Паула Роу - Paaukstinta...i zmonas

– Nejudėk.

Emilė sustingo, pirštus kukliai sunėrė priešais, kol Zakas mėgavosi.

Jo žvilgsnis lėtai nuslinko prisirpusiu jos kūnu, stabtelėjo prie basučių, paskui vėl pakilo ir patenkintas surado jos akis. Emilė sutiko jo akis tikėdamasi, kad jis ką nors pasakys.

Vienintelis ją išdavęs dalykas buvo plazdančios blakstienos.

Jis lėtai ant spintelės padėjo pakuotę ir butelį vyno.

– Patinka basutės?

Emilė krustelėjo, perkėlė svorį ant kitos kojos.

– Taip, – išspaudė, kai atsikrenkštė. – Jos nepriekaištingai dailios.

Kaip ir tu, – norėjo pritarti jis, bet jautė, kad tokia pastaba ją dar labiau sunervintų. Jis įpylė taurę vyno ir pasiūlė Emilei.

Nuo nerimo jos judesiai sulėtėjo. Zakui buvo keista matyti, kaip paprastai šaltakraujiška jo padėjėja tampa atsargi ir keistai elgiasi. Su sijonu, liemenėle ir aukštakulniais.

Emilė žadino Zako vyriškumą, kaitino kraują ir gniaužė kvapą.

Ji visą naktį priklausys tik jam.

Nenujausdama, kokios aistringos mintys sukasi Zako galvoje, Emilė paėmė taurę, dėkodama sumurmėjo ir gurkštelėjo. Bet kai jis ištiesė ranką ir norėjo paliesti nuogą jos dilbį, Emilė atšoko.

– Atleisk, – sumurmėjo ji ir pirmiausia nusivalė vyną, užtiškusį ant rankos, paskui pirštais suėmė aukščiau, kad neišlietų daugiau.

– Ne visur nuvalei.

– Kur?

– Čia. – Jis tvirtai prisitraukė ją prie savęs, palenkė galvą ir nulaižė lašelius nuo apatinės lūpos.

Ji ėmė dusti, tankiai sumiksėjo ir užsimerkė.

Zakas nusišypsojo. Paragavo vyno, pastatė abi taures ir vėl pasilenkė pabučiuoti.

Sušildytas Zako lūpų pusiau saldus gėrimas įslydo pro Emilės lūpas ir ji sudejavusi nurijo.

Jis stipriai suspaudė jai ranką ir pradėjo bučiuoti gosliau, kaito nuo vyno ir geidulio. Emilės krūtys pradėjo tvinkčioti, buvo prigludusios prie Zako krūtinės, ir ji vėl sudejavo, kai jis tvirtą šlaunį įspraudė jai tarp kojų.

Kaip karšta. Neapsakomai karšta.

Paskendusi geismo migloje Emilė pajuto, kaip jis stumteli ją atbulą, kaip jos kojos atsiremia į lovą.

Juodu nusileido, jis prilaikė ją, o lūpomis gosliai bučiavo ir erzino ją. Emilės oda pašiurpo pajutus atlasinį apklotą, Zako rankos nusileido ir prigludo prie jos pilvuko, prie jautriausios jos vietos, ir ji krūptelėjo.

Nuo sodraus jo juoko ji atsimerkė.

Zakas buvo virš jos, ilga sruoga buvo užkritusi ant kaktos, ir jis atrodė labai šauniai. Ji nematė jo akių, nes jas slėpė šešėliai, bet kai jo delnas ryžtingai nuslydo per pilvuką, perkreiptos lūpos išdavė rimtus jo ketinimus.

Po ilgų geidulio mėnesių – kai ji geidė Zako Preskoto, – jis pagaliau yra čia, lovoje, ir liečia ją. Nuostabus, žavingas vyras geidžia jos .

Tada jo delnas suėmė jos krūtį, nykštys surado sukietėjusį spenelį, ir išgaravo visos mintys. Kreiva Zako šypsena sukėlė aistros sūkurį jos pilve.

Lėtai, bet ryžtingai jis nusmaukė vieną liemenėlės kaušelį, ir spenelis išsilaisvino. Jo lūpos kaipmat jį apžiojo: užliejo karšta drėgmė, palaimingas pasitenkinimas susimaišė su stulbinančiu intymumu.

Kai jis dantimis perbraukė jautrią odą, Emilė aiktelėjo, išrietė nugarą, o geismas prasiskverbė giliai, į pilvą, ir ėmė leistis, sukeldamas liepsningą sūkurį.

Jis prispaudė ją prie lovos, įsitaisė tarp jos kojų ir visą dėmesį sutelkė į jos krūtis. Glostė pabrinkusius apvalumus, lytėjo spenelius, stipriai spūsčiojo pirštais ir krumpliais, paskui – lūpomis. Nesuskaitoma galybė pojūčių išsiliejo ant jos odos it elektros srovelės, ir Emilės kvėpavimas virto nedarniu aikčiojimu.

– Zakai. Prašau...

– Ką?

