Эрика Джеймс - Penkiasdešimt tamsesnių atspalvių

Galėtum valgyti ir daugiau. Tau prireiks jėgų maldaujant.

Kristianas Grėjus

Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius

Siuntėjas: Anastazija Stil

Tema: Įkyruolis

Data: 2011 m. birželio 10 d. 08:39

Gavėjas: Kristianas Grėjus

Pone Grėjau,

mėginu užsidirbti pragyvenimui. O maldausite jūs .

Anastazija Stil

SIP leidyklos redaktoriaus Džeko Haido asistentė

Siuntėjas: Kristianas Grėjus

Tema: Pažiūrėsim…

Data: 2011 m. birželio 10 d. 08:36

Gavėjas: Anastazija Stil

Ką gi, panele Stil, mėgstu iššūkius…

Kristianas Grėjus

Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius

Sėdžiu ir, išsišiepusi kaip idiotė, spoksau į kompiuterio ekraną. Bet turiu perskaityti Džeko duotus pirmuosius romanų skyrius ir parašyti recenzijas. Pasidedu rankraščius ant rašomojo stalo ir imuosi darbo.

Per pietus, klausydamasi muzikos iš planšetinio kompiuterio, nupėdinu į užkandinę nusipirkti sumuštinio su rūkyta jautiena. Sąrašo pradžioje – kažkokio Nitino Sonio etninės muzikos kūrinys, pavadintas „Gimtinės“. Nebloga. Pono Grėjaus muzikinis skonis eklektiškas. Netrukus grįžtu prie klasikinės muzikos – prie Ralfo Vono Viljamso „Fantazijos Tomo Talio tema“. Ak, Penkiasdešimt Atspalvių tikrai turi humoro jausmą ir už tai aš jį myliu. Ar kada nors liausiuosi paikai šypsojusis?

Popietė prailgsta. Ištaikiusi laisvesnę minutėlę, nutariu parašyti Kristianui laišką.

Siuntėjas: Anastazija Stil

Tema: Nuobodžiaujanti…

Data: 2011 m. birželio 10 d. 16:05

Gavėjas: Kristianas Grėjus

Dykinėju. Sėdžiu sudėjusi rankas.

Kaip tau sekasi?

Ką veiki?

Anastazija Stil

SIP leidyklos redaktoriaus Džeko Haido asistentė

Siuntėjas: Kristianas Grėjus

Tema: Tavo rankos

Data: 2011 m. birželio 10 d. 16:15

Gavėjas: Anastazija Stil

Tau reikėjo ateiti dirbti pas mane.

Neturėtum kada sėdėti sudėjusi rankų.

Tavo rankoms neabejotinai rasčiau geresnės veiklos.

Tiesą sakant, jau dabar turiu kelias idėjas…

Šiuo metu rūpinuosi nuobodžiu įmonių suliejimu.

Visai neįdomu.

Tavo elektroniniai laiškai, siunčiami iš SIP leidyklos pašto dėžutės, tikrinami.

Kristianas Grėjus

Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius

Po galais… Nežinojau. Bet iš kur jis žino? Susiraukusi dėbteliu į monitorių, skubiai atidarau išsiųstų elektroninių laiškų dėžutę ir visus ištrinu.

Lygiai pusę šešių prie mano darbo stalo išdygsta Džekas. Šiandien penktadienis, tad jis mūvi džinsus ir vilki baltus marškinius.

– Eisime ko nors išgerti, Ana? Paprastai mes užsukame išlenkti taurelės į barą kitapus gatvės.

– „Mes“? – klausiu vildamasi, kad būsime ne vienudu.

– Taip, dauguma mūsiškių eina… o tu?

Nežinia kodėl – ir tos priežasties dabar nenoriu per daug nagrinėti – lengviau atsikvepiu.

– Mielai prisidėsiu. Kaip tas baras vadinasi?

– „Penkiasdešimt“.

– Juokaujate?

Džekas keistai mane nužvelgia.

– Ne. Ar tau tas pavadinimas ką nors reiškia?

– Ne, visai ne. Ateisiu į barą.

– Ko norėsi išgerti?

– Alaus.

– Puiku.

Nueinu į tualetą ir iš „BlackBerry“ telefono išsiunčiu Kristianui elektroninį laišką.

Siuntėjas: Anastazija Stil

Tema: Puikiai tiktum į draugiją

Data: 2011 m. birželio 10 d. 17:36

Gavėjas: Kristianas Grėjus

Einame į barą, kurio pavadinimas „Penkiasdešimt“.

Šį kartą humoro klodas tiesiog neišsenkantis, iš šios šachtos būtų galima kasti be galo.

Nekantriai lauksiu mudviejų susitikimo tenai, pone Grėjau.

A. x

Siuntėjas: Kristianas Grėjus

Tema: Pavojai

Data: 2011 m. birželio 10 d. 17:38

Gavėjas: Anastazija Stil

Kalnakasyba – nepaprastai pavojingas užsiėmimas.

Kristianas Grėjus

Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius

Siuntėjas: Anastazija Stil

Tema: Pavojai?

Data: 2011 m. birželio 10 d. 17:40

Gavėjas: Kristianas Grėjus

Ką norite tuo pasakyti?

Anastazija Stil

SIP leidyklos redaktoriaus Džeko Haido asistentė

Siuntėjas: Kristianas Grėjus

Tema: Nieko ypatingo…

Data: 2011 m. birželio 10 d. 17:42

Gavėjas: Anastazija Stil

Tik atkreipiau jūsų dėmesį, panele Stil.

Netrukus susitiksime.

Iki labai greito, mažyte.

Kristianas Grėjus

Grėjaus įmonių holdingo generalinis direktorius

Pažvelgiu į save veidrodyje. Kaip viskas gali pasikeisti per vieną dieną! Mano skruostai jau ne tokie išblyškę, akys spindi. Tai Kristiano poveikis. Apsikeitėme keliais kandžiais elektroniniais laiškeliais ir savijauta visai kita. Stovėdama prieš veidrodį nusišypsau ir pasitaisau melsvą palaidinukę – tą, kurią man nupirko Teiloras. Be to, šiandien mūviu ir savo mėgstamiausius džinsus. Dauguma moterų leidykloje mūvi džinsus arba nešioja laisvai krintančius sijonus. Man irgi reikės skirti lėšų porai laisvai krintančių sijonų. Galbūt nusipirksiu jų šį savaitgalį, išgryninusi čekį, kurį Kristianas išrašė man už Vandą, mano „Volkswagen Beetle“.

Išėjusi iš pastato išgirstu, kad mane kažkas šaukia.

– Panele Stil?..

Kai nustebusi atsisuku, nedrąsiai prieina jauna išblyškusi moteris. Ji atrodo kaip šmėkla – išbalusi ir keistai sutrikusi.

– Jūs – panelė Anastazija Stil? – dar kartą paklausia, bet ir kalbant jos veidas nė kiek nepasikeičia.

– Taip.

Ji sustoja ant šaligatvio per metrą nuo manęs ir įsistebeilija, o aš lyg paralyžiuota negaliu atitraukti akių. Kas ji? Ko nori?

– Kuo galiu padėti? – pagaliau pasiteirauju. Iš kur ji žino mano vardą ir pavardę?

– Niekuo… Tik norėjau jus pamatyti, – šiurpiai švelniai sako ji.

Jos plaukai tamsūs kaip mano ir labai paryškina šviesų gymį. Jos akys rusvos kaip burbonas, bet žvilgsnis blausus. Akyse visiškai nėra gyvybės. Dailus veidas išbalęs, sielvartingas.

– Atleiskite, atėjote nelabai tinkamu metu, – sakau mėgindama nekreipti dėmesio į įspėjimą – nugarą nukrečiantį šiurpą. Atidžiau įsižiūrėjus, ji atrodo keistai – susitaršiusiais plaukais, nepasirūpinusi išvaizda. Drabužiai, tarp jų ir firminis neperšlampamas lietpaltis, pora dydžių per dideli.

Moteris nusijuokia keistu, ausį rėžiančiu ir dar labiau bauginančiu juoku.

– Ką tokio turite jūs, ko trūksta man? – liūdnai klausia mergina.

Mano nerimas virsta tikra baime.

– Atleiskite, kas jūs tokia?

– Aš… aš esu niekas.

Kai ji pakelia ranką ketindama persibraukti per pečius siekiančius plaukus, neperšlampamo apsiausto rankovė atsismaukia ir aš pamatau riešą, aprištą nešvariu tvarsčiu.

Po galais.

– Likit sveika, panele Stil.

Ir apsisukusi nueina, o aš stoviu kaip įbesta. Žiūriu į tą merginą, kol trapi jos figūra, įsimaišiusi tarp minios į gatvę iš įvairių biurų plūstančių darbuotojų, dingsta man iš akių.