Эрика Джеймс - Penkiasdešimt pilkų atspalvių

Data: 2011 m. birželio 2 d. 10:32 RJL

Gavėjas: Kristianas Grėjus

Esi storžievis ir nenaudėlis – tikrai ne džentelmenas.

Tai ką aš kalbėjau? Kol nepasakysi, bučinių nesitikėk!

Siuntėjas: Kristianas Grėjus

Tema: Miegas, kalbėjimas, grožis

Data: 2011 m. birželio 2 d. 10:35 RJL

Gavėjas: Anastazija Stil

Tai atskleisdamas pasielgčiau labai nemandagiai, juolab kad už tokį elgesį jau gavau pylos.

Bet jei būsi klusni, galbūt šiandien vakare ir pasakysiu. O dabar turiu vykti į susitikimą.

Iki, mažyte.

Kristianas Grėjus

Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius,

storžievis ir nenaudėlis

Šit kaip?! Visiška tyla iki pat vakaro. Nesitveriu piktumu. Jėzau… O jei per miegus pasakiau, kad jo nekenčiu, ar dar blogiau – kad myliu? Oi, tikiuosi, taip nenutiko. Aš dar nepasiruošusi jam to sakyti, o jis, be abejo, nepasiruošęs to išgirsti, gal ir niekad nenorės girdėti. Susiraukusi dėbteliu į kompiuterį ir apsisprendžiu: kad ir kokius patiekalus mama ruoš, aš iškepsiu duonos ir minkydama tešlą išliesiu visą pyktį.

MAMA NUSPRENDĖ PARUOŠTI ŠALTOSispaniškos daržovių sriubos ir patiekti gryname ore keptų mėsos kepsnelių, marinuotų alyvuogių aliejuje su česnakais ir citrinomis. Kristianas mėgsta mėsą, be to, patiekalą lengva paruošti. Bobas pasisiūlė padirbėti prie kepsninės. „Ir kodėl vyrus taip traukia ugnis?“ – klausiu savęs, su vežimėliu sekdama paskui mamą per prekybos centro salę.

Apžiūrinėjant mėsos vitriną suskamba mano mobilusis. Šiaip taip jį išsitraukiu manydama, kad galėtų skambinti Kristianas. Bet numeris nepažįstamas.

– Klausau, – uždususi atsiliepiu.

– Jūs Anastazija Stil?

– Taip.

– Čia Elizabetė Morgan iš SIP leidyklos.

– Ak! Laba diena…

– Skambinu jums pasiūlyti dirbti pono Džeko Haido padėjėja. Norėtume, kad darbą pradėtumėte pirmadienį.

– Oi! Puiku. Ačiū!

– Ar žinote, koks bus jūsų atlyginimas?

– Taip. Taip… Tai yra… sutiksiu su jūsų siūlomu. Labai norėčiau dirbti jūsų leidykloje.

– Nuostabu. Tad pirmadienį pusę devintos ryto ten ir susitiksime.

– Taip. Viso gero. Ir ačiū jums.

Džiugiai nusišypsau mamai.

– Turi darbą?

Linksmai linkteliu, o ji klykteli ir apkabina mane vidury „Publix“ prekybos centro.

– Sveikinu, mieloji! Turime nusipirkti ir šampano!

Mama šokinėja ir ploja rankomis. Ar jai keturiasdešimt dveji, ar dvylika?

Vėl pažvelgiu į telefono ekranėlį ir susiraukiu – praleistas Kristiano skambutis. Jis man niekada neskambina. Nieko nelaukdama atskambinu.

– Anastazija, – iš karto atsiliepia jis.

– Sveikas, – tyliai sakau.

– Turiu grįžti į Siatlą. Šis tas nutiko. Aš pakeliui į Hilton Hed Ailandą. Būk gera, atsiprašyk mano vardu mamos – negalėsiu atvažiuoti vakarienės. – Jis kalba labai dalykiškai.

– Tikiuosi, neatsitiko nieko baisaus?

– Susiklostė padėtis, kurią turiu nedelsdamas spręsti. Susitiksime rytoj. Jei negalėsiu atvažiuoti pats, atsiųsiu Teilorą, kad paimtų tave iš oro uosto. – Kristiano balsas šaltas. Net piktas. Bet pirmą kartą man nedingteli, kad dėl to kalta aš.

– Gerai. Tikiuosi, išspręsi problemas. Saugaus skrydžio.

– Ir tau, mažyte, – sušnabžda jis – vėl girdžiu pažįstamą Kristianą. Jis baigia pokalbį.

Ak… Pastarąjį kartą „padėtis“ buvo susiklosčiusi tuomet, kai paaiškėjo, kad tebesu nekalta. Jėzau, tikiuosi, šį kartą nieko panašaus. Įbedu žvilgsnį į mamą. Jos džiūgavimas virtęs susirūpinimu.

