Gisela Teschke - Grožio paslaptys

Kūrybinė gyvenimo galia

Viena iš mano senų laikų klienčių, praktikuojanti penkis Tibeto pratimus, kartą atėjo į mano priimamąjį. Ji stačiai spinduliavo šviesa, darė neįsitempusio, patenkinto gyvenimu žmogaus įspūdį. Moteris papasakojo, kad nubėgo maratono distanciją su savo dar vyresne drauge. Tai padėjo jai įsigilinti į save pačią su didesne pagarba. Ji įsiklausė į savo vidinį balsą, kuris pakuždėjo, kad lengvai įveiks distanciją, ir pradėjo kasdien treniruotis. Tos abejonės, kurios iš pradžių kamavo, pamažu išgaravo. Idėja nubėgti maratoną kartu su kitais bėgikais vis labiau užvaldė. Ji norėjo įrodyti sau, kad pakaks drąsos pradėti ką nors nauja. Moteriai mirtinai nusibodo gyventi nuobodų rutininį gyvenimą, kai viena diena niekuo nesiskiria nuo kitos. Žodžiu, paklausė savo intuicijos ir nubėgo maratono distanciją iki galo. Pasveikinau klientę iš visos širdies!

Man nuolat tenka konstatuoti (matau tai iš savo klientų, dalyvaujančių mano seminaruose, o ir savo patirties pavyzdžių): tam, kad išsiveržtume iš egzistuojančių gyvenimo ribų, būtina motyvacija, kuri labai įkvėptų. Tik taip galima iš tikrųjų ką nors pakeisti, nors pokyčius įgyvendinti gali būti nelengva. Tol, kol esame įprastoje, gerai žinomoje teritorijoje, vargu ar kas gali nutikti. Visus anksčiau įgytus įgūdžius ir gebėjimus valdome laisvai.

Tik klausimas, ar mums norisi likti savo tokiose įprastose, gerai apgyventose ribose? Visgi ar neglūdi giliai mumyse siekimas kažko visiškai naujo, nepažinto? Kas nutiks, jei iš tikrųjų ryšimės atsiduoti šio siekio valiai? Visai galimas daiktas, kad pirmą kartą griūsime į balą. Na ir kas? Vis tiek pasistūmėjome žingsnelį pirmyn, išsiveržėme iš senų, išvažinėtų vėžių. Kuo narsiau judame toliau, tuo užtikrintesni jaučiamės. Patikėkite, kad kiti, žiūrėdami į šį judėjimą, žavisi jumis. Naudokitės savo energija visu pajėgumu.

Tam, kad pasidarytų gera, turime prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, kūną ir dvasią. Deja, tam, kad atrastume naują kelią ir eitume juo, mums tenka per kančias suvokti, kad jėga gimsta iš ramybės ir suvokimo. Prisiimdami atsakomybę už savo gyvenimą, išlaisviname energiją kitam žingsniui. Tiesa ta, kad jeigu augu aukštyn, mano šaknys turi tvirčiau kabintis už žemės.

Kartą sutikusi savo bičiulę, su kuria ilgai nesimatėme, buvau priblokšta to, kad ši tiesiog tryško energija, skleidė jėgą. Daugybę metų ji buvo rūpestinga mama ir ištikima žmona. Visi jos rūpesčiai ir mintys buvo sutelkti tik į šeimą. Skirti laiko savo pomėgiui – tapybai – leisdavo sau tik retkarčiais, o kai pagaliau vaikai užaugo ir išskrido iš namų, moteris staiga gavo pasiūlymą įsigyti parduotuvėlę, kurioje galėtų eksponuoti ir pardavinėti savo paveikslus bei reprodukcijas. Kiek pamąsčiusi, sutiko. „Nutariau pasikliauti savo intuicija. Jutau, kad man būtina tai padaryti, juk tapyba ir dailė – mano gyvenimas!“ Jos akys, tai sakant, švytėjo. Netrukus gavau pakvietimą į jos ateljė atidarymą.

Sutikite, pažįstama akimirka, kai tylus balsas įkalbinėja padaryti ką nors nauja, bet tuojau pat ryžtingai įsikiša protas: „Ir kur lendi? Nori apsijuokti? Tu niekada to nedarei!“ Nekapituliuokite! Pradėkite kelti savivertę. Atkreipkite dėmesį į mažą, iš baimės virpantį vaiką savo viduje, paimkite jį ant rankų ir imkite meiliai įkalbinėti.

F

Afirmacija

Aš pakankamai stipri ir drąsi,

kad eičiau nauju keliu.

Aš pasitikiu gyvenimu.

Aš įsiklausau į savo vidinį balsą ir

išbandau tai, kas nauja.

F

Leisk meilei būti

Meilė – tai ne tik žodis ar jausmas.

Ji – jėgos šaltinis!

Ji – energija!

