Джоди Пиколт - Salemo raganos

Džilianą Dankan tėvas buvo aiškiai įspėjęs vakare niekur neiti. Nes laisvėje vaikšto pavojingas žmogus. Ir ką gi ji padarė? Ji norėjo įsitikinti, ar galės išlipti sausa. Tik nesuprato, kad padėtis taps nebekontroliuojama… ir štai todėl šiandien mes čia.

Džordanas pasidėjo rankas ant prisiekusiųjų ložės turėklo ir pasilenkė į tarybos narius.

– Teisėja jums nurodė ir nurodys dar kartą, kad privalote išklausyti visus liudytojus… ne tik Džilianos parodymus. O parodymai ir įkalčiai rodo, jog šioje byloje yra pernelyg daug nesutapimų, kad galima būtų apkaltinti Džeką Sent Braidą lytiniu smurtu sunkinančiomis aplinkybėmis.

Džordanas ėmė lenkti pirštus.

– Džiliana jums sakė, kad ėjo į mišką pabūti su draugėmis, bet iš tiesų nuėjo į okultinį knygyną ir su jo savininke kalbėjosi apie Beltano šventimą. Džekas jums sakė, kad matė kaspinus, žvakes, altorių… keistus dalykus, kuriais tikrai sunku patikėti. Tačiau vėliau sidabriniai kaspinai buvo rasti nusikaltimo vietoje ir Megės Sakston kambario spintoje.

Atlenkdamas kitą pirštą Džordanas dėstė toliau:

– Džiliana sakė, kad jos draugės išėjo, o ji nuėjo namo į priešingą pusę. Tačiau grįžo pas drauges būtent todėl, kad manė, jog Džekas Sent Braidas kelia grėsmę. Po to, kai susidūrė su juo akis į akį, kam jai likti vienai ir rizikuoti su juo susitikti?

Paskui Džordanas mostelėjo salės link.

– Džiliana taip pat sakė, kad po išprievartavimo ji skaičiavo iki šimto ir iš visų jėgų vijosi drauges. Ponai ir ponios, atstumas, kurį ji turėjo nubėgti nuo tos miško aikštelės iki savo draugių, yra apie pusė futbolo aikštės ilgio. Mokyklos futbolo pažiba tokį atstumą įveikia per šešias sekundes. Na, Džiliana ne tokia… bet, pagal jos parodymus, ji tą kelią nubėgo per penkias minutes. Ir dar pridėkime laiką, kol ji skaičiavo iki šimto. Ar gali būti, kad mergaitė, kuri buvo išsigandusi, apimta panikos ir bėgo kiek kojos neša, skubėjo taip lėtai? Ar įmanoma, kad nutolusios vos per pusę futbolo aikštės jos draugės negirdėjo, kaip ji grumiasi?

Džordanas priėjo prie įkalčių stalo ir iškėlė Džeko nuotrauką su įdrėkstu skruostu.

– Jūs girdėjote, kad pono Sent Braido DNR buvo rasta Džilianos panagėse. Mes to neneigiame… bet jis jums pasakojo, kaip ji stvarstė jį už rankos, norėdama sulaikyti. Jis sakė, kad tas vienas dryksnis ant skruosto yra nuo šakos… ir tai neprieštarauja tikrovei, kai odą įdrėskia viena šakelė, o ne penki ilgi raudoni nagai.

Jūs taip pat girdėjote, kad tą naktį mergaitės vartojo narkotikus. Kokius? Kurių nerodo ligoninės toksikologinė analizė. Kurių Džiliana nepaminėjo policijai, kai pateikė skundą, narkotikus, kurie sutrikdo trumpalaikę atmintį apie įvykį ir net sukelia haliucinacijas.

Džordanas papurtė galvą.

– Galai nesueina. Nesueina todėl, kad Džiliana aiškiai neprisimena arba ji nenori, kad prisimintume mes. Išsigandusi tėvo reakcijos sužinojus apie narkotikų vartojimą ir jos raganavimą, Džiliana Dankan bakstelėjo pirštu į vyrą, kuris netyčia sužinojo jos paslaptis. Ji pamelavo apie Džeką Sent Braidą, kol jis nesuskubo pasakyti visos tiesos apie ją pačią.

Vienintelis nusikaltimas, kurį padarė Džekas Sent Braidas, yra tas, kad jis atsidūrė netinkamoje vietoje netinkamu laiku. Kartą jam jau buvo taip nutikę su panašaus amžiaus mergaite… ir buvo padaryta didžiulė teismo klaida. Džekas atkeliavo į Salem Folsą, tikėdamasis atversti naują gyvenimo puslapį… bet į jį buvo žiūrima kaip į bendruomenės dėmę. Žmonės laukė, kada jis suklups, kad galėtų jį išvyti… ir Džilianos kaltinimas tapo tuo degtuku, kuris įžiebė gaisrą.

Salem Folse vyko raganų medžioklė, – tarė Džordanas, pasisukdamas į savo klientą. – Bet vienintelė auka buvo Džekas Sent Braidas.

Metas nusišypsojo prisiekusiesiems.

