Kiek svarbi mūsų dvasiai saulės šviesa, galima spręsti pagal tai, kad egzistuoja „žiemos depresija“. Šešis procentus šiaurinių šalių gyventojų žiemą kamuoja depresija. Ji vienareikšmiai susijusi su saulės šviesos stoka, ją lydintis reiškinys – padidėjęs saldumynų poreikis. Šiuo požiūriu labai padeda šviesos terapija (infraraudonieji spinduliai ir t. t.).56
Virškinimas
Lamos išmokė pulkininką Bredfordą valgyti lėtai.
„Kramtymas – pirma ir tokia pat svarbi organizmo maisto virškinimo ir įsisavinimo stadija. Viskas, ką žmogus suvalgo, turi būti visų pirma suvirškinta burnoje ir tik paskui skrandyje.“57
Burna – virškinamojo trakto pradžia, nes joje maistas kramtomas, nuo to, tiesą sakant, ir prasideda virškinimas. Virškinimo sistema eina per visą kūną, yra daugiau kaip šešių su puse metro ilgio, o jos bendras plotas – maždaug trys šimtai kvadratinių metrų.
Austrų gydytojo Franco Ksavero Majerio ( Franz Xaver Mayr) nuomone, maistas, kurį įsidėjome į burną, toli gražu ne iš karto tampa maistu. Gydytojas išsiaiškino, kad daugelio ligų priežastis yra virškinimo sutrikimai ir, atvirkščiai, gerindamas virškinimo procesą, žmogus gali atsikratyti daugelio negalavimų. Virškinamojo trakto darbas, savo ruožtu, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant ir psichikos būklę – stresą ar blogą nuotaiką. Atkreipkite dėmesį, juk sakome: „Jis man per gerklę lenda“, „Aš jo nevirškinu“ – sąsajos akivaizdžios.
Mane daugelį metų kamavo virškinimo sutrikimai, nes nuolat patirdavau didelius krūvius, daug stresinių situacijų. Būdavo, kad dažnai trūkdavo laiko net ramiai papietauti. Valgydavau priešokiais, stovėdama, kad tik greičiau. Pradėjus praktikuoti penkis Tibeto pratimus, mano požiūris į organizmą pasikeitė.
Kas sudaro sveiką mitybą?
Angliavandeniai: penkiasdešimt penki procentai (rupių miltų duona, kruopos, daržovės, vaisiai, cukrus, medus).
Riebalai: trisdešimt procentų (riešutai, žuvis, liesa mėsa, šalto spaudimo augaliniai aliejai).
Baltymai: penkiolika procentų (žuvis, mėsa, žirniai, pupelės, lęšiai, sojos, kiaušiniai).
Deja, daugelio žmonių maitinimasis atrodo kitaip:
Angliavandeniai: keturiasdešimt aštuoni procentai (iš jų dvidešimt procentų cukrus).
Riebalai: keturiasdešimt procentų.
Baltymai: dvylika procentų.58
Maisto produktų derinimas
Pulkininkas Bredfordas rekomenduoja derinti maisto produktus.
„Skirtingi maisto produktai skrandyje virškinami skirtingai. Todėl, kai valgome angliavandenius, pavyzdžiui, duoną, su baltyminiais produktais, tokiais kaip mėsa, tai vienas lėtina kito virškinimą. Galiausiai nei duona, nei mėsa nebus suvirškintos visiškai, ir esminė šių produktų maistinė vertė paprasčiausiai žus. Atsiranda pilno skrandžio pojūtis ir kiti fiziniai negalavimai, o vertingoji energija, kuri galėtų būti geriau pritaikyta, taip beprasmiškai ir iššvaistoma.“59
Tą patį patvirtina ir Gerhardas Egetsbergeris (Gerhard Eggetsberger) :
„Sumaišyti tarpusavyje nederantys produktai pernelyg lėtai keliauja virškinamuoju traktu ir atima daugybę organizmo vidinės energijos. Jeigu susidarysite racioną atsižvelgdami į produktų darną, tai užuot eikvoję energiją virškinimui, jos sukaupsite!“60
Jeigu pavalgę jaučiatės pavargę arba vangūs, vadinasi, arba per daug prisivalgėte, arba per vėlai pavalgėte, arba netinkamai derinote maisto produktus. Dažniausiai tokį nuovargį galima paaiškinti tuo, kad maistas pernelyg ilgai užsilaikė skrandyje. Jeigu šioje virškinimo fazėje nepasigamino pakankamai skrandžio sulčių, tai ir virškinimo fermentai negalės normaliai funkcionuoti. Dėl to angliavandeniai pradeda klaidžioti skrandyje, gamindami sočiąsias riebalų rūgštis, o ten esantys baltymai tuo metu pradeda pūti. Viso to mišinio išskiriami toksinai patenka į kraują, keldami sunkumą, nuovargį ir depresiją.
