Лорен Вайсбергер - Paskutinė naktis

Nespėjus Brukei ką nors jai atsakyti, prie jų priėjo Kidas Rokas su Džulianu ir visi keturi sustojo petys į petį viena eile, šypsojosi ir mojo prieš kameras.

Brukė ir vėl nesuspėjo ką nors pasakyti Lailai, nes Leo nusitempė juos arčiau prie įėjimo į Staples Center areną. Brukė jau norėjo mintyse pasveikinti save sėkmingai išgyvenus raudonojo kilimo ceremoniją, bet staiga kažkokia moteris su žvyneliais siuvinėta suknia ir fantastiško aukščio basutėmis kyštelėjo jai po smakru mikrofoną ir garsiausiai užriko:

– Bruke Alter, koks apima jausmas matant savo sutuoktinio nuotraukas su kita moterimi, nors šitiek laiko jį morališkai palaikėt?

Aplink visi nuščiuvo. Per dvi sekundes, kurių moteriai užteko užduoti klausimą, žado neteko visi aplink stovintys atlikėjai, pagalbiniai darbuotojai, žurnalistai, reporteriai, fotografai ir minios gerbėjų. Trumpą akimirką Brukei pasidingojo, kad ta spengianti tyla tikriausiai yra ženklas, kad ji tuoj nualps, bet paskui pamatė, jog tokia sėkmė ją aplenkė. Ji išvydo dešimtis – šimtus? – jos pusėn grįžtelėjusių galvų ir lygiai tą pačią akimirką pajuto, kaip Džulianas taip stipriai suspaudė jai ranką, kad nuo tokios jėgos subraškėjo visi plaštakos kaulai. Norėjosi tuo pačiu metu ir verkti, ir juoktis. Įdomu, kokia būtų žmonių reakcija, jeigu ji nusišypsotų ir pasakytų: „Žinot, man labai keista, kad klausiate. Iš tiesų mane apima nuostabus jausmas. Kuri mergina nenorėtų išgirsti, kad jos vaikinas neva turi romaną su kita, ir dar visa tai pamatyti per televiziją tokių žmonių kaip jūs dėka? Ar dar turite kokių įspūdingų klausimų, ar jau galim ramiai žengti į vidų? Ne? Ką gi, tuomet buvo malonu susipažinti.“ Šią mintį palydėjo tik akimirksnį trukusi kita – ji įsivaizdavo čiumpanti žirkles ir pažerianti nuo suknios žvynelių karoliukus, o paskui gerai aptalžanti jos pačios kulniukais. Net kvapą užgniaužė.

Bet, aišku, ji nei šaukė, nei vėmė, nei juokėsi ar ką įžeidinėjo. Giliai įtraukė pro nosį oro, apsimetė, kad niekas nemato, ir ramiai atsakė:

– Aš nepaprastai didžiuojuosi savo vyro laimėjimais ir esu laiminga, galėdama šįvakar dalyvauti jo pasirodyme. Linkiu jam sėkmės!

Brukė stipriai suspaudė Džulianui ranką ir nė pati nesuvokdama, iš kur semiasi tiek savitvardos, atsisuko į jį ir paklausė:

– Eime?

Džulianas pabučiavo žmoną, elegantiškai pasiūlė jai parankę, ir niekam daugiau nespėjus pripulti prie jų, visi trys – Brukė, Leo ir Džulianas – dingo už paradinių durų.

– Bruke, kokia tu nuostabi! – džiaugsmingai užgiedojo Leo ir vėl uždėjo Brukei ant sprando savo prakaituotą ranką.

– Rimtai, Ruke, čia buvo pirmos klasės žiniasklaidos suraitymas, – pritarė jam Džulianas. – Sudorojai tą kalę kaip tikra profė.

Brukė ištraukė ranką. Nuo tokio pasveikinimo jai darėsi šlykštu.

– Einu į tualetą, – tarė ji.

– Pala, Bruke! Mums reikia užimti savo vietas, nes paskui Džulianas turės eiti į užkulisius apšilti su…

– Ruke, ar gali luktelėti bent kol…

Nė nežvilgtelėjusi atgal, Brukė paliko juos ir patraukė pro minią įspūdingų, puošniai apsirengusių žmonių. Patikino save, kad niekas jos nepažįsta, ir nors baisiausiai pykina, niekas į ją nežiūri ir neapšneka. Tiesiu taikymu ji nuskubėjo tualetų ženklo pusėn, beviltiškai trokšdama bent kelias minutes pasislėpti nuo žmonių ir apraminti sukilusius jausmus. Moterų tualete buvo tik pati būtiniausia įranga – ko galima tikėtis iš Staples Center arenos, nors čia ir rengiami Grammy apdovanojimai, – todėl Brukė labai stengėsi nieko rankomis neliesti ir užsidarė kabinoje. Susikaupusi kelis kartus giliai įkvėpė oro, klausydamasi kitų tualete esančių moterų pokalbių.

