Gisela Teschke - Grožio paslaptys

Mitybos režimo keitimas ir penki Tibeto pratimai

Dėl pokyčių, įvykusių mano sąmonėje pradėjus daryti penkis Tibeto pratimus ir sukėlusių mitybos režimo pasikeitimus, taip pat remdamasi savo seminarų dalyvių pasakojimais, padariau tokią išvadą: reguliariai praktikuojant „Penkis tibetiečius“, pasikeis apetitas, pakis net pati valgymo maniera. Pratimai sujungia kūną su sąmone, dėl to savaime pasikeičia mūsų poreikiai.

Peterio Kelderio knygoje „Jaunystės šaltinis. 5 Tibeto pratimai“52 pulkininkas Bredfordas aiškina milžinišką lamų gyvybinę energiją dar ir tuo, kad jie tinkamai maitinasi:

„Lamos – daugiausia vegetarai, nors nevisiškai. Jų mityboje yra kiaušinių, sviesto ir sūrio tokiais kiekiais, kurie būtini smegenų, nervų sistemos ir apskritai viso organizmo veiklai. Mėsos jie nevalgo, nes lamoms, stipriems ir tvirtiems, praktikuojantiems šeštąjį pratimą, akivaizdžiai nereikia žinduolių, paukščių ir žuvų mėsos.

Niekada per vieną valgymą lamos nemaišo įvairių produktų, o vartoja ką nors viena. Jie laikosi nuomonės, kad per vieną valgymą vartojant tik vieną produktą gerokai sumažėja problemų, susijusių su virškinamuoju traktu, nes maisto virškinimas vyksta lengvai ir be didelių energijos sąnaudų. Valgant po nedaug organizmas gauna optimalų kiekį maistingųjų medžiagų.

Man ne kartą teko kartu su vienuoliais vienuolyno valgomajame mėgautis tik viena duona. Būdavo, kad priklausomai nuo sezono valgėme tik daržoves arba vaisius. Kartais vaišės būdavo vien iš virtų daržovių arba virtų vaisių.“53

Seminaruose visada užduodu klausytojams klausimą: „Kas pakito jūsų sąmonėje pradėjus praktikuoti penkis Tibeto pratimus ir kaip pasikeitė jūsų požiūris į maistą?“ Visi kaip vienas dalyviai pareiškia, kad mitybos režimas kito palaipsniui, keičiantis požiūriui į organizmą. Dėl to geriau pasidarė ir kūnui, ir širdžiai, ir sielai.

Pateiksiu keletą atsakymų į mano klausimą pavyzdžių.

Ingą (penkiasdešimt devynerių metų) daugelį metų kamavo antsvoris. Darydama pratimus ji pastebimai sublogo. „Ėmiau labiau pasitikėti savimi, dabar labiau džiaugiuosi gyvenimu. Seniau valgiau daug saldumynų, dabar man nieko panašaus nesinori. Dar supratau, kad turi būti ryšys tarp poveikio, kurį mano vidinei būsenai daro penki Tibeto pratimai, ir kosmetinių priemonių, kurias naudoju odos priežiūrai, poveikio. Manęs dažnai klausia, ką man tenka daryti, kad oda būtų tokia graži ir sveika!“

Klausas (šešiasdešimt dvejų metų): „Visada vakarieniaudavau vėlai vakare, o ir valgydavau labai daug. Dar būtinai su gero vyno taure ir riekele šviežios baltos duonos. Pradėjęs praktikuoti „Penkis tibetiečius“ ėmiau visiškai naujai žiūrėti į savo organizmą. Man atrodo, kad šis pats pasako, kas jam gerai, o kas blogai. Dabar stengiuosi taip vėlai nevalgyti. Vyno geriu taip pat ne kasdien.“

Aneta (dvidešimt aštuonerių metų): „Seniau, kai būdavau prastai nusiteikusi, imdavau kramsnoti ką nors saldaus arba traškučius, nors valgyti visiškai nenorėdavau. Vėliau supratau, kad dariau tai nesąmoningai. Pradėjus praktikuoti „Penkis tibetiečius“, man atsirado jėgų atsisakyti šio blogo įpročio.“

Petra (trisdešimt ketverių metų): „Mane daugelį metų kamavo virškinimo bėdos, tad nuolat tekdavo vartoti laisvinamuosius. Penki pratimai padėjo įveikti šias bėdas.“

Ką liudija šie pavyzdžiai? Tam, kad gyvenimas taptų sveikas ir kupinas energijos bei prasmės, būtinas tam tikras požiūris į savo organizmą. Toks požiūris negali atsirasti skaitant žurnalus apie sveikatą. Žmogus turi ką nors daryti. Reguliarus penkių Tibeto pratimų darymas tam labiausiai tinka.

Rekomendacijos

 Judėjimas gryname ore gerina kraujotaką, greitina išskyrimą iš organizmo, į jį patenka daugiau deguonies.