Produktų derinimo idėją pasiūlė amerikiečių gydytojas V. Hovardas Hėjus ( William Howard Hay). Jo šalininkų gretos nuolat didėja. Galite valgyti viską, kas patinka, tik turite žiūrėti, kad, valgydami pagrindinius patiekalus, baltymus valgytumėte su salotomis ir daržovėmis. Taigi niekada nevertėtų daug baltymų turinčių maisto produktų valgyti kartu su angliavandeniais (pavyzdžiui, mėsos su bulvėmis).
Rekomendacija
Kiaušinių, sūrio, mėsos, žuvies, sojų negalima valgyti su bulvėmis, koše, ryžiais, miltiniais gaminiais, cukrumi, saldumynais.
Vaisiai, salotos ir daržovės kaip garnyras dera prie visko.
Svarbus maisto produktų derinimo aspektas yra medžiagų apykaitos skatinimas. Nevykstant aktyviai medžiagų apykaitai, neįmanoma būti žvaliam, energingam ir gyvybingam.
Be to, mokslas nustatė, kad visi maisto produktai virškinami skirtingai. Netinkamai derinant produktus, galima sulėtinti virškinimo procesą dviem ar net aštuoniomis valandomis. Kadangi virškinimas reikalauja itin didelių energijos sąnaudų, jaučiamės vangūs ir prislėgti. Pridėkite dar galimybę „susigadinti“ skrandį arba įsitaisyti rėmens graužimą.
Greitasis maistas
Organizmo ląstelėms egzistuoti reikalinga energija, kurios jos gauna su maistu. Žmogaus organizmui reikia daug maistingųjų medžiagų. Jam reikia reguliariai tiekti daugiau kaip penkiasdešimt struktūrinių elementų, įskaitant vitaminus ir mineralines medžiagas. Greitasis maistas negali tuo aprūpinti, nes jame nėra gyvybiškai svarbių medžiagų. Įsivaizduokite mėsainį, dešrainį ar gruzdintas bulvytes. Vien pagalvoję apie juos, pajuntate gundantį kvapą, vaizduotė jau piešia tą malonumą, kurį valgydami patirsite! O ar žinote, kad rydami tuos neva nuostabius patiekalus, kemšate į organizmą aibes maisto priedų? Tas pats taikoma ir visiems kitiems pusfabrikačiams ir net pagrindiniams maisto produktams. Beveik visuose juose yra dažiklių ir konservantų, stingdančių, tirštinančių, drėgmę reguliuojančių medžiagų ir emulgatorių. O dar į juos pridedama kvapiųjų medžiagų, kurios gali sukelti alerginę reakciją.
Požiūris į maistą atspindi požiūrį į pačius save. Prisimenu vieną jaunutę studentę, atėjusią į mano konsultaciją. Kalbantis ji prasitarė, kad jai nerimą kelia antsvoris ir vangumas rytais. Dėl to, kad jai tekdavo daug mokytis, niekaip nepavykdavo pakankamai judėti ir tinkamai maitintis, valgyti gerą, tai yra įvairų ir sveiką maistą. Mergina maitinosi išskirtinai greitojo maisto patiekalais ir, be to, dažnai užvalgydavo ko nors nakčiai. Pacientės oda buvo riebi ir blyški. Ji akivaizdžiai turėjo antsvorio, dėl to daug kartų bandė laikytis įvairiausių dietų.
Šiuo atveju savo vaidmenį atliko keletas veiksnių. Kai žmogus valgo vėlai vakare, prarytas maistas nespėja susivirškinti ir pūva, dėl to susidaro dujų, kurios patenka į kraują. Dėl šios priežasties žmogus rytais atsikelia toks vangus. Greitojo maisto patiekalai, kuriuose nėra jokių balastinių medžiagų, neigiamai veikia tiek odos, tiek viso organizmo būklę. Tad svoris auga, o oda užsiteršia.
Šiai klientei patariau nevartoti kieto maisto po devynioliktos valandos (žr. „Organų paros aktyvumo periodai“), susipažinti su sveikos, subalansuotos mitybos pagrindais ir susidaryti įvairiapusę sveikatingumo programą, įtraukiant į ją, pavyzdžiui, masažą šepečiu ir kontrastinį dušą. Šaltas dušas arba šalta vonia šarmina kraują ir visus kitus mūsų organizmo biologinius skysčius. O štai karšta vonia, priešingai, rūgština kraują. Pratintis prie šalto dušo reikia palaipsniui. Iš pradžių vanduo turi būti drungnas, o baigiant – šaltutėlis. Be kita ko, tokia procedūra žvalina ir stangrina odą. Drauge reikia daugiau judėti ir daryti atpalaiduojamuosius pratimus, pavyzdžiui, „Penkis tibetiečius“.
Читать дальше