Michel Foucault - Seksualumo istorija

Aristotelis. Nikomacho etika, VII, 2, 1 146 a.

Ten pat, III, 11, 1119 a.

Diogenas Laertijas. Filosofų gyvenimas, II, 8, 75.

Aristotelis. Nikomacho etika, VII, 2, 1 119 b. Taip pat Platonas. Valstybė, IX, 590 e.

Ksenofontas. Apie namų ūkį, I, 22–23.

Platonas. Įstatymai, III, 689 a-b: „Dalis, kuri kenčia ir naudojasi gyvenimu, yra sieloje, kaip ir tauta ir minia yra mieste“.

Platonas . Valstybė, IX, 577 d.

Ten pat, I, 647 d.

Platonas . Įstatymai, I, 647 d.

Ksenofontas. Atsiminimai, I, 2, 19.

Ten pat, I, 2, 24.

Platonas. Gorgijas, 527 d.

Apie ryšį tarp pratimų ir rūpestį dėl savęs, Alkibiadas , 123 d.

Diogenas Laertijas. Filosofų gyvenimas, VI, 2, 70.

Platonas. Valstybė, IX, 571 c-572 b.

Platonas. Įstatymai, I, 643 b: „Tas, kuris nori kitus vieną dieną pralenkti kurioje nors srityje, turi su šiuo dalyku būti susijęs (melčtan) nuo vaikystės ir domėtis bei užsiimti viskuo, kas su juo susiję“.

Ksenofontas. I^akedemoniečių valstybė, 2 ir 3.

Platonas. Valstybė, III, 413 sk.

Platonas. Įstatymai, I, 647 e — 648 c.

Aristotelis. Nikomacho etika, II, 2, 1 104 a.

Platonas . Valstybė, III, 413 e.

Platonas . Įstatymai, I, 643 e.

Ksenofontas. Atsiminimai, IV, 5, 2–3.

Savaime aišku, kad tai nereiškia, jog skaistybės temos nebuvo klasikinės epochos graikų malonumų moralėje; pitagoriečiams ji užėmė gana reikšmingą vietą; ji buvo labai svarbi Platonui. Tačiau atrodo, kad, kalbant apie fizinius geismus ir malonumus apskritai, moralaus elgesio esmė dažniausiai buvo apmąstoma kaip dominavimas. Skaistybės etikos bei su ja susijusių savęs pažinimo praktikų atsiradimas ir išsivystymas bus ilgai gyvuojantis istorinis reiškinys.

Aristotelis. Politika, VII, 14, 1 332 a.

Diogenas Laertijas. Filosofų gyvenimas, VI, 2, 66. Vergavimas malonumams labai dažnai sutinkamas posakis. Ksenofontas . Apie namų ūkį, I, 22; Atsiminimai, IV, 5. Platonas. Valstybė, IX, 577 d.

Ksenofontas. Apie namų ūkį, I, 1, 17.

Ksenofontas. Atsiminimai, IV, 5, 2-11.

Platonas. Valstybė, IX, 590 c.

Platonas. Valstybė, IX, 580 c.

Aristotelis. Politika, V, 10.

Ksenofontas. Kyro ugdymas, VIII, 1, 30–34.

Isokratas. Nikoklis, 37–39.

Aristotelis. Politika, V, 11, 1 315 a.

Platonas. Gorgijas, 491 d.

Ksenofontas. Apie namų ūkį, X, 1.

Aristotelis. Politika, I, 13, 1 260.

Diogenas Laertijas. Filosofų gyvenimas, VI, 2, 54.

Aristotelis. Nikomacho etika, III, 12, 1 119.

Ksenofontas. Atsiminimai, III, 9, 4.

Platonas. Valstybė, IV, 431 e — 432 b.

Aristotelis. Nikomacho etika, III, 12, 1 119 b.

Ten pat, III, 12, 1 119 b.

Platonas. Įstatymai, I, 636 d-e.

Ksenofontas. Atsiminimai, IV, 5, 11.

Platonas. Fedras, 254 b.

Platonas. Gorgijas, 506 d-507 d.

Platonas. Valstybė, III, 402 d-403 b.

Ksenofontas. Kyro ugdymas, VIII, 1, 33.

Henri Joly veikalas Platoniškasis perversmas pateikia pavyzdį, kaip graikų filosofijoje galima analizuoti praktikų ir filosofinių apmąstymų ryšius.

Hipokratas. Senoji medicina, III.

Hipokratas . Senoji medicina, III.

Platonas. Valstybė, III, 405 e-408 d.

Iš tiesų Platono duoti pavyzdžiai nevisiškai sutampa su Iliados tekstu (XI, 624 ir 833).

Platonas. Valstybė, III, 407 c.

Apie režimo būtinybę gydant ligas taip pat skaitykite Timajas, 89d.

Hipokratas. Epidemijos, VI, 6, 1. Apie skirtingas šio teksto interpretacijas antikoje žr. Hipokratas. Raštai, vertimas į pranc. k. Littrė, t. V, p. 323–324.

Tariamasis Platonas. Varžovai, 134 a-d.

R. Joly. Pratarmė Hipokrato veikalui Apie režimą (C.U.F.), p— XI.

„Kūno ligoms gydyti buvo… gydomųjų melodijų, kurios ligonius pastatydavo ant kojų. Kitos leido pamiršti vargą, nuraminti pyktį, išguiti pasileidusius troškimus. Režimą sudarė: medus pietums, džiūvėsiai vakarienei, daržovės, retai mėsa… Tokiu būdu kūnas išlaikydavo vis tokią pat būseną, nebūdamas nei labai sveikas, nei labai sergantis, nestorėdamas ir neaugdamas, nemažėdamas ir neplonėdamas, ir jo siela visada turėjo tuos pačius bruožus (to homoion ēthos)“. Porfirijas. Pitagoro gyvenimas, 34. Pitagoras taip pat davė režimo patarimų atletams (ten pat, 15).

Ksenofontas . Atsiminimai, III, 12.

Platonas. Valstybė, IX, 591 c-d.

Ten pat, III, 404 a. Aristotelis Politikoje , VIII, 16, 1 335 b ir VIII, 4, 1 338 b-1 339 a taip pat kritikuoja atletinio režimo ir kai kurių treniruočių perteklių.

Platonas. Valstybė, III, 406 a-407 b.

Ten pat, III, 407 c-e. Platonas Timaįuįe teigia, kad kiekvienos gyvos būtybės gyvenimo trukmę nustato likimas (89 b-c).

Platonas. Ten pat, III, 404 a-b.

Hipokratas. Apie režimą, III, 69, 1; žr. R. Joly pastabas, išleistas C.U.F., p. 71.