Krajonas26

Kartą į mano priimamąjį atėjo klientė, kurią pažinojau jau seniai. Ji daugelį metų kankinosi dėl odos problemų, o tąkart jos veidas tiesiog švytėjo. Tas švytėjimas sklido iš vidaus ir buvo matyti, kad būtent dėl jo odos būklė labai pagerėjo. Jokio jautrumo, veido oda puiki, bruožai švelnūs, figūra taip pat pasikeitė. Eisena lengva, kone plevenanti. Į šią moterį žiūrėti buvo tikras malonumas. Ji papasakojo man, kad sutiko didžiąją meilę ir kad dar niekada gyvenime nebuvo tokia laiminga. Ne veltui sakoma, kad meilė moterį gražina.

Meilė gyvena mumyse, ji – mūsų esmė. Norint susipažinti su savo meile, reikia žengti pirmą žingsnį – pajusti meilės poreikį ir parodyti ją.

Egzistuoja du pagrindiniai jausmai: meilė ir baimė. Kai myli, tau niekas nebaisu, o kai bijai, nesugebi mylėti. Baimė visada iškraipo tikrovės suvokimą ir išmuša iš vėžių, neleisdama suvokti, kas iš tikrųjų vyksta. Meilė – būsena be jokių baimių. Meilė nekelia klausimų.27

Pakeisti savivoką

Mums stinga pasitikėjimo savimi ir nepriklausomybės, tačiau labai dažnai patys sau trukdome nesąmoningais savęs ir mus supančio pasaulio suvokimais. Pasitikėjimas auga pradėjus priimti visus savojo „aš“ aspektus. Kartu neatmetame nieko, kas priklauso, tai įmontuojame, integruojame į gyvenimą – tai dar vienas žingsnis tobulėjimo link: žmogus geba rasti savo gyvenimo kelią ir eiti juo, neleisdamas kitiems pavesti savęs į šalį ar išklaidinti iš kelio.

Tokį pat darbą reikia nudirbti ir su senų nuoskaudų įsisąmoninimu, blokais ir savivoka – ir tų įvykių integravimu į gyvenimą. Panorę perdaryti ką nors sena, užmezgame ryšį su savo vidiniu pasauliu ir pradedame viską geriau suvokti, ko iš tikrųjų norime, geriau suprantame tikruosius poreikius. Atsiranda vidinė pusiausvyra, atsispindinti išorėje: išties imame spinduliuoti, kartu atsikratome ir lūkesčių kitų žmonių atžvilgiu. Žinoma, norisi prisiglausti prie stipraus peties, norisi daugiau meilės ir supratimo, tačiau jeigu kartą įstengėme suvokti savo jėgą, tai pradedame suprasti, kad kito petys iš tikrųjų negali būti ramstis, nes jis ne mumyse. Juolab kad tas kitas niekaip negali mums padėti, kai pakuojamės lagaminus į kelionę, kurioje ketiname atsikratyti visos praeities. Ji vis tiek mus pasivys!

Visų pirma čia kalbama apie priėmimą savęs tokios, kokia esi. Nevertinti savęs, nelyginti su kitomis...

Lengva pasakyti! Deja, visa tai (net šiais laikais) ne taip lengva todėl, kad ir tėvai, ir visuomenė įskiepijo mums daugybę įvairiausių vertinimo stereotipų ir suvokimų to, kas svarbu šiame gyvenime. Paprastai tai įsisaviname nuo vaikystės ir besąlygiškai.

Priimdama klientus, nuolat stebiu tą patį vaizdą: moterys lygina save su kitomis ir visada save vertina neigiamai. Per reti plaukai, per platūs klubai, kitos geresnės, protingesnės ir gražesnės už mane! Keista, bet šios problemos kartais kamuoja net įspūdingiausias ir protingiausias moteris!

Kokia prasmė lyginti save su kitomis, laikyti jas gražesnėmis, patrauklesnėmis arba protingesnėmis? Verčiau derėtų sudaryti sąlygas savo pačios moteriškumo, moteriškos esybės ugdymui. Būtent tai derėtų pripažinti ir mylėti savyje. Tai padariusios, liaujamės ilgėtis „tikro“ gyvenimo ir troškimų išsipildymo, nes liaujamės jaustis gamtos nuskriaustos.

F

Afirmacija

Aš matau Šviesą, išsklaidančią

visus šešėlius ir išlaisvinančią mane.

Tokia laisvė – tai proto ir širdies ramybė,

laimė ir begalybė visko, ko man reikia.

Aš maudausi Šviesoje.

Aš laisva.

Viską, ko man reikia, aš gaunu.

Aš gebu pamatyti savo Meilę.

Aš tampu tuo, kas iš tikrųjų esu:

aš esu Meilė.

F

Pajuskite vaiką savyje

Apie baimes ir menką savivertę žinau ne iš nuogirdų. Deja, šiuo atžvilgiu turiu savos, ne itin malonios patirties. Tik todėl, kad sugebėjau susitarti su savo vidiniu vaiku, sužinojau, kodėl dažnai jaučiuosi vieniša ir nesuprasta. Žinau, kodėl tam tikrose situacijose ir su tam tikrais žmonėmis mano savivertė akimirksniu visiškai sumenkdavo, o manyje likdavo tik nepasitikėjimas savimi ir nepilnavertiškumo jausmas.