Viena gyrėsi pastebėjusi Teilorą Svift ir Kenį Vestą, besišnekučiuojančius šalia raudonojo kilimo, ir niekaip negalėjusi suprasti, kodėl ta mažutė dailutė Teilora tokią dieną skiria tiek daug dėmesio Keniui – tam mulkiui! Jos pašnekovė labai norėjo išgirsti draugės nuomonę, katra – Teilora ar Mailė – gražiau atrodo su puošniomis ir beveik identiškomis juodomis suknelėmis (balsai pasidalijo pusiau), o paskui abi išrinko joms labiausiai patinkančius ir patraukliausiai atrodančius vaikinus (viena pasirinko Džei Zi, o kitai labiau prie širdies buvo Džošas Diuhamelis). Paskui vienai parūpo, kas šįvakar prižiūri Dženiferės Hadson sūnelį, o kitai magėjo išsiaiškinti, kodėl ceremonijoje dalyvauja Keitė Bekinseil, kai nei ji pati, nei jos vyras niekaip nesusiję su muzikos industrija. Lygiai taip pat dabar būtų čiauškėjusi ir ji su Nola, jeigu ši būtų turėjusi progą atsidurti šiame tualete. Keista, bet Brukę tai nuramino. Deja, tik tol, kol jos nepalietė kitos temos.

– Ar jau matei Džuliano Alterio nuotraukas? – paklausė nemalonaus balso moteris savo draugės.

– Ne. Ar jos iš tiesų tokios baisios?

– Jėzau, baisesnių ir nepadarytum. Mergina prie jo tiesiog prisisiurbusi. O vienoj nuotraukoj atrodo, kad jie iš tiesų mylisi po jos sijonu.

– Kas ji tokia? Ar jau išsiaiškino?

– Kažkokia eilinė mergiotė. Linksminosi Chateau viešbutyje ir sumanė pasismaginti su juo.

Ir vėl – gal jau tūkstantąjį kartą šį vakarą – Brukei užgniaužė kvapą. Tualete erzelynė – moterys ėjo viena po kitos, plovėsi rankas, taisėsi neva susitaršiusius plaukus, dažėsi ir taip jau puikiai padažytas lūpas, o ji ištempusi ausis klausėsi tik šių dviejų moterų balsų. Sumanymas nekoks, bet smalsumas nejučia paėmė viršų. Pasitikrinusi, ar kabinos durys patikimai užrakintos, Brukė pasilenkė prie plyšelio palei vyrius ir pažiūrėjo pro jį. Prie praustuvo stovėjo dvi merginos, abi netoli trisdešimties, tikriausiai kylančios žvaigždutės, nors nė viena Brukei nebuvo matyta.

– Ką jis sau manė ten išdarinėjąs? Jeigu jau sugalvojai apgauti žmoną, tai bent daryk tai diskretiškai.

Draugė pašaipiai vyptelėjo:

– Ai, koks skirtumas. Lyg tau svarbu, kur vyrai ištvirkauja! Vis tiek kada nors įklius. Pažvelk į Taigerį. Kokie tie vyrai kvailiai!

Šitai privertė draugę skaniai nusikvatoti.

– Džulianas Alteris tau ne Taigeris Vudsas, o jo žmona, patikėk manim, ne švedų supermodelis.

Ji ir pati puikiausiai žinojo nesanti supermodelis, bet kam dar kiti turi tai priminti. Brukė troško kuo greičiau iš čia dingti, bet labai nenorėjo grįžti pas Džulianą ir Leo, tačiau lygiai tiek pat bijojo likti čia ir klausytis tualetinių paskalų. Pirmoji moteris išsitraukė cigaretę.

– Manai, ji tikrai jį paliks? – antroji mergina su trumpų garbanotų plaukų šukuosena paklausė savo skardžiabalsės draugės.

Šioji prunkštelėjo:

– Bijau, kad jinai nieko nedarys… Nebent jis pats jai lieps pasitraukti.

– Kas ji tokia? Mokytoja ar dar kas?

– Man regis, seselė.

– Įsivaizduoji? Vieną dieną esi paprasta eilinė moteris, o kitą – tavo vyras jau superžvaigždė.

Skardžiabalsė garsiai nusijuokė.

– Nemanau, kad Martinas kada nors taps labai garsus. Ko gero, greičiau jau aš tokia pasidarysiu, tiesa?

Garbanė išpūtė dūmus ir užspaudė cigaretės nuorūką į kriauklę.

– Tokie dalykai ne jų nosiai, – pareiškė ji su tokiu pasitikėjimu, tarsi kalbėtų žmogus, visko matęs, visur buvęs ir visus pažįstąs. – Ji miela ir baikšti, o jisai – dievaitis. Dievams ir seselėms ne pakeliui.

Aš dietologė! – norėjo sušukti Brukė. – Kai mėsinėjat mano santuoką ir maitojat mano asmenybę, tai bent jau neiškraipykit faktų!