Gisela Teschke - Grožio paslaptys

Stabtelėkite. Paanalizuokite tuos mąstymo šablonus, kurie gyvena jūsų galvoje. Juk tai vien frazės, kurias kadaise pasisavinote iš kitų žmonių ir ilgainiui padarėte jas savas. Dažniausiai tai mintys ir štampai, kuriuos įgijome vaikystėje, kai vyresniųjų autoritetas buvo beveik neginčijamas. Tie šablonai išnyks, jei imsite kuo dažniau atsitolinti nuo jų, suvokdami, kad jie yra ne jūsų, kad įgijote juos iš šalies.

Mintis – tai energija

„Gyvybinė energija amžina ir universali visa ko dalis, visaapimanti. Ji sudaro neatskiriamą visų mūsų dalį. Vadinasi, kiekvienas apdovanotas neribota jėga. Gyvenime padaryti stebuklą – užmegzti su ta jėga ryšį, išsiaiškinti jos bruožus bei ypatumus ir išmokti efektyviai ją panaudoti. Užmegzti tą ryšį galima pripažinus faktą, jog ta jėga gyvena mumyse, pasakius sau pačiam: aš amžinas, nemirtingas, begalinis ir nuostabus. Taip atversite savyje jėgos šaltinį, ir nuo tos akimirkos jau būsite pasirengę eiti toliau, tai yra tyrinėti savo pačių ypatumus.“79

Mintys – kaip sėklos, išbarstytos į žemę, pamažu sudygsta mumyse ir, atėjus laikui, pasirodo. Mintys, vaizdai ir žodžiai veikia per priežasties ir pasekmės dėsnį. Ką ir kaip su jais darome – atsakomybė už tai tenka patiems. Pjauname tai, ką pasėjome. Mums tenka atsakyti už savo būseną ir kiekvieną gyvenimo akimirką – už visus jausmų pakylėjimus ir nuokryčius. Galvoje nepertraukiamai sukasi įvairiausi monologai ir dialogai. Dažniausiai tiesiog nesuvokiame, kad esame visą laiką užimti tomis nesibaigiančiomis mintimis, ta mūsų „vidine realybe“, ir todėl ne tik negirdime paukščių čiulbesio ir nematome supančios „išorinės“ realybės, bet net visai nepriimame tylaus balso, gyvenančio mumyse, mūsų pačių intuicijos balso. O juk būtent jis švelniai kužda, kaip geriau pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Išnaudokite bet kokią galimybę sąmoningai vertinti mintis. Nuo mūsų pačių priklauso, kaip su jomis elgsimės. Supraskite, kad kiekvienas pats valdome savo mintis ir galime jas pakeisti. Pradėsite labiau savimi pasitikėti ir semtis iš to pasitikėjimo jėgų ir užtikrintumo tam, kad geriau bei efektyviau įgyvendintumėte savo norus ir tikslus.

F

Afirmacija

Aš... (jūsų vardas) tikiu tuo, kad pats (pati)

galiu pakeisti savo mąstymą.

Aš galiu valdyti savo mintis.

Aš... (jūsų vardas) suvokiu, kad už savo sveikatą ir gerovę atsakau tik aš pats (pati).

F

Nesugebėjimas susikaupti ir užmaršumas

Pastaruoju metu nuolat daugėja žmonių, ne išimtis ir jaunimas, tiek vyrų, tiek moterų, besiskundžiančių negebėjimu susikaupti ir užmaršumu. Pagrindinė šio reiškinio priežastis yra didėjantis įvairiausių dirgiklių skaičius – tai stresas, baimė, miego stoka, nejudrus gyvenimo būdas, netaisyklinga mityba ir vartojimas daug medikamentų. Tiesa, dar – nikotinas. Tipinė stresinė situacija: žmogus turi griežtą įsivaizdavimą to, kas jo gyvenime turi būti organizuota kokiu nors konkrečiu būdu – darbas, šeima, laisvalaikis. Visgi gyvenimas bėga pagal savo dėsnius ir toli gražu ne visada pagal mūsų įsivaizduojamus. Stresas ir baimė stabdo nervinių impulsų sklidimą, o tai trukdo susikaupti. Aktyvus judėjimas tokioje situacijoje gali labai padėti. Judant gerėja kraujotaka kūne, organizmas „išmeta“ į kraujo apytakos sistemą papildomą laimės hormonų porciją, ir visa tai gerina mąstymo procesą. Penki Tibeto pratimai puikiai tam tinka.

