vertimas į lietuvių kalbą, Gabrielė Gailiūtė, 2012

© Leidykla „Alma littera“, 2012

Iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė

Redaktorė Vitalija Dalmantaitė

Korektorė Marijona Treigienė

Viršelio dailininkas Agnius Tarabilda

Maketavo (ePub) Albertas Rinkevičius

Skiriu Terei

Tokio blogiausio atvejo abi išvengėme.

Tavo meilės vaikui labiausiai reikia tada,

kai jis mažiausiai jos vertas.

ERMA BOMBECK

2000 M. LAPKRIČIO 8 D.

Mielas Franklinai ,

pati nelabai suprantu, kodėl vienas smulkus šiandienos incidentas paskatino mane tau parašyti. Bet nuo tada, kai išsiskyrėme, ko gero, labiausiai ilgiuosi to, kaip grįždavau namo ir išpasakodavau visas dienos įdomybes, kaip katė padeda po kojų peles: menkas, kuklias aukas, kurias suneša poros, pasilaksčiusios po skirtingus kiemus. Jei dar vis sėdėtum mano virtuvėje ir teptum traškų žemės riešutų sviestą ant grūdėtos duonelės, nors jau beveik metas vakarieniauti, vos spėčiau padėti maišus, kurių vienas varva skaidriomis gliaumėmis, tuojau pasipiltų šita pasakaitė, net anksčiau, negu subarčiau tave, kad malonėk nevalgyti viso šito sumuštinio, nes šįvakar bus makaronų.

Žinoma, iš pradžių mano pasakaitės buvo egzotiškos, importinės: iš Lisabonos, iš Katmandu. Bet iš tikrųjų pasakojimai iš užsienio niekam neįdomūs, ir iš tavo iškalbingo mandagumo supratau, kad paslapčia tau mielesnės lauktuvių pasakos iš arčiau: pavyzdžiui, ekscentriškas pokalbis su Džordžo Vašingtono tilto muitininku. Kasdienybės stebuklai padėjo įtvirtinti tavo požiūrį, kad visos mano kelionės į užsienį tam tikra prasme buvo neištikimybė. Mano lauktuvės – mažumėlę padžiūvusių belgiškų vaflių pakelis, britiškas žodis, reiškiantis „paistalus“ ( sapalionė! ) – buvo dirbtinai prisodrintos kerų vien todėl, kad buvo tolimos. Kaip tie niekučiai, kuriuos vieni kitiems dovanoja japonai – dėžutė maišelyje, dėžutė maišelyje – mano tolimųjų aukų spindesį sudarė vien pakuotės. Kaip daug didesnė pergalė – suleisti šaknis paprastos senutės Niujorko valstijos netranssubstancijuotose šiukšlėse ir iškapstyti pikantišką akimirką iš kelionės į Najako Grand Union prekybos centrą.

Čia ir nutiko mano istorija. Regis, pagaliau ėmiau suprasti tai, ko visada stengeisi mane pamokyti, kad mano tėvynė ne mažiau egzotiška ir net pavojingesnė už Alžyrą. Stovėjau prie pieno šaldytuvų, reikėjo man nedaug; o kaip kitaip. Dabar niekada nebevalgau makaronų, kai tu nesuryji beveik viso dubens. Labai ilgiuosi tavo apetito.

Man dar nelengva pasirodyti viešumoje. Būtų galima pamanyti, jog šalyje, garsėjančioje tuo, kad neturi „istorijos jausmo“, kaip tikina europiečiai, garsioji Amerikos amnezija galėtų išeiti man į naudą. Nieko panašaus. Šioje „bendruomenėje“ nematyti nė menkiausių užmaršties požymių net po metų ir aštuonių mėnesių – lygiai tiek. Tad kai maisto atsargos baigiasi, tenka ryžtis. Ak, Hopvelio gatvės 7-Eleven pardavėjai su manim jau apsiprato, ir galiu nevarstoma žvilgsnių nusipirkti kvortą pieno. Bet mūsų įprastas Grand Union vis dar kaip tikras karo teismas su špicrutėmis.

Man čia visada baugštu. Kad būtų drąsiau, prisiverčiu išsitiesti ir pasitempti. Dabar suprantu, ką reiškia „laikyti galvą aukštai“, ir kartais stebiuosi, kaip smarkiai transformuojasi vidus, kai kūnas ištemptas kaip styga. Kai fiziškai atrodau išdidi, jaučiu bent trupučiuką mažėliau gėdos.

Svarstydama, geriau vidutiniai ar dideli kiaušiniai, pažvelgiau jogurto pusėn. Už kelių pėdų nudryžę juodi kitos pirkėjos plaukai ties šaknimis per gerus du pirštus baltavo, o garbanojosi tik galai: nuaugęs senas cheminis sušukavimas. Jos švelniai violetinė palaidinė ir priderintas sijonas kadaise tikriausiai buvo stilingi, bet dabar pažastys pasidarė per ankštos, o pūsti skvernai tik pabrėžė stambius klubus. Drabužiai buvo nelyginti, o ant pečių su įsiuvais buvo matyti nežymus pablukęs dryželis nuo pakabo. Nusprendžiau, kad jie ištraukti iš spintos gilumos, kur lendama tada, kai visa kita purvina arba mėtosi ant grindų. Kai moteris pasuko galvą lydyto sūrio pusėn, pastebėjau dvigubo pagurklio raukšlę.

Nemėgink spėlioti; iš tokio apibūdinimo niekaip jos nepažintum. Kadaise jos būta tokios neurotiškai lieknos, aštriais kampais ir tviskančios lyg profesionaliai įpakuota dovanėlė. Galbūt romantiškiau įsivaizduoti, kad nuo gedulo lieknėjama, bet, matyt, ne mažiau sėkmingai negu vien geriant vandenį iš čiaupo galima gedėti ir kemšant šokoladą. Be to, kai kurios moterys stengiasi būti grakščios ir pasitempusios ne tiek vyro malonumui, kiek lenktyniaudamos su dukra, o ji dėl mūsų kaltės šio paskatinimo dabar nebeturi.

Tai buvo Merė Vulford. Man ir pačiai nesmagu prisipažinti, bet neįstengiau su ja pasisveikinti. Man net galva susisuko. Rankos, kuriose laikiau dėžutę ir tikrinau, ar kiaušiniai nesudužę, sudrėko. Nutaisiau veidą, lyg būčiau ką tik prisiminusi ką nors gretimoje lentynų eilėje, ir sugebėjau neatsigręždama padėti kiaušinius ant kūdikio sėdynės. Nuskubėjusi tuo išsigalvotu reikalu, vežimėlį palikau, nes jo ratukai girgždėjo. Kvapą atgavau, pribėgusi iki sriubos.