Michel Foucault - Seksualumo istorija

Platonas. Valstybė, III, 389 d-e; taip pat IX, 580 e.

Aristotelis. Nikomacho etika, III, 11, 1, 1 118 b.

Ten pat, III, 10, 9, 1 118 a.

Platonas. Puota, 187 e.

Aristotelis. Nikomacho etika, VII, 14, 7, 1 154 a.

Aristotelis. Gyvūnų istorija, VII, I, 581 b; Apie gyvūnų kilmę, II, 7, 747 a.

Platonas (Valstybė, V, 451 c) kalba apie tai, koks turi būti korektiškas moterų ir vaikų „turėjimas ir naudojimas“ (ktēsis te kai chreia); taigi čia kalbama apie ryšių ir santykių, kokius su jais galima turėti, visumą. Polibijas iškelia chreia aphrodisiōn, kuri, kaip ir drabužių ir maisto prabanga, apibūdina kilmingų valdovų papročius ir sukelia nepasitenkinimą ir revoliuciją (Istorijos, VI, 7).

Aristotelio Retorika (I, 9) apibūdina nuosaikumą kaip tai, kas mums vadovauja, „kaip to nori nomos “ kada kalbama apie kūniškuosius malonumus. Apie nomos sąvoką — J. de Romilly. Įstatymo idėja graikų filosofijoje.

Diogenas Laertijas. Filosofų gyvenimas, VI, 2, 46. Taip pat žr. Dionas Prusietis. Kalbos, VI, 17–20, ir Galenas. Apie pažeistas vietas, VI, 5.

Diogenas Laertijas. Filosofų gyvenimas, VI, 2, 69.

Ksenofontas. Puota, IV, 38.

Ksenofontas. Atsiminimai, I, 3, 14.

Ten pat, II, 1, 33.

Ten pat, IV, 5, 9.

Platonas . Gorgijas, 492 a-b, 494 c, 507 e; Valstybė, VIII, 561 b.

Ksenofontas. Atsiminimai, II, 1, 30.

Ten pat, IV, 5, 9.

Ten pat, I, 3, 5.

Platonas. Įstatymai, I, 636 d-e. Apie kairos sąvoką ir jos svarbą graikų moralei žr. Auberque. La Prudence chez Aristote, Paryžius, 1963, p. 95 ir toliau.

Tai vėlyvas amžius: anot Aristotelio, sperma būna nevaisinga iki dvidešimt vienerių metų. Tačiau amžius, kurio vyras turi sulaukti, norėdamas tikėtis sveikų palikuonių, yra dar vėlesnis: „Sulaukus dvidešimt vienerių metų, moterys jau tinkamos vaikams daryti, tačiau vyrams dar reikia vystytis“. (Gyvūnų istorija , VII, 1, 582 a.)

Visai tai bus išplėtota kitame skyriuje.

Plutarchas. Stalo pašnekesiai, III, 6.

Ksenofontas. Kyro ugdymas, VIII, 1, 32.

Ksenofontas . Atsiminimai, IV, 4, 21-23.

Platonas. Puota, 180 c-181 a; 183 d. Tariamasis Demostenas. Eroticos, 4.

Platonas. Puota, 180 c-181 a; 183 d. Tariamasis Demostenas. Eroticos, 4.

Ksenofontas. H ieronas, VII.

Ten pat, VII, Agesilajas, V.

Ksenofontas. Atsiminimai, II, 6, 1–5.

Ten pat, II, 1,1-4.

Ksenofontas . Atsiminimai, I, 5, 1.

Platonas. Valstybė, IV, 431, c-d.

Ksenofontas. Kyro ugdymas, VIII, I, 30. Apie sōphrosunē sąvoką ir jos evoliuciją žr. H. North. sōphrosunē; autorius pabrėžia dviejų žodžių sōphrosunē ir enkrateia artimumą Ksenofonto veikaluose (p. 123–132).

Platonas. Gorgijas, 491 d.

Platonas. Valstybė“, IV, 430 b. Aristotelis Nikomacho etikoje (VII, 1, 6, 1 145 b) primena nuomonę, kuria remiantis tas, kuris yra sōphrōn, taip pat yra enkratēs ir karterikos.

Platonas. Gorgijas, 507 a-b. Taip pat Įstatymai, III, 697 b. „Sielos gėrybes reikia. laikyti pirmosiomis ir pačiomis brangiausiomis, kai ten glūdi nuosaikumas“.

H. North. sōphrosunē, p. 202–203.

Aristotelis. Nikomacho etika, III, 11 ir 12, 1 118 b-1 1 119 a ir VII, 7, 849, 1 150 a-1 152 a.

Platonas. Įstatymai, I, 647 e.

Antifonas, in Stobajas. Florilegium, V, 33. Tai Antifono kūrinių 16-asis fragmentas (C.U.F.).

Ksenofontas. Hieronas, VII. Aristotelis. Nikomacho etika, III, 10, 8, 1 117 b.

Taip pat galima rasti daugybę žodžių, kaip agein, ageisthai (vesti, būti vedamam); Platonas. Protagoras, 355 a; Valstybė, IV, 431 e; Aristotelis. Nikomacho etika, VII, 7, 3, 1 150 a. Kolazein (turėti savyje): Gorgijas, 491 e, Valstybė, VIII, 559 b; IX, 571 b. Antiteinein ( priešintis): Nikomacho etika, VII, 2, 4, 1 146 a; VII, 7, 5 ir 6, 1 150 b. Emphrassein (daryti kliūtį): Antifonas. Fragm. 15. Antechein (priešintis): Nikomacho etika, VII, 7, 4 ir 6, 1 150 a ir b.

Nikan (nugalėti): Platonas. Fedras, 238 c; Įstatymai, I, 634 b; Aristotelis. Nikomacho etika, VII, 7, 1 150 a; VII, 9, 1 151 a; Antifonas. Fragm. 15. Kratein ( dominuoti): Platonas. Protagoras, 353 c; Fedras, 237 e-238 a; Valstybė, IV, 431 a-c; Įstatymai, 840 c; Ksenofontas. Atsiminimai, I, 2, 24; Antifonas. Fragm. 15 ir 16; Aristotelis. Nikomacho etika, VII, 4 c, 1 149 a; VII, 5, 1 149 a. Hēttasthai (būti nugalėtam): Protagoras, 352 e; Fedras, 233 c; Įstatymai, VIII, 840 c; Laiškas VII, 351 a; Nikomacho etika, VII, 6, 1, 1 149 b; VII, 7, 4, 1 150 a; VII, 7, 6, 1 150 b; Isokratas. Nikoklis, 39.

Ksenofontas . Atsiminimai, I, 3, 14.

Ksenofontas. Apie namų ūkį, I, 23.

Platonas . Valstybė, VIII, 560 b.

Platonas . Valstybė, IX, 572 d-573 b.

Ten pat, IX, 571 d.

Įstatymai, VI, 783 a-b.

Platonas. Fedras, 232 a; Valstybė, IV, 430 c; Įstatymai, I, 626 e, 633 e; VIII, 840 c; Laiškas VI, 337 a.

Platonas. Valstybė, IV, 431 a.

Platonas. Įstatymai, I, 626 d-e.

Ten pat, VIII, 840 c.

Platonas. Valstybė, IX, 571 b. Nikomacho etikoje kalbama apie tai, kaip „pašalinti malonumą* 4, ką Trojos senoliai norėjo padaryti Helenui (II, 9, 1 109 b.)

Diogenas Laertijas. Filosofų gyvenimas, IV, 7, 49.