Galvos smegenis tyrinėjantys specialistai mano, kad atmintis nebūna bloga, ji būna netreniruota. Neuropsichologas Detlefas Linkė (Detlef Linke) iš Bonos medicinos centro teigia, kad, kai smegenims keliamos naujos užduotys, jos geba užmegzti tam tikrus naujus ryšius visai kaip geras programuotojas. Be to, smegenis treniruojant, gali susidaryti naujos jų ląstelės. Taigi egzistuoja ne tik mankšta kūnui, bet ir smegenims. Beje, kalbėdami apie mankštą smegenims, turime galvoje ne tik gerą atmintį. D. Linkė rekomenduoja specialias programas, parenkamas konkrečiai toms smegenų zonoms, kurias norime treniruoti.“80

„Tarp gebėjimo susikaupti ir smegenų darbo egzistuoja tiesioginis ryšys, – tvirtina kanadietis psichologas Tomas Vudžekas (Tom Wujec) . – Tai, kad dėmesys nuolat slidinėja, pereidamas nuo vieno daikto prie kito, visiškai normalus reiškinys. Jis kilnojasi, kad susidarytų išsamų vaizdą apie tai, kas mus supa, ir kad galėtų perspėti apie tykantį pavojų.“

Treniruojant gebėjimą susikaupti, T. Vudžekas rekomenduoja skaičiuoti, bet ne paprastai, o nuolat dvigubinant ankstesnį skaičių, pavyzdžiui: 2, 4, 8, 16, 32, 64.81

Rekomendacijos

 Angliavandeniai kartu su balastinėmis medžiagomis, vitaminais B ir C, kalcis kartu su fosforu didina nervinių impulsų sklidimo greitį.82

 Daugumos žmonių dirba tik kairioji smegenų pusė, atsakanti už loginių ir analitinių uždavinių sprendimą. Dešinioji pusė vadovauja kūrybai ir intuicijai, ji veikia mažiau. Be to, žmonės, kurie naudoja savo „kūrybinę“ smegenų pusę ir mąstydami ne visada eina pramintu taku, dažniausiai lengviau įveikia sunkias situacijas. Taigi rekomenduoju dažniau „įjungti“ dešinįjį pusrutulį!

 Daugelis meditacinių pratimų – visų pirma tie, kurie atėjo pas mus iš Rytų, – gali aktyvinti dešiniojo smegenų pusrutulio darbą ir sinchronizuoti abiejų pusrutulių veiklą. Nepamainomi penki Tibeto pratimai – tai galiu pasakyti iš patirties. Jie gerina kraujotaką ir aktyvina smegenų veiklą, dėl to gerėja atmintis, o dėl išskiriamų beta endorfinų gerėja bendra žmogaus savijauta. Šie pratimai daro stuburą lankstesnį, o stuburu eina nugaros smegenys, kurios yra galvos smegenų tęsinys. Dėl to visi abiejų pusrutulių procesai vyksta sutartinai.

„Aš nieko neprisimenu. Jau imu abejoti savo protiniais gebėjimais! Nejaugi senstu?“ – ši klientė iš kažko išgirdo, kad penki Tibeto pratimai gerina atmintį ir atėjo į mano užsiėmimus, kad išmoktų juos daryti. Praėjo keli mėnesiai, per kuriuos moteris kasdien darė tuos pratimus: „Kaskart, kai pagaunu save, jog galvoju taip, kaip anksčiau, ir pajuntu nerimą, pradedu prie atviro lango daryti penkis Tibeto pratimus. Pajuntu, kaip man iš karto pagerėja, ir ne tik kūnas džiaugiasi judėdamas, galva taip pat!“

Šešiasdešimt dvejų metų klientė skundžiasi, kad negali susikaupti. „Man sunku dalyvauti pokalbyje, sunku per jį susikaupti. Nuo to mane apima panika ir prarandu paskutinius pasitikėjimo savimi likučius.“ Prieš kurį laiką ji buvo pradėjusi praktikuoti penkis Tibeto pratimus , tačiau greitai metė, nes nepavykdavo tinkamai kvėpuoti, be to, ji niekaip negalėjo padaryti penktojo pratimo. Moteris paprašė manęs padirbėti su ja individualiai, norėjo įsisavinti visas smulkmenas. Gana trumpai pasipraktikavusi pastebėjo, kad jos gebėjimas susikaupti gerokai pasitaisė, ji ėmė labiau pasitikėti. Patariau reguliariai daryti „Penkis tibetiečius“ prie atviro lango ir dar papildomai per dieną kelis kartus atlikti tibetietiško kvėpavimo pratimus.

Meditacija

Aš veikiu iš pačios pasaulio šerdies

ir savo širdies ramybės.83

Aplinkiniai paprastai nesupranta ir kritikuoja žmones, daug laiko skiriančius maldai ir meditacijai. Kažkodėl priimta manyti, kad geriau darbą dirbti, užuot gaišus laiką maldoms. Suprantama, viskam savas laikas, ir darbus reikia daryti laiku, tačiau dirbti geriau meditacinės ar maldingos būsenos, o ne irzliam ir įsitempusiam.

Meditacija – tai kelionė į save. Ji skirta padėti mums gyventi sąmoningai čia ir dabar. Pasinerti į meditacinę būseną – nuraminti savo protą. Garsioji budistė Aja Khema (Ayya Khema) per paskutinį meditacijos kurso užsiėmimą pasakė: