Лорен Вайсбергер - Paskutinė naktis

Įspraudusios į šviežiai padažytas burnytes po gabalėlį kramtomosios gumos, abi spragtelėjo rankinukų sagtimis ir nieko daugiau netarusios išėjo pro duris. Brukei taip palengvėjo, kad pagaliau išlindusi iš kabinos net nepastebėjo moters, atsukusios nugarą į veidrodį, pasirėmusios į praustuvo kraštą ir kažką maigančios savo telefone.

– Atleiskit, kad trukdau, bet ar tik jūs ne Brukė Alter?

Išgirdusi savo vardą Brukė net žioptelėjo. Šiuo metu ji būtų mieliau stojusi prieš visą ginkluotą batalioną nei įsitraukusi į dar vieną pokalbį.

Moteris atsisuko į ją ir ištiesė ranką pasisveikinti, o Brukė iš karto ją pažino. Tai buvo visų labai gerbiama ir nepaprastai garsi kino ir televizijos aktorė. Brukė pasistengė neišsiduoti viską iki smulkmenų žinanti apie šitą moterį – nuo visų jos romantiškose komedijose suvaidintų personažų iki to siaubingo fakto, kai sutuoktinis paliko ją šeštą mėnesį besilaukiančią ir išėjo pas vos žinomą profesionalią tenisininkę, – tačiau kam be reikalo apsimetinėti, juk Karter Prais pažįsta visi. Argi kas nors nepažįsta Dženiferės Aniston ar Risos Viterspun? Dėl Dievo meilės.

– Taip, aš esu Brukė, – atsakė ji taip tyliai ir švelniai, kad net pačiai pasidarė liūdna.

– O aš Karter Prais. Dieve mano… Net nenumaniau… Labai apgailestauju…

Brukė užsidengė rankomis veidą. Karter žvelgė į ją su tokia didele užuojauta, kad jai pasidarė aišku, jog kažkas yra labai negerai.

– Jūs girdėjote viską, ką tos vištos kalbėjo, tiesa?

– Na, aš ne visai…

– Neklausykite, ką kalba tokios ar į jas panašios! Tos dailios, paikos ir kvailos mergos manosi viską suprantančios, dedasi puikiai išmanančios, ką reiškia, kai visi viešai aptarinėja tavo santuokinį gyvenimą, bet iš tiesų jos nė velnio nieko nenutuokia. Absoliučiai nieko.

Aha . Ne šito tikėjosi, bet vis tiek neblogai.

– Ačiū, – padėkojo Brukė ir paėmė iš Karter rankų pasiūlytą vienkartinę nosinaitę. Mintyse davė žodį nepamiršti papasakoti Nolai, kaip Karter Prais pasiūlė jai nosinaitę, bet paskui pagalvojo, kad tai būtų labai kvaila.

– Suprantu, jūs manęs visai nepažįstate, – tarė Karter, skėsčiodama ore savo ilgais grakščiais pirštais. – Gaila, kad man niekas anksčiau nepasakė, jog kartais tai išeina į gera. Kiekviena istorija, tegu ir pati bjauriausia ir niekingiausia, vis tiek kada nors pasimiršta. Maitvanagiams reikia vis naujos aukos, kad išgyventų. Tad jeigu laikysitės tvirtai ir nepulsite nieko komentuoti, tikrai bus tik geriau.

Brukę taip sužavėjo mintis, kad šalia jos stovi Karter Prais ir lieja širdį dėl savo buvusiojo – galimas daiktas, paties žaviausio, talentingiausio ir itin gerbiamo jų kartos aktoriaus, – kad net pamiršo kalbėti.

Ji tikriausiai tylėjo ilgiau, nei pati numanė, nes Karter atsisuko į veidrodį su maskuojamuoju pieštuku rankoje ir tarė:

– Dieve, juk tai visai ne mano reikalas, tiesa? – Paskui kelis kartus bakstelėjo juo sau po kaire akimi į įsivaizduojamą juodulį.

– Oi, ne! Jūs man labai padėjote ir aš jums nepaprastai dėkinga! – sušuko Brukė, pati supratusi, kad kalba kaip nesubrendusi paauglė.

– Paimkite, – tarė Karter ir ištiesė jai nepradėtą gerti taurę šampano. – Jums labiau jo reikia nei man.

Kitomis aplinkybėmis Brukė gal būtų mandagiai atsisakiusi, bet šįvakar ji sutiko su Karter – nepaprastąja kino žvaigžde – ir ištuštino jos taurę vienu mauku. Nežinia kiek būtų paklojusi ir už antrą, nes tai buvo visiškai nauja patirtis.

Karter pritariamai pažiūrėjo į ją ir palingavo galva.

– Atrodo, lyg visas pasaulis įsibrovė į tavo namus ir kiekvienas, kas netingi, nori kažką pakomentuoti.

Dieve, kokia ji miela! Kokia natūrali! Brukę ėmė griaužti sąžinė, kad tiek kartų drauge su Nola spėliojo, ar tik ne vaidingas Karter charakteris, o gal prastai atlikta krūtų padidinimo operacija pastūmėjo jos vyrą į tos nelemtos tenisininkės glėbį. Daugiau jau ji niekada nebespręs apie žmones, kuriuos mažai pažįsta.

– Taip, tikrai taip, – patvirtino Brukė ir pliaukštelėjo delnu per kriauklę, kad būtų svariau. – O blogiausia yra tai, kad visi įsitikinę, jog tai tiesa. Kvaila manyti, kad visa, ką spausdina laikraščiai, yra teisybė.

Po šio sakinio Karter liovėsi lingavusi galva ir sukluso. Po akimirkos veide šmėstelėjo suvokimas.

– Oi, aš nežinojau.

– Ko jūs nežinojote?

– Kad jūs manote, jog jis to nepadarė. Mieloji, tos nuotraukos… – trumpam nutilo. – Suprantu, kad tai drasko širdį, bet – patikėkit manim, – man pačiai teko visa tai išgyventi, o faktų neigimas niekada nieko gero neduoda.

Atrodė, lyg Karter Prais būtų kirtusi jai į paširdžius.

– Klausykit, aš tų nuotraukų dar nemačiau, bet gerai pažįstu savo vyrą, todėl aš…

Tualeto durys atsilapojo ir pro jas įpuolė jauna mergina. Ji vilkėjo elegantišką kostiumėlį su sijonu, prie ausies turėjo pasikabinusi Bluetooth ausinę, o ant kaklo kabojo vardinė kortelė.

– Karter? Jūs turite tuojau pat eiti į salę. – Atsisukusi į Brukę paklausė: – Jūs turbūt Brukė Alter?

Brukė droviai linktelėjo, melsdama Dievą, kad ir šita moteris nepradėtų aiškinti jai apie Džulianą. Dar vieno komentaro ji tikrai nebeištvers.

– Džuliano vadybininkas prašė manęs jums pasakyti, kad Džulianas nuėjo už kulisų, o jūs turite eiti į žiūrovų salę. Jis būtinai atsiųs ką nors jus palydėti, kol Džulianas pradės koncertuoti.

– Ačiū, – padėkojo Brukė. Jai net palengvėjo, kad nereikės susidurti su Leo ar Džulianu, bet bijojo pati viena žengti į parterį.

Tačiau jaudinosi visai be reikalo.

– Jeigu pasirengusios, aš galiu palydėti jus abi.

Karter greitai žvilgtelėjo į Brukę ir plačiai nusišypsojo.

– Mes pasirengusios, – tarė ji ir paėmė Brukę už parankės. – Juk taip, ką?

Tai buvo nerealu. Per vieną minutę pati garsiausia pasaulio aktorė pareiškė Brukei, kad jos vyras apgaudinėja ją su kita moterimi, o paskui paėmusi už parankės nusivedė per minias žmonių, tarsi jiedvi draugautų jau dvidešimt metų. Brukės veide tikriausiai atsispindėjo sutrikimas, pasibjaurėjimas ir begalinis sumišimas, nes kai mergina su kortele parodė Brukei vietą ketvirtoje eilėje nuo scenos, Karter pasilenkė prie jos ir sušnibždėjo:

– Man buvo labai malonu su jumis susipažinti. Jūs tikrai visa tai ištversite, garantuoju. Jeigu jau aš išgyvenau, išgyvensite ir jūs. O dėl šio vakaro renginio – nepamirškite šypsotis, šypsotis ir dar kartą šypsotis. Šįvakar kameros seks kiekvieną jūsų judesį, tikėdamosi užfiksuoti jūsų palūžimą, tad būkit gera, niekam nesuteikite tokios progos, sutarta?

Brukė linktelėjo, už viską pasaulyje labiausiai trokšdama, kad galėtų nuspausti stebuklingą mygtuką ir nuskrieti pas Nolą ir Volterį su savo mėgstamiausiais multino treningais. Deja, teko atsisėsti. Ir šypsotis.

It kokia maniakė ji šypsojosi per visą įžanginį Džeimio Kimelio monologą, Kerės Andervud pasirodymą, Džastino Timberleiko ir Bejonsės šokio ir dainos duetą, iš anksto paruoštą vaizdo montažą ir gan keistą Keitės Peri numerį. Galop Brukė pajuto, kad jau pradeda tvinkčioti skruostai, bet tuo metu šalia jos sėdinti mergina, – Kardašian seserų tipo gražuolė, kaip pasirodė Brukei, nors ji vargu ar būtų atskyrusi vieną nuo kitos arba pasakiusi, kuo viena ar kita garsi, – pasilenkė prie jos ir tarė:

– Šįvakar jūs atrodote suirzusi. Čia tik tarp mūsų. Neimkite per daug į galvą tų nuotraukų.