Michel Foucault: Seksualumo istorija

Ten pat, 29.

Ten pat, 36. Šia dažna tema žr. Aristotelis. Politika, V, 1 311 a-b. Beje, galima pažymėti, jog Isokratas kalba apie tautos atlaidumą valdovams, kurie mėgaujasi malonumais, kaip tik gali, tačiau vis dėlto moka vadovauti teisingai (Nikoklis, 37).

Isokratas. Nikoklis, 36.

Isokratas . Nikoklis, 37.

Ten pat, 31.

Ten pat, 39.

Isokratas . Nikoklis, 45.

Ten pat, 47.

Ten pat, 47.

Nikokliui, 11. Valdovo asmeninės dorybės tema kaip politinė problema nusipelno atskiro tyrimo.

Tariamasis Aristotelis. Ekonomika, I, 1, 1, 1 343 a.

Aristotelis. Politika, I, 13, 125 q-b.

Tariamasis Aristotelis. Ekonomika, I, 3, 1, 1 343 b.

Ten pat, I, 2, 1–3, 1 343 a-b.

Ten pat, 1,3, 1, 1 343 b.

Aristotelis . Politika, I, 2, 1 252 a.

Aristotelis . Nikomacho etika, VII, 12, 7, 1 162 a.

Tariamasis Aristotelis. Ekonomika, I, 3, 1, 1 343 b.

Taip par, I, 3, 3, 1 343 b.

Taip pat, I, 4, 1, 1 344 a.

Aristotelis. Politika, I, 12, 1 259 b. Nikomacho etikoje, VIII, 10, 5, 1 161 a, Aristotelis iškelia epikūriečių moterų autoritetą.

Aristotelis. Politika, I, 12, 1 259 b.

Aristotelis. Nikomacho etika, VII, 10, 1 152.

Aristotelis. Didžioji moralė, I, 31, 18.

Beje, reikia pažymėti, kad Isokratas kalbėjo apie rungtyniavimą, kurį gali išprovokuoti santykiai su namų tarnaitėmis. Tai išoriniai ryšiai, kurie tampa grėsmingi.

Beje, reikia pažymėti, kad Isokratas kalbėjo apie rungtyniavimą, kurį gali išprovokuoti santykiai su namų tarnaitėmis. Tai išoriniai ryšiai, kurie tampa grėsmingi.

Aristotelis. Nikomacho etika, VIII, 11, 4, 1 161 a.

Ten pat, VIII, 12, 8, 1 162 a. Apie philia ryšius ir vedybas Aristotelio veikaluose žr. J.-Cl. Fraisse. Philia, la notion d’amitié sur la philosophie antique (Paryžius, 1974). Reikia pažymėti, kad Aristotelio Politikoje aprašomame idealiame mieste santykiai tarp vyro ir žmonos apibūdinami panašiai, kaip tai darė Platonas. Reikalavimas daugintis bus panaikinamas, kai tėvai taps pernelyg seni. „Likusius gyvenimo metus lytiniai santykiai bus turimi tik dėl akivaizdžių sveikatos ar analogiškų priežasčių. O „vyro santykius su kita moterimi arba žmonos su kitu vyru“ reikės laikyti garbę nuplėšiančiais ( mē kalon ) „visiškai ir be išimčių, tiek ilgai, kiek trunka santuoka ir kol sutuoktiniai vadinami vyru ir žmona“. Jei šita klaida bus padaryta „tuo laiku, kai gali būti užmegzta nauja gyvybe“, ji turės teisinius padarinius — atimiją, dėl lengvai suprantamų priežasčių ( Politika , VIII, 16, 1 135 a-1 1336 b).

Platonas . Valstybė, IX, 573 d.

Ten pat, IX, 574 b-c.

Diogenas Laertijas. Filosofų gyvenimas, IV, 7, 49.

Platonas. Įstatymai, VIII, 840 a.

Ksenofontas. Kyro ugdymas, VII, 5.

Apie tai žr. K J. Dover. Graikų homoseksualumas, p. 86.

Platonas. Puota, 181, b-d.

Ksenofontas. Puota, I, 9.

Ten pat, II, 3.

Ten pat, IX, 5–6.

Žr. Ksenofontas. Anabasis, VII, 4, 7.

Žr. F. Buffière. eros adolescent, p. 90–91.

Klistenas Archaniečiuose arba Agatonas Aristofano Tesmoforijose.

Platonas. Gorgijas, 494 e: „Sokratas: Argi pasileidusiųjų gyvenimas (ho tōn kinaidōn bios) nėra bjaurus, gėdingas ir niekingas? Ar tu išdrįsi pasakyti, kad tokie žmonės yra laimingi, jei jie turi visko, ko trokšta? — Kaliklis: Ar tau ne gėda, Sokratai, apie tai kalbėti?“

Platonas . Puota, 182 a-183 d.

Jeigu tekstai dažnai nurodo į šį metų ir statuso skirtumą, reikia pažymėti, kad nuorodos į tikrąjį partnerių amžių dažnai yra neaiškios (žr. F. Buffière , op. cit., p. 605–607). Maža to, galima rasti personažų, kurie vieniems atlieka įsimylėjusiojo vaidmenį, o kitiems — mylimojo: taip Kritobulas Ksenofonto Puotoje apdainuoja savo meilę Klinijui, kurį pažino mokykloje ir kuris kaip ir jis pats yra visai jaunas vyras (žr. apie šiuos du vaikinus ir jų labai nedidelį amžiaus skirtumą — Platonas. Eutidemas, 271 b).

Platonas Charmide (153 c) aprašo jaunuolį, kurį visi seka žvilgsniu — ir suaugusieji, ir berniukai — „iki pačių mažiausiųjų“.

Ilgai buvo cituojamas pavyzdys apie Euripidą, kuris mylėjo Agatoną net šiam sulaukus jėgų žydėjimo. F. Buffière (op. cit., p. 613, pastaba 33) cituoja šia tema Ailiano papasakotą anekdotą (Įvairios istorijos, XIII, 5).

Homeras vieną apdovanojo kilme, kitą metais; vieną jėga, kitą protu (Iliada, XI, 786). Svarstymai apie tinkamą vaidmenį — Platonas. Puota, 180 a-b; Aischinas. Prieš Timarchą, 143.

K. J. Dover. Graikų homoseksualumas, p. 104–116.

Mokyklose ši laisvė buvo prižiūrima ir ribojama. Žr. tai, ką Aischinas primena Prieš Timarchą , kalbėdamas apie mokyklas ir atsargumo priemones, kurių turėjo imtis mokyklos vadovas (9-10). Apie susitikimo vietas, žr. F. Buffière, op. cit., p. 561.

Ksenofontas. Hieronas, I.

Platonas. Protagoras, 309 a.

Žr. Ksenofonto Anabasyje , II, 6, 28 išdėstytą Menono kritiką.

Platonas. Puota, 181 d-e.

Ksenofontas. Puota, IV, 17.

Apie tvino ir glebaus berniuko supriešinimą žr. Platono Fedrą , 239 c-d, ir Varžovus. Apie vyriško berniuko erotinę vertę ir pomėgio moteriškesnei sandarai evoliuciją galbūt jau IV amžiuje kalba K. J. Doveris Graikų homoseksualume, p. 88–94. Tačiau principas, kad visiškai jauno berniuko žavesys yra susijęs su moteriškumu, taps būdinga tema daug vėliau.