Лорен Вайсбергер - Paskutinė naktis

Tai tarusi Amberė atlapojo duris į plačią, erdvią patalpą, labai panašią į… krepšinio aikštelę. Kitam patalpos gale buvo standartinio dydžio stovas su krepšiu, grindys išklotos kietmedžio lentomis, ant jų nubrėžtos kamuolio mėtymo linijos. Siena už krepšio buvo pritaikyta žaisti tenisą, gal sieninį, o palei du didžiulius, į gatvės pusę atsiveriančius langus dėžėse gulėjo įvairiausi kamuoliai ir raketės. Ant kitos laisvos sienos kabojo metro penkiasdešimties įstrižainės plokščias ekranas, priešais jį stovėjo didelė žalia sofa, o ant jos drybsojo du rudaplaukiai berniukai. Jie šveitė picą ir žaidė gerai Brukei žinomą vaizdo žaidimą. Atrodė, vaikai vienas už kitą nuobodžiau stumia laiką.

– Eime, – pakvietė Amberė. – Visos jau viršuje.

– Kieno čia, sakėt, butas?

– Pažįsti Dianą Vulf? Jos vyras Edis kažkada buvo Kongreso narys, – nepamenu, kurios Manhatano apygardos, – ir dar jis vadovavo Etikos komitetui.

Brukė užlipo atvirais laiptais paskui Amberę.

– Supratau, – sumurmėjo ji, puikiai numanydama, kur visa tai suka. Nežinotų nebent tik tas, kuris praeitą vasarą šešias savaites būtų tūnojęs kokiame nors tamsiame urve.

Amberė stabtelėjo, atsisuko į Brukę ir tyliai sušnibždėjo:

– Pameni, tas jos senukas Edis buvo susižavėjęs prostitutėmis? Ne elitinėmis palydovėmis, o paprastomis gatvės paleistuvėmis? Dvigubai šlykščiau, nes tuo metu Diana kandidatavo į miesto generalinės prokurorės postą. Baisu.

– Sveikos! – nuo laiptų viršaus jas pasitiko keturiasdešimtmetės moters balsas. Ji vilkėjo nepriekaištingai pasiūtą rausvai violetinį kostiumėlį su sijonu, juodus, įspūdingo grožio smauglio odos batelius ir elegantišką tikrų stambių perlų vėrinį ant kaklo – tokio Brukė dar nebuvo regėjusi.

Amberė užkopė į laiptų aikštelę.

– Bruke Alter, susipažink, čia Diana Vulf, šių nuostabių namų šeimininkė. Diana, čia Brukė Alter.

– Esu dėkinga, kad mane pakvietėte, – išlemeno Brukė, nejaukiai pasijutusi šalia tokios žavios, tvarkingos ir gerokai vyresnės moters.

Diana mostelėjo ranka.

– Dieve, kam taip oficialiai. Užeik. Čiupk ką nors užkąsti. Kaip Amberė tikriausiai tau jau pasakojo, mano vyras yra – buvo – tikriau sakant, aš nežinau, ar tai jau buvo, ar tebevyksta, nes jis man jau nebe vyras, betgi senų įpročių atsikratyti labai sunku, – taigi mano vyras turi polinkį į prostitutes.

Brukei nepavyko nuslėpti nuostabos, ir Diana pratrūko kvatotis.

– Oi, mieloji, aš tau nepasakiau nieko naujo, ko nežinotų visa mūsų plačioji šalis. – Pasilenkusi prie pat ausies taip, kad net palietė Brukės plaukus savaisiais, sušnibždėjo: – Tik bijau, kad ne visi žino, kaip jam labai patiko raudonplaukės. Jergau, aš ir pati nežinojau, kol nepamačiau slaptųjų FTB vaizdo įrašų. Po pirmų dvidešimt penkių ar daugiau merginų nuotraukų jau pradėjau pažinti Edžio skonį, o jis turėjo jį tikrai neprastą.

Diana karštai nusijuokė iš savo pokšto ir pridūrė:

– Kenija svetainėje, o Izabelė negalės atvykti, nes ją apvylė vaiko auklė. Eik vidun, susipažinki, aš tuoj.

Amberė nuvedė ją į baltai tviskančią svetainę, ir Brukė iš karto pažino stuomeningą afroamerikietę, apsitempusią odinėmis kelnėmis, su kailine liemene. Tai Kenija Din, buvusi įspūdingojo valstybės veikėjo ir nepilnamečių mergaičių numylėtinio Kvinso Dino žmona. Kenija pašoko nuo sofos ir apkabino Brukę.

– Malonu susipažinti. Ateik, prisėsk! – pakvietė ji ir, paėmusi už rankos, nusitempė Brukę prie žemos baltos odinės sofutės.

Brukė norėjo jai padėkoti, bet Amberė tuo metu pripylė jai baltojo vyno ir padavė taurę. Brukė mielai paėmė iš jos gėrimą.