– Skambino Kristianas. Jis turi grįžti į Siatlą. Labai atsiprašo.

– Ak! Kaip gaila, mieloji. Bet mes vis tiek galime pasikepti kepsnių ant grotelių, be to, dabar turime ir ką švęsti – tu gavai darbą! Turėsi man viską apie jį papasakoti.

VĖLYVĄ POPIETĘ SU MAMAgulime prie baseino. Mama atsipalaidavusi – kadangi pinigų maišas neatvažiuos vakarienės, tyso išsipleikusi. Guliu saulėje mėgindama bent kiek įdegti ir mąstau apie vakar vakarą ir šiandienos pusryčius. Galvojant apie Kristianą kvaila šypsena niekaip neblėsta. Prisiminus įvairius mudviejų pokalbius ir ką darėme… ką jis darė, ji vis nušvinta veide, netikėtai ir trikdomai.

Kristiano požiūris, rodos, iš esmės pasikeitė. Jis tai neigia, bet pripažįsta mėginantis duoti man daugiau. Kas galėjo pasikeisti? Kas naujo galėjo atsitikti nuo tos dienos, kai atsiuntė man ilgą laišką, iki vakar, kai vėl su juo susitikau? Ką jis padarė? Staiga atsisėdu, vos neišliedama gazuoto vandens. Jis vakarieniavo su… ja . Elena.

Po velnių!

Vos tik tai sumoju, man pašiurpsta oda. Ar ji jam ką nors pasakė? O, kad būčiau galėjusi pasiversti muse ir jiedviem vakarieniaujant tupėti ant sienos. Būčiau galėjusi įkristi jai į sriubą arba nutūpti ant vyno taurės – ir būtų ji užspringusi.

– Ana, mieloji, kas yra? – mano pažadinta iš snaudulio klausia mama.

– Man šovė viena mintis, mama. Kelinta dabar valanda?

– Apie pusę septintos, mieloji.

Hm… jis dar nebus nusileidęs. Ar galiu jo paklausti? Ar turėčiau paklausti? O gal ji čia niekuo dėta? Karštligiškai laikausi įsikibusi šios vilties. Ką sakiau per miegus? Mėšlas… galiu lažintis, kad sapnuodama jį leptelėjau ką nors netinkamo. Kad ir ką pasakiau, tikiuosi, kad šią didelę permainą paskatino vidinės Kristiano nuostatos, o ne ji .

Nuo to prakeikto karščio tiesiog alpstu. Turiu vėl niurktelėti į baseiną.

SUSIRUOŠUSI MIEGOTI, ĮSIJUNGIUkompiuterį. Nuo Kristiano nieko. Nesulaukiau nė trumpos žinutės, kad saugiai grįžo į Siatlą.

Siuntėjas: Anastazija Stil

Tema: Ar saugiai parskridote?

Data: 2011 m. birželio 2 d. 22:32 RJL

Gavėjas: Kristianas Grėjus

Gerbiamas sere,

prašyčiau pranešti, ar saugiai parvykote. Jau pradedu nerimauti. Galvoju apie jus.

Jūsų Ana x

Siuntėjas: Kristianas Grėjus

Tema: Atsiprašau

Data: 2011 m. birželio 2 d. 19:36

Gavėjas: Anastazija Stil

Miela panele Stil,

parvykau saugiai ir prašau priimti mano atsiprašymą, kad iš karto jums nepranešiau. Nieku gyvu nenoriu, kad nerimautumėte. Malonu, kad jums rūpiu. Aš taip pat apie jus galvoju ir, kaip visada, nekantriai laukiu mūsų susitikimo rytoj.

Kristianas Grėjus

Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius

Atsidūstu. Kristianas vėl rašo taip formaliai…

Siuntėjas: Anastazija Stil

Tema: Padėtis

Data: 2011 m. birželio 2 d. 22:40 RJL

Gavėjas: Kristianas Grėjus

Brangus pone Grėjau,

rodos, visiškai akivaizdu, kad jūs man labai rūpite. Kaip galite tuo abejoti?

Tikiuosi, jūsų „padėtis“ valdoma.

Jūsų Ana x

P. S. Gal vis dėlto pasakytumėte, ką kalbėjau per miegus?

Siuntėjas: Kristianas Grėjus

Tema: Tuščias maldavimas

Data: 2011 m. birželio 2 d. 19:45

Gavėjas: Anastazija Stil

Miela panele Stil,

man labai patinka, kad jums rūpiu. „Padėtis“ čia dar ne visai suvaldyta.

Dėl jūsų P. S.: mano atsakymas – ne.

Kristianas Grėjus

Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius