Gisela Teschke - Grožio paslaptys

Tai merginai pavyko iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą ir mitybos įpročius – pasak jos, tai padaryti jai labai padėjo penki Tibeto pratimai . „Visada maniau, kad man tiesiog niekada neužteks kantrybės taip, žingsnis po žingsnio, keisti mitybą. Dabar man kasdien vis geriau ir geriau.“

Šis atvejis ne išskirtinis. Tik, deja, paprastai pradedame keisti savo įpročius tada, kai mums pasidaro bloga. Ką gi, tas blogumas verčia keisti gyvenimą ir pradėti ieškoti naujų kelių.

Balastinės (skaidulinės) medžiagos

Dar visai neseniai balastinėmis medžiagomis buvo laikomos sudedamosios maisto produktų dalys, ir joms nebuvo teikiama rimtos reikšmės. Požiūris pakito, kai buvo ištirtos ir jų savybės, ir galimybės. Balastinės medžiagos aprūpina žarnyną sveika flora, taip paskatindamos odos valymosi procesą. Be to, skatina medžiagų apykaitą ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Daug balastinių medžiagų yra grūdų duonoje, rupių miltų makaronuose, laukiniuose ryžiuose, vaisiuose, daržovėse ir ankštiniuose augaluose. Labai mažai – baltoje duonoje, sviestinėse bandelėse, daržovių konservuose, vaisių ir daržovių sultyse. Palaipsniui pakeiskite baltą rafinuotą cukrų nerafinuotu ruduoju, o baltus miltus – rupiais miltais su sėlenomis. Jūsų organizmas gaus daugiau balastinių medžiagų, o storoji žarna geriau funkcionuos. Vos prieš kelerius metus mokslininkai ištyrė, kad kai kurių Afrikos genčių gyventojų, vartojančių daug balastinių medžiagų turinčius maisto produktus, sveikata žymiai geresnė nei daugumos pasaulio tautų. Žurnale Fit & Gesund perskaičiau, kad vartojant daug balastinių medžiagų turinčius maisto produktus, galima sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Kartu su įprastais maisto produktais praryjame ir nesuvirškinamą ląstelieną. Žalios ląstelienos kiekis tradiciniuose produktuose lygus maždaug dviem trims gramams šimtui gramų produkto. Pastaraisiais metais šis rodiklis gerokai sumažėjo. Optimaliu dienos racionu laikomas toks, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt gramų žalios ląstelienos.

Organų paros aktyvumo periodai

Beje, taip pat pastebėjau, kad palaipsniui ėmiau atsikratyti kai kurių žalingų mitybos įpročių, pavyzdžiui, lioviausi valgyti vėlai vakare. Anksčiau, pavalgiusi naktį, rytais atsikeldavau pavargusi ir vangi. Penki Tibeto pratimai ir čia man padėjo.

„Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalyk su draugu, o vakarienę atiduok priešui.“ Išmintingas posakis, senas kaip pasaulis. Nemanau, kad visame pasaulyje atsirastų bent vienas žmogus, jo negirdėjęs. Kinų tradicinė medicina siūlo dar vieną požiūrį į organizmo veiklą. Išmintingieji kinai jau prieš keturis tūkstantmečius išstudijavo žmogaus organų paros aktyvumo periodus. Jie ištyrė, kad kiekvienas organas turi aktyvumo fazes – tai periodai, kai organas veikia visu pajėgumu, ir yra pasyvumo, ramybės, tai yra poilsio ir atsinaujinimo periodai. Taigi kiekvienas organas turi savo „rytą“ (aktyvumas auga), „dieną“ (aktyvumas slopsta) ir „vakarą“ (poilsio metas). Sulig šiomis biologinėmis valandomis į dienos pabaigą virškinimas lėtėja ir organizmas beveik neperdirba nieko iš to, ką suvalgėme po šeštos ar septintos valandos vakaro. Virškinimas atsinaujina tik ryte, tarp penktos ir septintos valandos.

Persijungimas nuo organo prie organo vyksta organizme kas dvi valandas. Taigi pagal organų paros aktyvumo periodų lentelę storoji žarna aktyvi ryte, tarp penktos ir septintos valandos (žarnyno tuštinimas), plonosios žarnos aktyvios nuo tryliktos iki penkioliktos valandos (valgymo metas). Pavalgėme, virškinimui reikia energijos, kraujas atslūgsta nuo smegenų bei širdies ir susitvenkia prie skrandžio. Atsiranda „skrandžio sunkumo“ pojūtis ir jaučiamės pavargę. Šiuo periodu turime mažai energijos, tad reikia ramiai išlaukti suvokiant, kad į mitybą reikia žiūrėti su pagarba ir laikytis tam tikros drausmės. Tik bėda, kad būtent tuo metu kyla pati didžiausia pagunda išgerti puodelį kavos, buteliuką kokakolos ar kokio kito tonizuojamojo gėrimo, nes norime pažvalėti. Iš tikrųjų organizmui būtų geriausia, jei truputį pamiegotume po pietų – gaila, aišku, kad tai toli gražu ne visada įmanoma.61