Į kambarį atėjo Diana, nešina didžiuliu padėklu su jūrų gėrybėmis ant ledo: įvairių krevečių, visokio dydžio austrių, krabų žnyplių, omarų uodegų ir kepsnelių, šalia jų keli nedideli indeliai sviesto ir įvairiausių padažų. Padėjo kavos staliuko vidury ir tarė:

– Šiandien Brukės ant karštosios kėdės nesodinsime. Gal geriau visos iš eilės papasakokime jai apie save, savo išgyvenimus, kad ji pasijustų kaip namie, gerai? Ambere, gal tu pradėk, ką?

Amberė, knebinėdama didžiulę krevetę, tarė:

– Visos mano istoriją jau žino. Ištekėjau už pirmosios mokyklos laikų meilės – beje, mokykloje jis buvo tikras nevėkšla, – o neprabėgus nė metams po mūsų vestuvių, jis laimėjo „Amerikos dievaičio“ konkursą. Trumpai tariant, Tomis laiko tuščiai neleido ir kaip reikiant džiaugėsi savo naująja šlove, o kai jo turnė po Holivudą jau ėjo į pabaigą, jis buvo permiegojęs su daugiau merginų, nei Saimonas turi megztinių. Deja, tai buvo tik apšilimas, nes jeigu dabar reiktų spėti, tai skaičius turbūt jau būtų triženklis.

– Apgailestauju, – tyliai sumurmėjo Brukė, nes neišmanė, ką daugiau jai pasakyti.

– Ak, neverta, – atsakė Amberė ir pasiėmė kitą krevetę. – Prabėgo nemažai laiko, kol susiprotėjau, užtat dabar be jo man daug geriau.

Diana su Kenija linktelėjo galvas.

Kenija įsipylė vyno ir nugėrė.

– Taip, aš su tavim sutinku, nors nemanau, kad būdama jūsų metų, būčiau taip pasielgusi, – pasakė ji, įdėmiai spitrydama į Brukę.

– Ką turite galvoje? – paklausė ši.

– Kad netikėjau, jog po pirmos merginos visa tai vėl pasikartos. Netikėjau, kad jis apskritai gali klysti. Maniau, jį persekioja kokia nors garbės ištroškusi mergšė, bet kai vėliau pradėjo piltis įvairūs kaltinimai, paskui ir suėmimai, o merginos kaskart buvo vis jaunesnės – šešiolikos, penkiolikos metų, – sunku buvo ką nors beneigti.

– Kalbėkime atvirai, Kenija. Tu irgi kaip aš – netikėjai, kad jau dedasi blogi dalykai, kai Kvinsą suėmė pirmą kartą, – paslaugiai įsiterpė Diana.

– Teisybė. Aš jį ištraukiau iš areštinės. Bet kai žurnalas „48 valandos“ išspausdino slaptai darytas nuotraukas, kur jis kirkina visą mokyklos mergaičių futbolo komandą, aš jau pradėjau tuo įtikėti.

– Oho, – nusistebėjo Brukė.

– Ne kažin kas. Tačiau bent jau daugelis spaudoje siaubą skleidžiančių žurnalistų viešai pripažino, koks jis baisus niekšas. Izabelė Prins – šįvakar jos čia nėra – išgyveno dar baisesnių dalykų.

Brukė suprato, kad kalbama apie sekso vaizdo įrašą, kurį Izabelės vyras, garsusis reperis Meidžoras K tikslingai paskelbė viešai. Džulianas irgi jį matė ir atpasakojo Brukei. Paaiškėjo, kad ten buvo nufilmuoti jie abu – Izabelė ir Meidžoras K – besimaudantys karštoje vonioje ant daugiaaukščio namo stogo, nuogi, girti, iškrypėliškai ir nevaržomai santykiaujantys, ir visa tai atlikta profesionalia Meidžoro K filmavimo kamera. Netrukus jis tą juostą pats išsiuntinėjo po visas spaudos platinimo įstaigas visame Amerikos žemyne. Brukė prisiminė skaičiusi interviu, kur jo buvo klausinėjama, kodėl jis išdavęs savo žmonos pasitikėjimą, o jis atšovęs: „Ji velniškai karšta, supranti, ir aš manau, kad visi turi bent kartą gyvenime patirti tai, ką aš gaunu kiekvieną naktį.“

– Taip, jos tai vos nenuvarė į kapus, – pasakė Amberė. – Pamenu, kaip apibraukinėjo jos riebaliukus nuotraukose, darytose iš vaizdo juostos. Naktiniai kino teatrai kelias savaites su malonumu suko šiuos vaizdus. Jai tuomet tikrai buvo siaubinga.

Kelias akimirkas stojo tyla, nes moterys kiekviena sau mąstė apie tai, ką išgirdo. Staiga Brukė pajuto, kad ją ima dusinti, slėgti. Baltas erdvus butas dabar jai atrodė kaip didelis narvas, o tarp šių žavių moterų – vos prieš kelias minutes tokių draugiškų ir mielų – ji pasijuto dar vienišesnė ir visiškai nesuprasta. Jai buvo gaila jų dėl to, ką teko išgyventi, bet ji nė iš tolo nepanaši į jas, o didžiausias Džuliano nusikaltimas – kad pasigėręs glamonėjosi su paprasta savo amžiaus mergše – vargu ar prilygtų sekso vaizdo įrašams, sekso manijai, nepilnamečių prievartavimui ar prostitucijai.