Jis naiviai šypsojosi, kai lūpos lytėjo krūtis. O liežuvis... Viešpatie, jo liežuvis šelmiškai šoko, skausmingai traukdamas jos spenelį.

– Ar... gali... oooi...

– Nesustoti? – Jo nykštys glamonėjo kitą spenelį, ir Emilė negalėjo nieko padaryti, tik stipriai užsimerkti, išriesti nugarą ir pasiduoti užplūdusiems jausmams. – Liautis?

– Taip... Ne... Na... – Emilė duso, kai jis laižė kietą spenelį, paskui dar švelniai pūstelėjo. Pernelyg nuostabu. Per gerai. Per... – Per daug, – žioptelėjo ji.

– Hm.

Kai jis atsitraukė, ji prasimerkė. Nepaprastai susikaupęs, jis braukė ranka žemyn, prie pilvuko, palytėjo bambą ir sustojo ant liemens, kur buvo susisukęs jos sijonas.

Ją užliejo panika, kai Zakas pasiūbavo jos klubus ir jį numovė. Emilė neturėjo laiko persirengti kuo nors labiau gundančiu, bet kai jis numovė sijoną ir atidengė kelnaites, jai nereikėjo nerimauti. Zakas neatplėšė akių nuo jos veido, stebėjo ją, jos atsaką.

Kaip ir visada, kai jis apgaubė pačią intymiausią vietą, karščio banga nudegino Emilės odą.

Zakas ir vėl šypsojosi.

– Per daug?

Nelaukdamas atsakymo, krumpliu prasiskynė kelią pro tamprų kelnaičių juosmenį ir atsargiai skverbėsi gilyn, trūksmingai sudejavo, palietęs jos garbanėles, pajuto pasitenkinimą, sumišusį su geiduliu.

Be abejonės, jo lūpos bučiavo primygtinai ir godžiai, o liežuvis svaigino. Ji negalėjo atsispirti, kai jis praskėtė jai kojas, įgudusiais pirštais tvirtai, bet lengvai įslydo į ją, savininkiškai urgztelėjo audrindamas. Ji buvo nepaprastai susijaudinusi ir drėgna. Ir Zakas tai žinojo.

Kai Emilės liežuvis švelniai susipynė su jo, Zakas vos tvardėsi. Jos erzinančios aistringos lūpos, pabrinkusios krūtys, besiglaudžiančios prie jo, susimaišė su slidžia šiluma, kuri apgaubė jo pirštus.

Jis sudejavo ir atsitraukė, kojos dunkstelėjo į grindis, Zakas nusiplėšė marškinius, apgraibomis susirado diržą ir užtrauktuką.

Nusimovė kelnes ir trumpikes, nusikeikė, kai šios užkliuvo už batų ir susipainiojo su kojinėmis, paskui galų gale nusimetė viską, suirzęs suniurnėjo ir švystelėjo viską į miegamojo kampą.

Meilus Emilės kvatojimas sugrąžino jį į lovą, bet kai jų žvilgsniai susitiko, linksma nebebuvo.

Ji daug ką slėpė po kostiumėliais – tokį nuostabų kūną dengė griežtai sukirptos eilutės. Tobulos apvalios krūtys vos tilpo vyro delnuose, o tvirtos raumeningos kojos galėtų apsivyti vyro liemenį, kai jis skverbtųsi vidun, giliau ir giliau.

Zakas akimoju puolė prie spintelės, stovinčios šalia lovos, ištraukė saują prezervatyvų ir vieną atplėšė.

Tada vėl suskubo į lovą, nykščiais užkabino kelnaičių kraštą ir nutraukė jas. Nusišypsojo, kai Emilė aiktelėjo.

Sukilo beprotiškas geismas, Zakas skubėjo, keliu vėl praskyrė jai kojas ir patogiai įsitaisė. Paskui apsvaigęs įkvėpė ir nėrė giliai į jos karštį.

Emilė dar kartą aiktelėjo – šįkart atrodė, kad iš pačių sielos gelmių. Išrietė nugarą, atlošė galvą, atidengdama jautrų kaklą.

Zakas abiem rankom suėmė jos veidą ir pabučiavo, narčiai ir aistringai, jo kraujagyslės pulsavo, jis įsiskverbė į ją. Ji priėmė jį ir liovėsi judėti, trokšdama valdyti situaciją. Tada pradėjo judėti po juo, jos šlaunys vos juntamai kilnojosi, skatindamos Zaką tęsti.

Sukandęs dantis jis ėmė judėti.

Neapsakomas jausmas. Ugninga trintis. Jo alsavimas greitėjo, širdis daužėsi taip garsiai, kad rodės, tuoj išsiverš iš krūtinės. Įsiskverbė giliai, ir Emilė apdovanojo jį pasitenkinimo kupinu švokštimu, o malonus šnabždesys atnešė jo geismą į viršūnę. Ji judėjo kartu su juo, priėmė jį gilyn, rankomis laikėsi įsitvėrusi į jo klubus ir šnopavo jam į ausį. Kai Zakas suėmė jos užpakaliuką, pakreipė ją ir įsiskverbė dar giliau, Emilė sudejavo ir sukando jam petį.