Claudio Mancini - Mala vita

Baimės apimta, ji pasitraukia į tolimiausią kamputį ir spraudžiasi kuo giliau. Ją apgaubia tamsa. Ir štai girdi, kaip vienas iš vyrų vaikšto po jos kambariuką, varsto spintas ir ieško jos. Topolina nedrįsta pajudėti ir beveik nekvėpuoja.

– Ji turi būti kažkur name, Grasai! – piktai šaukia vyriškas balsas iš apačios.

– Čia jos nėra, – atsišaukia vyras iš jos kambarėlio. Atrodo, jis stovi kaip tik ties jos slėptuve. – Gal paspruko pro rūsį? Pasidairyk lauke!

Topolina tūno tamsoje nei gyva, nei mirusi, užgniaužusi kvapą. Įsibrovėlis bet kurią akimirką gali rasti įėjimą į jos gūžtą. Ji net persižegnoti nedrįsta.

Pagaliau žudikas, regis, išsinešdino iš kambariuko.

Jau kažin kada nutolo žingsniai, nebegirdėti jokio balso, o ji vis dar nesiryžta krustelėti. Slenka valanda po valandos, o baimė nesitraukia. Pagaliau Topolina visiškai išsekusi užmiega.

Jos ausis pasiekia sirenų kauksmas. Net jos slėptuvėj girdėti, kaip cypia padangos. Suburzgia varikliai, nutyla sirenos. Netrukus ji girdi, kaip atlapojamos ir vėl užtrenkiamos durys. Name šurmuliuoja žmonės, kažkas komanduoja. Vis arčiau trypia kietapadžiai batai. Dabar vyrai, ko gero, jau jos kambariuke, nes ji aiškiai girdi sukosint. Ūmai per plonas lentas ją pasiekia nuostabos šūksnis. Matyt, kažkas aptiko palaidas lentas, už kurių – jos slėptuvė. Storas vyro balsas sako:

– Pažiūrėk, gal ten kas nors slepiasi.

– Tikrai nieko nėra, – prieštarauja kitas balsas, jaunas.

– Užsičiaupk ir pasižiūrėk!

Ryškus kišeninio žibintuvo spindulys perskrodžia tamsą ir apšviečia Topolinos veidelį.

Izraelio kariuomenės karininkas išvadavo persigandusią, jėgų netekusią mergaitę iš vienutės, kurioje pati buvo užsidariusi, ir atidavė globoti geraširdei moteriškei. Prabėgo nemažai laiko – ir vienoje niūrioje įstaigoje ji vėl pamatė savo išvaduotoją. Jis ir papasakojo, kad ji net tris paras ištūnojo toj kamaraitėj. O jai pačiai laikas buvo sustojęs. Nors su ja buvo elgiamasi rūpestingai, mergaitė daug dienų su niekuo nesišnekėjo. Pagaliau, karininko paklausta, kuo ji vardu, atsakė: „Topolina.“ Ir paplūdo ašaromis. Topolina itališkai reiškia „pelytė“, tokį malonybinį vardą jai buvo davęs tėtis, o tikrasis jos vardas Rozana – Rozana Lorano. Paskui tas karininkas dažnai lankė ją prieglaudoj. Vieną dieną jis atsivedė ir žmoną, Elizą Rozenbaum. Vėliau juodu dar ne sykį ją lankė, o savaitgaliais Topolina dažnai viešėdavo Haifoje, nuostabiame jų name. Sykį prieglaudos direktorė ją paklausė, ar norėtų gyventi Rozenbaumų šeimoj, ir ji tučtuojau sutiko.

Žudikai taip ir nebuvo susekti, nors jų ieškota daug metų. Topolina daug sykių buvo klausinėjama apie tai, kas įvyko tą pavasario pavakarę: iš pradžių atsargiai, vėliau, manant, kad ji jau kiek atsigavo nuo to smūgio, – ryžtingai, atkakliai ir negailestingai draskant senas žaizdas. Bet ji nieko negalėjo papasakoti apie tuos įvykius. Prisiminimus apie antpuolį, klaikius šūvius ir gausybę kraujo buvo giliai paslėpusi savyje. Ir tylėjo. Tačiau Graso pavardės niekuomet nepamiršo. Ji aitrino jai širdį kaip druska atvirą žaizdą. Ateis diena – ir ji sunaikins tą žmogų, kuris nužudė jos tėvus, sutrypė jos vaikystę ir užnuodijo sielą.

