Эрика Джеймс - Penkiasdešimt tamsesnių atspalvių

VISAI NETURIU APETITO.Trečiadienį per pietus šiaip taip suvalgau indelį jogurto – tai pirmasis „patiekalas“ nuo praėjusio penktadienio. Mano gyvybę palaiko vien pastarosiomis dienomis pamėgta latės kava ir dietinė kola. Kofeinas teikia jėgų, bet nuo jo darosi neramu.

Džekas ėmė sukiotis aplink, erzinti mane, uždavinėti asmeniškus klausimus. Ko jis nori? Elgiuosi mandagiai, bet turiu neprisileisti jo pernelyg arti.

Sėdžiu, peržiūrinėju krūvą jam adresuotų laiškų ir džiaugiuosi, kad galiu pasinerti į šį paprastą darbą, kuriam nereikia daug dėmesio. Dzingteli mobilusis pranešdamas, kad gavau elektroninį laišką, ir paskubomis žvilgteliu, nuo ko jis.

Po velnių… Laiškas nuo Kristiano. Ak, ne, tik ne čia… ne darbe.

Siuntėjas: Kristianas Grėjus

Tema: Rytojus

Data: 2011 m. birželio 8 d. 14:05

Gavėjas: Anastazija Stil

Miela Anastazija,

atleisk, kad trukdau darbe. Tikiuosi, tau sekasi gerai. Ar gavai gėles?

Noriu priminti, kad rytoj vyks tavo bičiulio fotografijos parodos atidarymas, ir neabejoju, jog įsigyti automobilio dar neturėjai laiko, o kelias tolimas. Labai džiaugčiausi galėdamas tave nuvežti – jei tik norėtum.

Pranešk man.

Kristianas Grėjus

Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius

Man akys paplūsta ašaromis. Paskubomis pakylu nuo rašomojo stalo ir neriu į tualetą pasislėpti kabinoje. Chosė paroda. Visai pamiršau, o juk žadėjau nuvažiuoti. Mėšlas, Kristianas teisus – kaip aš ten nusigausiu?

Stipriai prispaudžiu delną prie kaktos. Kodėl Chosė neskambino? Kai gerai pagalvoji… kodėl niekas man neskambino? Buvau tokia išsiblaškiusi, jog nepastebėjau, kad mano mobilusis visą laiką tyli.

Po velnių! Kokia aš kvaiša! Aš vis dar nustačiusi skambučių peradresavimo funkciją ir jie visi plaukia į „BlackBerry“ telefoną. Beje, iš kur jis sužinojo mano elektroninio pašto adresą?

Jis žino mano batų dydį, tad vargu ar jam labai sunku sužinoti mano elektroninio pašto adresą.

Ar galiu vėl jį pamatyti? Ar ištverčiau? Ar noriu su juo susitikti? Užsimerkiu, atlošiu galvą ir mane užlieja ilgesingas sielvartas. Žinoma, kad noriu.

Galbūt… galbūt galėčiau pasakyti jam, kad apsigalvojau… Ne, ne, ne. Negaliu būti su vyru, kuriam malonu kelti man skausmą ir kuris manęs nemyli.

Atmintyje šmėsteli skausmingi prisiminimai: kaip mudu sklandėme, kaip laikėmės susikibę už rankų, kaip maudėmės vonioje, jo švelnumas, jo humoras ir jo niūrus, bauginantis, viliojantis žvilgsnis. Aš jo pasiilgau. Penkios dienos, penkios kančios dienos, o atrodo, tarsi būtų praėjusi visa amžinybė. Vakare verkiu, kol užmiegu, gailėdamasi, kad išėjau, norėdama, kad jis būtų kitoks, trokšdama, kad būtume drauge. Ar dar ilgai mane kankins šis triuškinantis, bjaurus jausmas? Jaučiuosi kaip skaistykloje.

Apsiveju rankomis šonus, stipriai apkabinu save stengdamasi nepraskysti. Aš jo ilgiuosi. Tikrai ilgiuosi… Myliu jį. Tiesiog myliu.

Anastazija Stil, tu darbe! Turiu būti stipri, bet noriu važiuoti į Chosė parodą, o giliai širdyje besislepianti mazochistė taip pat nekantrauja pamatyti Kristianą. Giliai atsidususi, grįžtu prie rašomojo stalo.

Siuntėjas: Anastazija Stil

Tema: Rytojus

Data: 2011 m. birželio 8 d. 14:25

Gavėjas: Kristianas Grėjus

Sveikas, Kristianai,

ačiū už gėles, jos nuostabios.

Taip, būčiau dėkinga, jei nuvežtum.

Ačiū.

Anastazija Stil

SIP leidyklos redaktoriaus Džeko Haido asistentė

Patikrinusi mobilųjį matau, kad jis iš tiesų vis dar nustatytas persiųsti skambučius į „BlackBerry“. Džekas susitikime, tad greitai paskambinu Chosė.

– Sveikas, Chosė. Čia Ana.

– Sveika, seniai nesimatėme.

Jis kalba taip draugiškai ir maloniai, kad vėl vos neapsiverkiu.

– Ilgai kalbėti negaliu. Kada turiu atvažiuoti į tavo parodą?

– Vis dėlto atvažiuosi? – susijaudinęs klausia jis.

– Taip, žinoma.

Įsivaizduoju plačią Chosė šypseną ir pirmą kartą per penkias dienas pati nuoširdžiai nusišypsau.

– Pusę aštuonių.

– Gerai, tada ir pasimatysime. Sudie, Chosė.

– Lik sveika, Ana.

Siuntėjas: Kristianas Grėjus

Tema: Rytojus

Data: 2011 m. birželio 8 d. 14:27

Gavėjas: Anastazija Stil

Miela Anastazija,

kada man atvažiuoti tavęs paimti?

Kristianas Grėjus

Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius

Siuntėjas: Anastazija Stil

Tema: Rytojus

Data: 2011 m. birželio 8 d. 14:32

Gavėjas: Kristianas Grėjus

Chosė paroda atidaroma 19.30. Kaip manai, kada reikėtų išvažiuoti?

Anastazija Stil

SIP leidyklos redaktoriaus Džeko Haido asistentė

Siuntėjas: Kristianas Grėjus

Tema: Rytojus

Data: 2011 m. birželio 8 d. 14:34

Gavėjas: Anastazija Stil

Miela Anastazija,

iki Portlando gerokas gabalas kelio. Turėčiau paimti tave 17.45.

Nekantriai laukiu susitikimo.

Kristianas Grėjus

Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius

Siuntėjas: Anastazija Stil

Tema: Rytojus

Data: 2011 m. birželio 8 d. 14:38

Gavėjas: Kristianas Grėjus

Gerai, iki pasimatymo.

Anastazija Stil

SIP leidyklos redaktoriaus Džeko Haido asistentė

Dieve… Aš vėl pamatysiu Kristianą. Pirmą kartą per penkias dienas nuotaika šiek tiek pagerėja ir leidžiu sau pagalvoti apie tai, kaip jam sekėsi.

Ar jis manęs ilgėjosi? Tikriausiai ne taip, kaip aš ilgėjausi jo. Gal rado naują nuolankiąją? Ši mintis tokia skausminga, kad iš karto jos atsikratau. Žvilgteliu į krūvą Džekui skirtos korespondencijos, kurią turiu išrūšiuoti, ir, vėl mėgindama užmiršti Kristianą, kimbu į darbą.

Tą vakarą atsigulusi į lovą vartausi nerasdama vietos, mėgindama užmigti ir pirmą kartą per daug dienų prieš miegą neverkiu.

Prieš akis iškyla paskutinį kartą, tą akimirką, kai išėjau, matytas Kristiano veidas. Niekaip negaliu pamiršti sielvartingos jo išraiškos. Pamenu, jis nenorėjo, kad išeičiau, ir tai man rodosi keista. Kam gi pasilikti, kai priėjome tokią aklavietę? Abu mėginome vengti, ko bijome: aš – bausmės, o jis… ko? Meilės?

Kamuojama nenugalimo sielvarto, pasiverčiu ant šono ir apsikabinu pagalvę. Kristianas mano, kad nenusipelno būti mylimas. Kodėl? Ar čia kuo nors dėtas auklėjimas? O gal taip yra dėl motinos, kuri jį pagimdė, dėl tos „rinktinės kekšės“? Šios mintys neduoda man ramybės iki paryčių, kol pagaliau nepakeliamai išvargusi šiaip taip užsnūstu.

DIENA, RODOS, BE GALO,o Džekas neįprastai dėmesingas. Numanau, kad jį skatina tamsiai violetinė Keitės suknelė ir juodi aukštakulniai, kuriuos taip pat nugvelbiau iš jos drabužių spintos, bet dėl to nesuku galvos. Apsisprendžiau gavusi pirmą atlyginimą pavaikščioti po parduotuves ir nusipirkti drabužių. Jaučiu, kad suknelė laisvesnė nei anksčiau, bet apsimetu to nepastebinti.

Pagaliau sulaukiu pusės šeštos, tramdydama nervus, pasiimu švarkelį ir rankinę. Netrukus su juo susitiksiu!

– Ar šį vakarą eini į pasimatymą? – susiruošęs namo ir eidamas pro mano stalą klausia Džekas.