– Girdėjome apie raganas, – prabilo jis. – Girdėjome apie Beltaną. Šiame teisme mums dar trūksta paties velnio… žinoma, nebent jūs priskaičiuotumėt Džeką Sent Braidą.

Šioje byloje svarbiausia ne tai, ar Džiliana yra ragana, ar ji šliaužė pas drauges ant pilvo, ir net ne tai, kad ji eksperimentavo su nelegaliomis medžiagomis. Čia svarbiausia – įkalčiai, tvirti faktai, kurie įrodo, kad Džekas Sent Braidas įvykdė nusikaltimą. Tokie įkalčiai kaip ginamojo DNR, rasti Džilianos Dankan panagėse, kraujas, rastas ant jos palaidinės. Tegu ponas Makafis aiškina, ką nori. Bet jis negali paaiškinti to spermos lašelio ant Džilianos šlaunies. Tokio pėdsako nepalieki, jeigu neįvyksta intymaus suartėjimo. Anot liudijusios ekspertės, egzistuoja tikimybė, kad ginamasis yra vienas iš atsitiktinių septynių šimtų keturiasdešimties tūkstančių, kurio DNR sutampa su DNR iš nusikaltimo vietos. Ponai ir ponios, tai didelis skaičius. Iš tiesų, iš kur dar gali atsirasti ši sperma, jeigu ne iš pono Sent Braido?

Metas pasisuko į prisiekusiuosius.

– Įkalčiai, – pakartojo jis. – Jūs girdėjote, kaip Džiliana pasakojo apie žiauriausią ir intymiausią įvykį jos gyvenime, nors aiškiai matėsi, kaip jai skaudu taip atsiverti prieš nepažįstamus žmones, kai jai į veidą nutaikyti objektyvai, o teisėja gaudo kiekvieną jos žodį. Girdėjote, kaip ji pasakoja, kaip buvo renkami išprievartavimo įkalčiai, – tai vienas labiausiai intymumą pažeidžiančių egzaminų mergaitės gyvenime. Girdėjote dviejų mergaičių, policijos detektyvo ir ligoninės priimamojo gydytojos parodymus – jie visi liudija, kad, kai surado Džilianą, ji buvo apimta isterijos.

Metas kilstelėjo antakius.

– Kita vertus, niekas, ką pasakojo ponas Sent Braidas, nesutampa su tuo, ką apie tą naktį pasakoja liudytojai. Jis turi patogų pasiaiškinimą apie sumušimus ir dryksnį ant veido. Jis turi patogų pasiaiškinimą, kodėl bare gėrė. Jis turi patogų pasiaiškinimą, kodėl atsidūrė miške. Tačiau, ponios ir ponai, jis neturi jokių įrodymų, tik savo versiją… kurios galai, pasinaudojant pono Makafio žodžiais, ne visur sueina. – Metas įsmeigė žvilgsnį į prisiekusiuosius. – Džekas Sent Braidas turi didesnį akstiną meluoti nei bet kuris, sėdintis šioje teismo salėje, nes jam iškilęs didelis pavojus. Jau kartą pabuvojęs kalėjime jis žino, kad nebenori į jį grįžti.

Prokuroras ėmė žingsniuoti atgal.

– Ginamasis nusprendė nueiti į barą ir prisigerti. Ar tai galėjo taip paveikti jo sveiką nuovoką, kad jis išprievartavo mergaitę? Galbūt. Ar jis išprievartavo mergaitę dėl savo ūmaus būdo? Galbūt. Nesvarbu. Svarbiausia, kad jis tai padarė. Ir kad valstija įrodė, jog nėra abejonės, kad jis tai padarė. Ponas Makafis pasiūlė jums daugybę niekų apie Džilianos veiksmus ir elgesį… nes jis negali pasiūlyti jums tiesos. – Metas pasilenkė virš gynybos stalo, ir jo pirštas atsidūrė per dešimt centimetrų nuo Džeko veido. – Bet tiesa yra ta, kad šitas vyras 2000-ųjų balandžio trisdešimtąją nuėjo į mišką, šoko ant Džilianos Dankan, nuplėšė jai drabužius ir privertė ją su juo santykiauti. Aš prašau, – tarė Metas, – šiandien šitą vyrą nuteisti.

Džeką atvedė atgal į šerifo areštinę laukti prisiekusiųjų nuosprendžio. Šerifo pavaduotojas buvo vyresnio amžiaus vyriškis baltais ilgais, į viršų užraitytais ūsais ir mėgstantis pašvilpauti populiarią ketvirtojo dešimtmečio dainelę. Jis linktelėjo Džekui, einančiam į dviejų kvadratinių metrų pločio celę, kurioje darėsi gąsdinamai patogu.

Džekas nusivilko švarką, nusirišo kaklaryšį ir atsigulęs ant geležinio gulto kumščiais suspaudė akis. Ar Ketrina Marš gali padaryti didelį skirtumą? Džordanas sakė, kad tai priklausys nuo to, kaip taryba norės patikėti jo parodymais, ar ne, nors Džekui atrodė, kad mergaitė su savo pasakojimu apie mokyklinę meilę – labai jau menka priežastis išteisinti.