Giliųjų audinių masažas (nepakankamai judant pakeičia raumenų darbą).
Cinamono aliejus derinant su rutuliniu masažuokliu arba masažiniu šepečiu (stimuliuoja kraujotaką); jo negalima naudoti esant labai jautriai odai.
Gydomosios kojinės arba kompresinės pėdkelnės (oda ir raumenys stipriai suspaudžiami).
Šilumos procedūros.
Šlakų šalinimo iš organizmo programos rekomendacijos
Rūgštinamųjų maisto produktų vartojimo mažinimas.
Maitinimasis maistu, kuriame yra daug gyvybiškai svarbių medžiagų ir vitaminų.
2–3 litrai vandens per dieną (0,5 litro šlakų išsiskyrimą skatinančios žolelių arbatos).
Rūgščių ir šlakų šalinimas šarminėmis voniomis.
5–6 aktyvūs judesiai prie kasdien atliekamų penkių Tibeto pratimų .
Aliejaus ir druskų masažas: ant delno užlašinkite truputį aliejaus (specialaus masažinio arba alyvuogių) ir įberkite į jį šarminės vonios druskos. Šiuo mišiniu sukamaisiais judesiais nuo apačios aukštyn masažuokite šlaunis, sėdmenis ir pilvą tol, kol ištirps druska. Geriausia tai daryti vakare, kad procedūros poveikis tęstųsi ir naktį.
Vanduo – grožio eliksyras
Septyniasdešimt procentų organizmo sudaro vanduo. Kiekvienos ląstelės veikla priklauso nuo geriamo vandens kokybės. Tai, kad vandentiekiu teka kokybiškas vanduo, priimame kaip savaime suprantamą dalyką – lygiai taip pat, kaip ir tą faktą, jog mūsų šalyje visada buvo ir yra daugiau nei pakankamai geriamojo vandens, kad bet kada galime maudytis po dušu, išsiskalbti drabužius ir t. t. Ar naudingas ir sveikas vanduo, kurį vartojame? Senų seniausiai moksliškai įrodyta, kad daugiausia nuodingųjų medžiagų į organizmą patenka su užterštu vandeniu.
Didžiulį susidomėjimą visame pasaulyje sukėlė neseniai pasirodžiusi japono Masaru Emoto publikacija. Pateikęs daugiau kaip dešimt tūkstančių vandens kristalų nuotraukų jis parodė, kad gyvas vanduo iš gamtinių šaltinių suformuoja gražesnius kristalus nei užterštas. Ir ne tik tai. Regis, kristalų susidarymo formą lemia ir garsai, žodžiai, paveiksliukai bei mintys. Maloni ausiai muzika, teigiami žodžiai ir mintys („meilė“, „dėkingumas“) suformuoja gražius kristalus, o dėl trankios, garsios muzikos ( heavy metal ) ir negatyvių sąvokų („neapykanta“, „karas“) dienos šviesą išvysta kreivašoniai išsigimėliai.67
Argi tai ne įrodymas to, kad dvasinės jėgos tiesiogiai veikia gamtą ir kad geros mintys gimdo grožį, švarą ir sveikatą? Beje, gimdo tokiu kertiniu, visa ko esmės lygiu, vandens stichijos lygiu. Tai liudija ir daug kas kita. Mokslas dar tik pradeda tai tyrinėti. Bet neabejotina: vandens įtakos savijautai, jo svarbos sveikatai neįmanoma nevertinti. Tad reikia suvokti, kokį vandenį geriame.
Žodžių „Ačiū“ ir „Tu kvailys“ poveikis kristalams labai skiriasi
„Ačiū“
„Tu kvailys“
Vanduo – svarbiausia sveikos mitybos sudedamoji dalis, tačiau apskritai vartojame per mažai skysčių, vidutiniškai vos 1,6 litro per dieną. Tokio kiekio gali pakakti tik labai ramiam fiziniam krūviui. Esant normaliam krūviui, kūnas kasdien išskiria iki 3 litrų skysčių. Nesant pakankamai skysčių organizme, kraujas tampa tirštas ir klampus, dėl to galiausiai neįstengia pristatyti deguonies į audinius. Galimos pasekmės: ankstyvos raukšlės, nuovargio pojūtis arba negebėjimas susikaupti.68
Reikia kasdien išgerti kuo daugiau (nuo 1,5 iki 3 litrų) gero vandens (pavyzdžiui, energetiškai įkrauto). (Rekomendacija: įmeskite į vandenį rožinį kvarcą.) Pradėkite jau nuo rytdienos: nevalgę išgerkite stiklinę karšto arba šilto vandens, o imuninei sistemai stiprinti ir šlakams iš organizmo šalinti įlašinkite į jį kelis citrinų sulčių lašus. Per dieną dažniau prisiminkite, kad organizmui reikia skysto maisto. Gerkite ne tik tada, kai norisi. Geras vanduo – tai garantuotas amžinos jaunystės šaltinis.
Gydomasis badavimas ir penki Tibeto pratimai
Vietose, kurių civilizacija dar nespėjo pasiekti, pirma gydymo priemonė – badavimas. Natūrali organizmo reakcija susirgus – bet kokio maisto atsisakymas. Eva Eksner (Eva Exner) pataria:
„Kartkartėmis suteikite galimybę savo kūnui, dvasiai ir sielai visapusiškai pailsėti bei atsinaujinti, kad pasišalintų toksinai ir šlakai!“69
Badavimas skatina toksinų pasišalinimą, valo iš organizmo kenksmingas medžiagų apykaitos atliekas ir mobilizuoja jo gydomąsias galias. Virškinamasis traktas tuo laikotarpiu gauna galimybę pailsėti. Badavimas padeda esant lėtiniam sąnarių reumatui, virškinimo ir medžiagų apykaitos sutrikimams, kvėpavimo organų ir odos susirgimams, alergijoms, nerviniams ir psichikos negalavimams. Dažnai pasninkaujantys žmonės būna apimti euforijos. Tai vyksta dėl to, kad gaminasi „laimės hormonas“ serotoninas, kurio badaujant išsiskiria labai daug. Paaštrėja pojūčiai, pagerėja mąstymo procesas. Badavimas gali tapti postūmiu naujai įsiklausyti ir suvokti savo kūną bei sielą (labai gerai pertvarkant mitybos įpročius).
1998 metais kartu su vienu mitybos ir badavimo srities specialistu vedžiau seminarą Maljorkoje. Seminaro tema – „Badavimas su penkiais Tibeto pratimais“. Per seminarą padarėme atradimą: dėl to, kad organizmas atsikratė šlakų, valėsi ir šalino toksinus atliekant penkis Tibeto pratimus, seminaro dalyviai iš pat pradžių pajuto tokį energijos antplūdį, kad beveik nepatyrė tų sunkumų, su kuriais paprastai susiduria pradedantys badauti žmonės. Viskas ėjosi sklandžiai ir be įtampos. Aktyviai judėjome, kasdien įveikdami daug kilometrų, alinami vasaros karščio, bet nė vienas dalyvis nė karto nepasiskundė krizės simptomais (jie paprastai pajuntami badaujant). Visi kaip vienas nuo pradžios iki pabaigos jautėsi žvalūs ir energingi.70
Nepaisant amžiaus
Visi nori gyventi ilgai ir niekas nenori senti. Antisenėjimo medicina remiasi įvairių mokslo krypčių patirtimi ir išvadomis. Jai būdingas holistinis požiūris, paremtas profilaktinėmis priemonėmis, sėkmingai papildo tradicinės medicinos gydymo metodus. Antisenėjimo medicinos specialistai kruopščiai studijuoja priemones, galinčias kuo ilgiau išsaugoti žmogaus gyvybines jėgas ir darbingumą. Francas Verneris Olbertas (Franz Werner Albert) teigia:
„Antisenėjimo medicina negali padaryti žmogaus gyvenimo begalinio, tačiau gali kitką: pailginti gyvenimo metus ir, kas dar svarbiau, padaryti juos gyvybingus.“71
Maisto papildai
Maisto papildai skirti kompensuoti mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų, nesočiųjų riebalų rūgščių ir pan., kurių nėra mūsų įprastame maiste, stoką. Deja, šiais laikais tų medžiagų nėra net daržovėse ir vaisiuose. Norintiesiems išsaugoti jaunystę amerikiečių mitybos specialistas Džinas Karperis (Jin Karper) kaip maisto papildus siūlo vartoti šias dešimt pagrindinių medžiagų:
multivitaminus (pagal sudėtį jie beveik šimtu procentų atitinka rekomenduojamą pagrindinių vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų kiekį);
vitaminą E: 100–400 TV (tarptautinių vienetų);
vitaminą C: 500–1500 mg;
beta karoteną: 10–15 mg;
chromą: 200 mcg;
kalcį: 500–1500 mg;
cinką: 15–30 mg (esama beveik visuose vitaminų kompleksuose);
seleną: 50–200 mcg;
magnį: 200–300 mg;
koenzimą Q10: 30 mg;
Читать дальше