Garsus gastroenterologas Francas Ksaveras Mejeris taip pat rekomenduoja: „Vakarieniauti reikia ne per vėlai, nes žarnynas eina miegoti su vištomis, su jomis ir pabunda.“

Nuovargis ir vangumas paaiškinami tuo, kad po septintos valandos vakaro virškinimas sulėtėja ir po to laiko suvalgytas maistas lieka nesuvirškintas, todėl pradeda gesti. Toksinai, susidarantys naktį maistui pūvant, patenka į kraują. Vadinasi, po devynioliktos valandos nederėtų valgyti jokio kieto maisto, o vietoj to verčiau išgerti stiklinę mineralinio ar paprasto karšto vandens – taip žarnynas nebus apkrautas ir puikiai išsimiegosite.

Jeigu gyvenate sąmoningai atsižvelgdami į organų aktyvumo periodus, sveikata jums garantuota. Žinodami apie šį ritmą ir paisydami jo, galite sustiprinti sveikatą, gyvybines jėgas bei ištvermę ir užkirsti kelią ligoms.

Meditacinė mityba

Skirdami didžiulį dėmesį

vartojamo maisto pobūdžiui ir kiekiui

galime gerokai padidinti

savo fizines ir dvasines galimybes,

taip pat pagerinti savijautą.

Rainhardas Taušas (Reinhard Tausch)

Dar vienas svarbus sveiko maitinimosi aspektas – sutampa visų mitybos srities specialistų nuomonė – ne tik ką ir kada valgote, bet ir kaip tai darote. Sakydama „kaip valgote“ turiu galvoje, jog būtina skirti dėmesio nusiteikimui valgyti ir kad maistas taip pat spėtų nusiteikti jums.

Daugelio tautų kultūrose neatsiejama valgymo dalis yra padėka ir nuolankumas, reiškiami per maldą. Pati mačiau, keliaudama po dykumą, kaip tai daro beduinai. Mums, šiuolaikiniams europiečiams, vertėtų to pasimokyti: valgyti dėkojant ir medituojant. Tai padėtų atsikratyti daugelio sveikatos ir psichikos sutrikimų. Taptume laimingesni ir jaustumės geriau. Kaip būtų šaunu!

Pabandykite kada nors valgymą paversti meditacija!

Net jeigu valgote vieni, gražiai padenkite stalą, kad patiems būtų malonu. Užsidekite žvakę. Padėkite ant stalo gėlių. Paimkite gražius indus. Lai jūsų niekas neblaško: nei televizorius, nei laikraščiai. Kramtykite ir rykite sąmoningai. Labai gerai tam tinka artišokai, kuriuos valgysite plėšdami po lapelį. Jei užteks kantrybės ir liksite nugalėtojai šiame žaidime, kitą kartą jau bus lengviau.

Papildomos rekomendacijos

 Geriau valgyti kelis kartus per dieną po mažai nei vieną ar du, bet gausiai.

 Vaisius valgykite tarp valgymų arba prieš valgymą. Po valgio jie provokuoja žarnyne rūgimo procesą.

 Pusryčiaukite ramiai, neskubėdami, net jeigu rytais išgeriate tik puodelį arbatos ar šviežiai spaustų apelsinų sulčių. Per priešpiečius pasirūpinkite, kad jie būtų iš angliavandenių ir balastinių medžiagų. Susitaisykite dribsnių mišinį, kad maistas neatimtų energijos, o suteiktų jos.

Mano dribsnių receptas

 pusė puodelio speltos dribsnių

 po vieną arbatinį šaukštą sezamo, sėmenų ir saulėgrąžų sėklų

 3 migdolų, 3–5 graikinių riešutų branduoliai

 kivis

Viską aplieti sojų grietinėle.

Jei norite pasisaldinti, įsidėkite medaus (jame yra mineralinių medžiagų ir vitaminų) arba nerafinuoto rudojo cukraus (pusantro procento mineralinių medžiagų ir vitaminų).

Sriubos iš sojų pastos (miso) receptas

Vienam žmogui užvirinti 1–2 puodelius vandens ir nukelti nuo ugnies, 1–2 arbatinius šaukštus sojų pastos išmaišyti šiltame vandenyje ir supilti į karštą vandenį. Pagal pageidavimus įdėti svogūno, žalumynų ir su malonumu valgyti.62