Эрика Джеймс - Penkiasdešimt pilkų atspalvių

Siuntėjas: Anastazija Stil

Tema: Beprotiškai maldaujanti

Data: 2011 m. birželio 2 d. 22:48 RJL

Gavėjas: Kristianas Grėjus

Tikiuosi, pasakiau ką nors linksmo. Tačiau turėtumėte žinoti, kad negaliu prisiimti atsakomybės už tai, ką šneku miegodama. Tiesą sakant, jūs tikriausiai nenugirdote.

Toks pagyvenęs vyras kaip jūs, be abejo, jau truputį neprigirdi.

Siuntėjas: Kristianas Grėjus

Tema: Beprotiškai kaltas

Data: 2011 m. birželio 2 d. 19:52

Gavėjas: Anastazija Stil

Miela panele Stil,

atleiskite, gal galėtumėte kalbėti garsiau? Negirdžiu jūsų.

Kristianas Grėjus

Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius

Siuntėjas: Anastazija Stil

Tema: Vėl beprotiškai maldaujanti

Data: 2011 m. birželio 2 d. 22:54 RJL

Gavėjas: Kristianas Grėjus

Varote mane iš proto.

Siuntėjas: Kristianas Grėjus

Tema: Tikiuosi…

Data: 2011 m. birželio 2 d. 19:59

Gavėjas: Anastazija Stil

Miela panele Stil,

penktadienį vakare kaip tik tai ir ketinu daryti. Nekantriai laukiu tos akimirkos.

:)

Kristianas Grėjus

Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius

Siuntėjas: Anastazija Stil

Tema: Rrrr…

Data: 2011 m. birželio 2 d. 23:02 RJL

Gavėjas: Kristianas Grėjus

Oficialiai ant jūsų supykau.

Labos nakties.

Panelė A. R. Stil

Siuntėjas: Kristianas Grėjus

Tema: Laukinė katė

Data: 2011 m. birželio 2 d. 20:05

Gavėjas: Anastazija Stil

Urzgiate ant manęs, panele Stil?

Tokioms urzgėjoms turiu katę.

Kristianas Grėjus

Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius

Katę? Jo apartamentuose niekada nemačiau katės. Ne, neketinu jam atsakyti. Ak, kartais jis tiesiog nepakenčiamas. Tarsi penkiasdešimt irzlumo atspalvių. Įlipusi į lovą, guliu ir spoksau į lubas, kol akys pripranta prie tamsos. Išgirstu dzingtelint kompiuterį. Ne, neketinu žiūrėti. Ne, tikrai to nedarysiu. Ne, neketinu žiūrėti. Cha! Argi tokia kvaiša kaip aš gali atsispirti Kristiano Grėjaus žodžių viliotiniui?

Siuntėjas: Kristianas Grėjus

Tema: Ką kalbėjote per miegus

Data: 2011 m. birželio 2 d. 20:20

Gavėjas: Anastazija Stil

Anastazija,

tuos žodžius, kuriuos girdėjau tave tariant per miegus, mieliau būčiau išklausęs tau nubudus – štai kodėl nesakysiu, ką kalbėjai. Eik miegoti. Rytoj esu tau kai ką numatęs, tad bus geriau, jei pailsėsi.

Kristianas Grėjus

Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius

Ak… Ką aš pasakiau? Neabejoju, kad padėtis tokia bloga, kaip ir numaniau.

DVIDEŠIMT PENKTAS SKYRIUS

Mama stipriai mane apkabina.

– Klausyk savo širdies, mieloji, ir prašau, labai prašau – stenkis per daug negalvoti. Atsipalaiduok ir džiaukis gyvenimu. Tu dar tokia jauna, širdele. Gyvenime dar tiek daug patirsi, tad neskubink įvykių. Esi nusipelniusi visa ko geriausio, – šnabžda ji man į ausį ir nuoširdūs mamos žodžiai ramina. Ji pabučiuoja man į plaukus.

– Ak, mama…

Akys nelauktai paplūsta ašaromis ir aš prie jos prisiglaudžiu.

– Mieloji, juk žinai, kaip sakoma. Teks pabučiuoti daug varlių, kol rasi savo princą.

Kreivai ir liūdnai jai šypteliu.

– Rodos, jau pabučiavau princą, mama. Tikiuosi, jis nevirs varle.

Ji apdovanoja mane pačia mieliausia motiniška, beatodairišką meilę liudijančia šypsena ir, kai vėl apsikabiname, nusistebiu, kad taip stipriai šią moterį myliu.

– Ana, ką tik paskelbė tavo skrydį, – nerimaudamas sako Bobas.