 Atpalaiduojamieji pratimai.

 Masažas šepečiu rytais prieš dušą.

 Kontrastinis dušas.

 Šarminės vonios ir kūno odos priežiūra, skirta šlakams ir rūgštims iš organizmo šalinti.

Maisto kokybė ir energinė vertė

Žmogus yra tai, ką valgo.

Lengvasis kultūrizmas, sveikatingumas, mityba ir sveikata – šiais laikais madingiausios temos. Kaip žinia, produktų kokybė ir maitinimosi įpročiai nuolat blogėja. Juk daugelį susirgimų didžia dalimi ir nulemia mityba! Nieko nuostabaus, kad vis daugiau žmonių daro išvadą, jog metas keisti valgymo įpročius. Jie pradeda vaikščioti į įvairiausius seminarus ir malonioje, atpalaiduojančioje aplinkoje gauna reikiamų žinių. Vis dėlto gauti žinių – dar ne viskas, svarbiausia – pritaikyti jas kasdieniame gyvenime.

Tyrimai, kuriuos atliko Vokietijos sveikatos apsaugos ministerija, parodė, kad ligų, kilusių dėl netinkamos mitybos, gydymui išleidžiama daugiau kaip penkiasdešimt milijardų eurų per metus. Gydytojas Ulrichas Bauhoferis (Ulrich Bauhofer) mano, kad metas skelbti pavojaus signalą. Tie duomenys visų pirma liudija tai, kad netinkamai maitinamės, antra – kokią svarbią reikšmę sveikatai turi subalansuota mityba.54

Vis norime maisto gamybai naudoti produktus, kurie nebūtų daug kartų chemiškai apdoroti ir genetiškai modifikuoti. Tad kas turėtų sudaryti mūsų racioną? Daržovės, vaisiai, šiek tiek mėsos, šiek tiek žuvies, sūris, kruopos, ankštiniai augalai ir kokybiškas augalinis aliejus.

Vaikystės metais mano šeima daugiausia maitinosi daržovėmis ir vaisiais, kuriuos užsiaugindavome patys. Mes, vaikai, gaudavome visavertį maistą, mums visko užteko, jautėmės žvalūs ir sveiki. Aš ir dabar labiausiai mėgstu vaisius ir įvairiausius žalių daržovių derinius. Savo dieną pradedu šviežiais vaisiais. Jei galiu, tai pirmą dienos pusę tik jais ir apsiriboju. Taip apsirūpinu visais būtinais vitaminais. Kaip matote, viskas labai paprasta.

Mūsų laikais pasidarė nelengva gauti iš tikrųjų šviežių produktų. Parduotuvės, siūlančios mums ekologišką ir genetiškai nemodifikuotą produkciją, dygsta kaip grybai. Tik klausimas: kiek laiko išbūna tų prekybos vietų lentynose vadinamieji švieži vaisiai bei daržovės ir ar kasdien su maisto produktais gauname būtinų, gyvybiškai svarbių medžiagų? Deja, juose neretai daug mažiau vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų nei įsivaizduojame. Prieš patekdami ant mūsų stalo, daržovės ir vaisiai per laikymo laiką, transportavimą ar po pramoninio apdorojimo netenka didžiosios dalies vitaminų.

Dabar daug kalbama apie saulės energijos svarbą žmogaus organizmui. Šviežiai surinkti vaisiai, daržovės ir varpiniai augalai aprūpina mus ta energija, bet tik per keletą pirmųjų dienų. Tai išsiaiškino vokiečių biofizikas Fricas Albertas Popas ( Fritz Albert Popp) . Suvalgyti natūralūs produktai gali pasitarnauti mums kaip vaistai. Na, o verdant, perdirbant arba konservuojant ši svarbi organizmui šviesos energija sunaikinama. Kaip įrodė F. A. Popas, atliekantis tyrimus biofizikos institute Kaizerslauterne, valgydami taip apdorotą maistą jaučiame nuovargį, vidinę įtampą, gyvybinės organizmo jėgos silpsta, sutrinka miegas. Šaldyti vaisiai ir daržovės geriau nei konservuoti. Konservuojant stiklainio ar skardinės turinys verdamas veikiant aukštu slėgiu, dėl to produkcija tampa sterili ir ją galima ilgai laikyti. Kartu visiškai sunaikinama visa vaisių ir daržovių natūrali gamtinė energija, visos organizmui vertingos maistingosios medžiagos.

Mitybos specialistai rekomenduoja vartoti maisto papildus, tokius kaip melsvadumbliai, vešintys Klamato ežere Oregono valstijoje (JAV). Juose yra visų svarbių vitaminų, mikroelementų, aminorūgščių ir riebalų rūgščių, taip pat šviesos energijos, būtinos organizmo ląstelėms ir kurios taip mažai įprastiniame maiste. Be to, šie dumbliai veikia kaip antioksidantai55.