Карин Слотер - Baimės nuojauta

KARIN SLAUGHTER

BAIMĖS NUOJAUTA

Iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė

Versta iš:

Karin Slaughter

A FAINT COLD FEAR

Harper

ISBN 9786090106143

Copyright © 2003 by Karin Slaughter

Published by arrangement with William Morrow, an imprint of HarperCollins Publishers

© Vertimas į lietuvių kalbą, Gabrielė Gailiūtė, 2013

Viršelio nuotraukos:

© SMA Studio www.shutterstock.com

© Trevor kelly www.shutterstock.com

© saiko3p www.shutterstock.com

© Leidykla „Alma littera“, 2013

Iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė

Redagavo Rūta Pučinskaitė

Korektorė Ramutė Prapiestienė

Viršelio dailininkė Jurga Kurtinaitienė

Maketavo (ePub) Albertas Rinkevičius

Skiriama VS –

už meilę ir šilumą

Sekmadienis

1

Sara Linton žvelgė į „Dairy Queen“ įėjimą, lydėdama akimis besilaukiančią seserį, išeinančią su šokoladu aplietų ledų indeliais rankose. Kai Tesa ėjo per mašinų aikštelę, pakilo vėjas, ir violetinė suknelė kilstelėjo aukščiau kelių. Sesuo stengėsi prisilaikyti megztuką ir neištaškyti ledų, o kai priėjo arčiau mašinos, Sara nugirdo ją keiksnojant.

Stengdamasi nenusikvatoti, Sara pasilenkė atidaryti durelių ir paklausė:

– Reikia pagalbos?

– Ne, – atsakė Tesa, sprausdamasi į mašiną. Įsirangė ir padavė Sarai ledus. – Ir nustok čia juoktis iš manęs.

Sara net krūptelėjo, kai sesuo nusispyrė basutes ir susikėlė basas kojas ant prietaisų skydelio. „BMW 330i“ buvo vos poros savaičių senumo, o Tesa jau spėjo ant užpakalinės sėdynės palikti pakelį aptirpusių „Goobers“ ir priekinį kilimėlį aplaistyti apelsinine „Fanta“. Jei Tesa nebūtų beveik aštuonis mėnesius nėščia, Sara būtų ją pasmaugusi.

Paklausė:

– Kur taip ilgai užtrukai?

– Reikėjo pasiusioti.

– Vėl?

– Ne, man tiesiog patinka vaikščioti į „Dairy Queen“ tualetą! – atkirto Tesa. Ji vėdavosi ranka veidą. – Jėzau, kaip karšta.

Netarusi nė žodžio, Sara įjungė stipresnę oro kondicionieriaus srovę. Kaip daktarė, ji suprato, kad Tesa tėra savo pačios hormonų auka, bet retsykiais atrodydavo, kad visiems būtų geriausia uždaryti Tesą dėžėje ir neišleisti, kol nepasigirs kūdikio verksmas.

– Kiek ten žmonių, – pratarė Tesa pilna burna šokoladinio sirupo. – Po galais, ar neturėtų jie visi būti bažnyčioje, ką?

– Hm, – atsakė Sara.

– Visur nešvara. Tu tik pažiūrėk, – Tesa mostelėjo šaukštu, rodydama į mašinų aikštelę, – žmonės tiesiog meta šiukšles ir nė nepagalvoja, kas jas surinks. Gal mano, kad atskris šiukšlių fėja, ar ką.

Sara valgydama ledus kažką pritariamai sumurmėjo, o Tesa toliau traukė skundų litaniją apie visus „Dairy Queen“ pirkėjus, nuo vyriškio, kalbėjusio mobiliuoju telefonu, iki moters, kuri dešimt minučių laukė eilėje, o kai priėjo prie prekystalio, neapsisprendė, ko nori. Po kurio laiko Sara jos nebegirdėjo, tik žvelgė į mašinų aikštelę ir mąstė apie laukiančią sunkią savaitę.

Prieš kelerius metus Sara pradėjo dalį dienos dirbti apygardos koronere, kad galėtų iš pensijon išeinančio partnerio perpirkti Hartsdeilo vaikų klinikos dalį, bet pastaruoju metu darbas morge visai sujaukė jos, kaip pediatrės, tvarkaraštį. Paprastai apygardos koronerės pareigos daug laiko neužimdavo, bet praėjusią savaitę ji klinikoje nepasirodė dvi dienas, nes turėjo liudyti teisme, tad šią savaitę teks dirbti viršvalandžius.

Darbas morge vis dažniau trukdė klinikoje, ir Sara suprato, kad po poros metų teks rinktis kurį nors vieną. Atėjus laikui, apsispręsti bus nelengva. Teismo medikės darbas buvo iššūkis, kurio jai baisiai reikėjo, – dėl to ji prieš trylika metų iš Atlantos grįžo į Granto apygardą. Kartais pagalvodavo, kad be nuolatinių kliūčių, keliamų teismo medicinos, jai atrofuotųsi smegenys. Tačiau vaikų gydymas buvo tikra atgaiva, ir Sara, kuri susilaukti savų atžalų negalėjo, suprato, kad pasiilgtų bendravimo su jais. Ji kasdien apsigalvodavo, kurios pareigos mielesnės. Po sunkios dienos viename darbe antrasis atrodydavo idealus.

– Pusamžė! – spiegė Tesa taip garsiai, kad patraukė Saros dėmesį. – Man trisdešimt ketveri, o ne penkiasdešimt. Kaip slaugė gali šitaip sakyti nėščiai moteriai?

Sara pažvelgė į seserį.

– Ką?

– Ar tu bent klausaisi, ką aš šneku?

Sara pasistengė įtikinamai apsimesti.

– Taip. Žinoma, kad klausausi.

Tesa susiraukė.

– Tu vėl galvoji apie Džefrį, tiesa?

Klausimas Sarą nustebino. Šį sykį ji tikrai neprisiminė buvusio vyro.

– Ne.

– Sara, nemeluok man, – nukirto Tesa. – Visas miestas penktadienį matė prie nuovados tą iškabų mergiotę.

– Ji rašė raides ant naujos policijos mašinos, – atsakė Sara, o skruostus užliejo kaitra.

Tesa priblokšta pažvelgė į ją.

– Ar ne tuo jis teisinosi ir praėjusį kartą?

Sara neatsakė. Ji dar nepamiršo, kaip vieną dieną grįžo namo iš darbo anksčiau ir aptiko Džefrį lovoje su vietos iškabų parduotuvės savininke. Visa Lintonų šeima ir stebėjosi, ir niršo, kad Sara vėl susitikinėja su Džefriu, ir nors pati Sara jautėsi taip pat, niekaip neįstengė nuo jo visiškai atsiriboti. Džefrio atžvilgiu neįmanoma vadovautis jokia logika.

Tesa įspėjo:

– Tu tik būk su juo atsargi. Neleisk jam per daug atsipalaiduoti.

– Aš ne kvailė.

– Kartais kvailė.

– Tu pati kvailė, – atrėžė Sara, bet pasijuto keistai, dar nė nespėjusi ištarti žodžių.

Mašinoje buvo tylu, tik birbė oro kondicionierius. Galiausiai Tesa pratarė:

– Reikėjo sakyti: kas pirmas sakė, ant savęs pasisakė.

Sara norėjo nuleisti viską juokais, bet buvo pernelyg suirzusi.

– Tese, čia ne tavo reikalas.

Sesuo nusikvatojo taip garsiai, kad Sarai net ausyse spengė.

– Na, mieloji, po galais, juk čia visai niekam tikęs argumentas. Neabejoju, kad Marla Sims pastvėrė telefono ragelį, tai kalaitei nė neišlipus iš mašinos.

– Nevadink jos šitaip.

Tesa vėl pamojo šaukštu.

– O kaip vadinti? Kekše?

– Niekaip, – pasakė jai Sara visiškai rimtai. – Niekaip nevadink.

– Ak, o aš manau, kad ji verta kelių švelnių žodelių.

– Tai Džefris buvo neištikimas. Ji tiesiog pasinaudojo palankia proga.

– Žinai, – pratarė Tesa, – aš kadaise irgi pasinaudodavau patogia proga, bet niekada nesivaikiau vedusio.

Sara užsimerkė, mėgindama mintimis užtildyti seserį. Ji nenorėjo apie tai kalbėtis.

Tesa pridūrė:

– Marla pasakojo Penei Brok, kad ji sustorėjo.

– O kodėl tu kalbėjaisi su Pene Brok?

– Jiems virtuvėje užsikimšo kanalizacija, – atsakė Tesa, garsiai apčiulpdama šaukštą. Kai išsipūtęs pilvas ėmė trukdyti judėti, ji nustojo talkininkauti tėvui šeimos santechnikos įmonėje visą darbo dieną, bet įkišti į kriauklę pompą dar sugebėjo. – Penė sakė, kad ji stora karvė.

Nors nenoromis, Sara nesutvardė triumfo jausmo, bet tuojau užliejo kaltė, kad džiaugiasi platėjančiais kitos moters klubais. Ir subine. Iškabų mergaitė ir taip jau mažumėlę braškėjo per siūles.

Tesa tarė:

– Tu šypsaisi.

Tikrai; Sarai net gėlė skruostus, taip stengėsi neprasižioti.

– Koks siaubas.

– Kodėl?

– Nes… – Sara nutilo. – Nes jaučiuosi paskutinė kvaiša.