Карин Слотер - Širdies randai

Sara sužiuro į televizoriaus ekraną: Dotė Viver tarytum sakė jiems, kad ji laisva, nepaiso jokių įstatymų ir ką tinkama gali daryti su vaikais, tokiais kaip Markas ir Leisė Paterson. Galimas daiktas, dabar tai ir daro.

– Kaip tai galėjo atsitikti? – paklausė Sara, tačiau atsakymo nesulaukė.

Ji pagalvojo apie Leisę, apie tai, ką teko jai patirti, kokias kančias ištverti, tačiau negalėjo apie tai kalbėti. Trylikametė mergaitė patyrė tiek skausmo ir kančių, kiek retas kuris pajėgtų ištverti, ir dabar kiekvieną dieną turėjo eiti į mokyklą, o sekmadieniais su tėvu į bažnyčią, lyg būtų dar maža, nors, susiklosčius aplinkybėms, jau seniai peržengė savo amžiaus ribą.

Džefris atsilošė, siektelėjo Saros rankos, stipriai ją suspaudė. Jiedu sėdėjo tylėdami, nesugebėdami išreikšti savo jausmų, kol pagaliau ant laiptų pasirodė Ketė ir pakvietė juos pietų.

Padėka

Pirmiausia, kaip ir pridera, dėkoju savo agentei Viktorijai Sanders. Ji dirba už tris. Meagan Dowling, „Morrow“ leidyklos redaktorė, man nurodė kryptį ir padėjo patarimais. Be to, labai padėjo ir „Century“ redaktorė Kate Elton. Nuostabiai talkino ir „Morrow and Century“ rinkodaros ir reklamos skyrių darbuotojai. Verta liaupsių ir Juliette Shapland, „Tim Tarns“ darbuotoja.

Visą informaciją medicinos klausimais suteikė medicinos mokslų daktaras Michael A. Rolnick ir Carol Barbier Rolnick. Teisėtvarkos klausimais konsultavo kapitonė Jo Ann Cain. Apie ginklų vartojimą aiškino Ric Brandt. Melisa Cary išaiškino, kaip valoma kanalizacija. Jatha Slaughter nuoširdžiai ir sąžiningai atsakė į visus klausimus apie narkotikų vartojimą. Kolegos rašytojai Jane Haddam, Keith Snyder, Ellen Conford ir Eileen Moushey palaikė morališkai. Rašytojas Sal Towse drauge su manimi perėjo Aukso Vartų tiltu – niekada nepamiršiu to, ką patyriau. Didelę paramą suteikė Laura „Slim“ Lippman. Jeigu rasite klaidų, vadinasi, kaltos jos knygos.

Tėtis visą gyvenimą man buvo didžiausia parama, džiaugiuosi, kad turiu tokį tėtį. Mano artimiausia draugė – Judy Jordan. Na, o ką jau kalbėti apie D. A., nors ir kokios būtume prigimties, esame kaip du vandens lašai.

Amžinai liksiu dėkinga Billie Bennett Ward, dėsčiusiai anglų kalbą devintoje klasėje. Esu iš tų žmonių, kurie suvokia, kad turi būti dėkingi savo mokytojui tiek už profesinę sėkmę, tiek už savo gyvenimą. Tokie mokytojai yra nusipelnę didžiausių liaupsių.

Pagaliau dėkoju visiems smulkiems niekšeliams, kurie kas pusvalandis aplanko mano puslapį: jie ir skatina mane neapleisti kelio dėl takelio.