– Ar aplankysi mane, mama?

– Žinoma, mieloji, netrukus. Myliu tave.

– Ir aš tave myliu.

Kai mama paleidžia mane iš glėbio, atkreipiu dėmesį, kad jos akys paraudusios nuo neišlietų ašarų. Apkabinu Bobą ir apsisukusi nueinu prie terminalo vartų – šiandien užsukti į pirmosios klasės keleiviams skirtą salę neturiu laiko. Nutariu nesigręžioti. Bet vis tiek atsisuku… Bobas glėbyje laiko mamą, o jai skruostais srūva ašarų upeliai. Tada ir aš nesusilaikau. Einu prie vartų nunarinusi galvą, įbedusi žvilgsnį į tviskančias baltas grindis, bet vaizdas neaiškus nuo akyse susitvenkusių ašarų.

Lėktuve apsupta pirmosios klasės keleiviams skirtos prabangos, patogiai įsitaisau ir mėginu nusiraminti. Skirtis su mama visada labai sunku… Ji lengvabūdė, išsiblaškiusi, bet pastaruoju metu labai įžvalgi ir mane myli. Kiekvienas vaikas nusipelno beatodairiškos tėvų meilės. Apnikta neklusnių minčių, susiraukiu, išsitraukiu telefoną ir nusiminusi žvilgteliu į jo ekraną.

Ką Kristianas išmano apie meilę? Rodos, pirmaisiais gyvenimo metais jam priklausančios beatodairiškos meilės jis taip ir nesulaukė. Man suspaudžia širdį, o mintyse tarsi lengvi purūs debesėliai praplaukia mamos žodžiai: „Taip, Ana. Po galais, ko tau dar reikia? Gal kad jam ant kaktos mirkčiotų neoninė iškaba?“ Jos nuomone, Kristianas mane myli, bet… ji mano mama – nenuostabu, kad taip mano. Jai atrodo, kad aš verta visko, kas geriausia. Suraukiu kaktą. Tai tiesa, stebėtino sąmonės skaidrumo akimirką suprantu: noriu jo meilės. Man reikia , kad Kristianas Grėjus mane mylėtų. Štai kodėl nesu linkusi visiems skelbti apie mūsų santykius – mat jaučiu giliai širdyje glūdintį neįveikiamą potraukį būti mylimai ir branginamai.

O tos penkios dešimtys jo atspalvių mane varžo. Dominanto ir nuolankiosios santykiai tik blaško dėmesį ir neleidžia susitelkti į tai, kas svarbiausia. Seksas nuostabus, Kristianas turtingas ir gražus, bet visa tai beprasmiška be jo meilės, ir man tikrai skauda širdį, kad nežinau, ar jis apskritai geba mylėti. Jis net savęs nemyli. Pamenu jo neapykantą sau, kai pareiškė, girdi, jos meilė buvo vienintelė jam priimtina . Baudžiamas – plakamas vytiniu, mušamas ar kitaip kankinamas – Kristianas jaučiasi nenusipelnęs meilės. Kodėl taip yra? Kaip jis gali taip jaustis? Niekaip negaliu pamiršti jo žodžių: „Sunku augti tobuloje šeimoje, kai pats nesi tobulas.“

Užsimerkusi pamėginu įsivaizduoti jo kančią, bet tiesiog negaliu. Prisiminus, kad galbūt per daug išplepėjau, nukrečia šiurpas. Ką per miegus Kristianui prisipažinau? Kokias paslaptis atskleidžiau?

Spoksau į telefoną slapta vildamasi, kad gausiu bent kokį atsakymą. Bet šis aparatas nieko neatsako, ir nieko nuostabaus. Kadangi dar nepakilome, nusprendžiu savo Penkiasdešimčiai Atspalvių parašyti laišką.

Siuntėjas: Anastazija Stil

Tema: Grįžtanti namo

Data: 2011 m. birželio 3 d. 12:53 RJL

Gavėjas: Kristianas Grėjus

Brangus pone Grėjau,

aš vėl patogiai įsitaisiau pirmosios klasės lėktuvo salone ir už tai jums dėkoju. Skaičiuoju minutes iki vakaro, kai vėl jus pamatysiu ir galbūt išgausiu iš jūsų tiesą apie savo naktinius prisipažinimus.

Jūsų Ana x

Siuntėjas: Kristianas Grėjus

Tema: Grįžtanti namo

Data: 2011 m. birželio 3 d. 09:58

Gavėjas: Anastazija Stil

Anastazija, aš taip pat nekantrauju tave pamatyti.