Rozana sakytum pabudo iš praeities. Pakreipė galvą ir pažvelgė į siaubo apimtas Roberto akis.

– Madonna mia! – sudejavo jis ir apkabino ją per klubus. – Argi negalėjai viso to papasakoti man iš pat pradžių?..

– O ką tai būtų pakeitę?

– Hmm... – sumurmėjo jis ir panardino kitą ranką į vėsų smėlį. – Sunku visa tai pamiršti. Ir kaip tu jautiesi dabar?

– Nesaugi. Nuoga ir svetima. Tarsi būčiau įkritusi į gilią duobę. Ant savo darbo padėjau kryžių. Padariau kas reikia – ir baigta. Suradau naują gyvenimą, – ramiai atsakė, atsirėmė į Robertą ir užsimerkė. – Dabar man jau reikia tavo pagalbos...

– Keista ir nuostabu, – sumurmėjo Kardonė. – Pažinau tave kaip šaltą, apdairią ir pasiutiškai tvirtą moterį, o dabar tu sėdi šalia manęs Antigvoje, Pusmėnulio įlankos pakrantėje, abejojanti, gležna, ir būgštauji dėl ateities. Kažkaip neįtikėtina, kad prašai mano pagalbos.

– Aš tau rimtai sakau, – tarstelėjo ji ir išsitiesė aukštielninka minkštame smėliuke.

– Eime namo! Norėčiau užbaigti savo naujojo romano pirmą skyrių, – pasakė jis ir nusišypsojo.

Šis tas dėl itališkų žodžių

Autorius parašė knygą vokiečių kalba, bet tekste gausu itališkų žodžių bei posakių, kurių jis neišvertė ir nepaaiškino. Lietuvių skaitytojų patogumui pateikiamas abėcėlinis jų sąrašas – žodynėlis. Taip pat ir keli knygoje pavartoti angliški bei lotyniški žodžiai ir posakiai, atitinkamai pažymėti (angl.) ir (lot.) . Tikriniai vardai neverčiami, nors gal ir įdomu būtų sužinoti, kad Grasas (itališkai Grasso ) reiškia „dručkis“.

Kai kurios italų raidės tariamos ne taip kaip lietuviškos, būtent:

ce, cce – če; ci, cci – či; ch – k; kitais atvejais c – k;

ge, gge – dže; gi, ggi – dži; gh – g; gli – lj; gne – nje; gni – nj;

h netariama;

l visada tariama minkštai;

qu – kv;

sc prieš e arba i – š;

s, ss – s arba z;

z, zz – c arba dz.

Jei kirčiuojamas paskutinis žodžio balsis, kirtis pažymimas kairiniu ženklu (`).

Žodynėlis

A

a casanamo, į namus

acquavanduo

agnelloavinėlis, ėriukas

alloratada, tokiu atveju

amaestramentopamokymas

amicodraugas, bičiulis, amicidraugai, bičiuliai

andiamoeime

aranciataoranžadas, apelsinų gėrimas

arrivandoartėja, atvyksta

arrivedercisudie, iki pasimatymo

arrostokeptas, skrudintas

assassinažudikė

avolasenelė

avvocatoadvokatas

B

bambinovaikas, berniukas

barbierekirpėjas, barzdaskutys

barrister (angl.) advokatas

bassipusrūsiai

basta!gana! viskas!

beldailus(is), gražus(is)

bellezzagrožis; gražuolė

benegerai

biancobaltas(is)

bicchieretaurė

bollitovirtas

boscogiria, miškas

buona seralabą vakarą

buon giornolabą dieną

buonogeras

C

caccioįkliuvau

caffèkava

calmoramus, ramiai

cante storiedainiaus giesmės

cantodaina, giesmė

capiscesupratai, aišku

capitosupratau

capogalva, vadas, bosas, viršininkas, šefas

capo dei tutte le capivisų vadų vadas

cappuccinostipri kava su trupučiu pieno

carabinierikarabinieriai, žandarai

carissimabrangiausioji

carobrangus(is)

carognašunsnukis; lavonas

carrierakarjera

cassa di risparmiotaupomoji kasa