Лорен Вайсбергер - Paskutinė naktis

– Ak, – prisiverstinai linksmai ir visai neįtikinamai tarė Brukė. – Ta baisioji nuotrauka.

Hetera sunėrė rankas ir nudelbė akis į skreitą, tarsi būtų užklupta smarkiai apsimelavusi. Žiojosi kažką sakyti, bet persigalvojo, o paskui tarė:

– Taip, iš tiesų ta nuotrauka labai jau keista.

– Keista? Kaip suprasti?

– Oi, aš nieko blogo nenorėjau. Džulianas atrodo puikiai!

– Nereikia. Aš gi žinau, ką turi galvoje. Ji tikrai neeilinė.

Brukė pati nesuprato, kodėl kamantinėja mažai pažįstamą kolegę, bet jai baisiai magėjo išpešti, ką apie tai mano Hetera.

– Na, ji normali, tik, man atrodo, pataikyta nelabai tinkamai – kaip tik tą akimirką, kai jis tiesiog ryja ją akimis.

Tai štai kur šuo pakastas. Teko girdėti jau ne vieną panašų komentarą. Jai buvo kartojami žodžiai „apsvaigęs“, „dievinantis“. Betgi tai visiška nesąmonė.

– Mano vyras iš tiesų mano, kad Laila Loson yra karšta moteris. Ir tai dar labiau patvirtina, kad jis šimtaprocentinis amerikietis. – Brukė nusijuokė, norėdama atrodyti kuo nerūpestingiau.

– Žinoma! – perdėm džiugiai pritarė jai Hetera. – Jam turbūt tai gerokai padės pakelti reitingus.

Brukė nusišypsojo.

– Nėra jokios abejonės. Per vieną naktį šita nuotrauka viską apvertė aukštyn kojomis.

Hetera nuo tokio prisipažinimo, regis, gerokai padrąsėjo. Pažvelgusi į Brukę tarė:

– Visa tai, suprantama, labai malonu, bet įsivaizduoju, kaip tau dabar sunku. Visi apie tai turbūt tik ir šneka. Kiekvieną akimirką visos mintys tik apie Džulianą.

Brukę kolegės žodžiai netikėtai pribloškė. Dar niekas – nei Rendis, nei jos tėvai ar net Nola – nepagalvojo, kad netikėtai šlovės užklupto Džuliano gyvenimas pasidarė toli gražu ne rožėmis klotas. Brukė su padėka pažvelgė į Heterą ir tarė:

– Taip, tik aš viliuosi, kad visa tai greit atslūgs. Kelios įtemptos permainų savaitės, supranti? O paskui įsivažiuosim.

– Labai sunku išsaugoti privatumą. Pameni mano draugę iš koledžo? Amberę? Žiūrėk, vieną dieną ji tuokiasi normalioj bažnyčioj su savo mokyklos laikų širdies draugu, o mažiau nei po metų jos jaunasis vyrelis laimi „Amerikos dievaičio“ konkursą. Va tau ir perversmas visam gyvenimui.

– Tavo draugė ištekėjusi už Tomio? Praėjusio sezono dievaičio?

Hetera linktelėjo.

Brukė net sušvilpė.

– Oho, niekada nebūčiau pagalvojusi, kad jis apskritai yra vedęs.

– Aišku, kur čia pagalvosi. Juk kas savaitę po naują paną. Ir taip nuo tos dienos, kai laimėjo konkursą. Vargšė Amberė – tokia jaunutė, tik dvidešimt dvejų, ir tokia naivuolė, kad nedrįsta jo palikti, nesvarbu, su kiek panų jis trankosi. Tikisi, kad po kiek laiko jis vis tiek turės nusiraminti ir viskas grįš į senas vėžes.

– Ir kas toliau?

– Ogi kuo toliau, tuo baisiau. Vedžiojo ją už nosies ir kaip įmanydamas mulkino. Pameni nuotraukas, kur jis su manekene maudosi abu pliki nuogi? Genitalijos uždengtos, o visa kita kaip ant delno.

Brukė linktelėjo. Iš daugybės paparacų nuotraukų jai įstrigo galvon šios ypač skandalingos.

– Tai tęsėsi beveik metus, o prošvaisčių nesimatė. Pasidarė taip blogai, kad jos tėvas nuskrido susitikti su Tomiu per jo gastroles, įsiveržė į viešbučio numerį ir pareiškė, kad jis turi dvidešimt keturias valandas parašyti pareiškimą skyryboms, kitaip… Žinojo, kad Amberė pati to niekada nepadarys – ji puiki mergina ir niekaip negalėjo suvokti, kas iš tiesų tarp jų dedasi, – ir Tomis parašė. Nežinau, ar jis buvo patikimas iki vestuvių, bet dabar jis visiškas subingalvis.

Brukė stengėsi neišduoti savo jausmų, nors labai norėjo ištiesti ranką ir šmaukštelėti Heterai.

– Kodėl man tai pasakoji? – paklausė kuo ramesniu balsu. – Džulianas visai ne toks.

Hetera griebėsi ranka už burnos.

– Aš ir nesakau, kad Džulianas bent kiek panašus į Tomį. Aišku, jis visai kitoks. Aš šitą kalbą užvedžiau dėl to, kad norėjau pasakyti, jog netrukus po skyrybų Amberė parašė savo draugams ir namiškiams elektroninį laišką prašydama liautis siuntus jai nuotraukas, nuorodas ir žurnalų iškarpas apie Tomio nuotykius tiek elektroniniu, tiek paprastu paštu. Pamenu, tada man pasirodė gan keista – negi iš tiesų tiek daug žmonių skaito straipsnius apie jos buvusį vyrą? Bet kai ji man vieną dieną parodė savo elektroninio pašto dėžutę, abejonių nebeliko. Niekas nenorėjo jai pakenkti, visi tiesiog perdėm jos gailėjo. Kažkodėl visiems atrodė, kad ji privalo tai žinoti. Beje, po skyrybų ji vėl grįžo į normalų ankstesnį gyvenimą ir turbūt kaip niekas kitas dabar puikiai supranta, kaip kartais sunku būti garsiam.

– Taip, ši populiarumo pusė išties nelabai džiugi. – Brukė baigė gerti savo latę ir nusišluostė lūpas. – Jeigu man visa tai būtum papasakojusi prieš kelias savaites, gal ir nebūčiau patikėjusi, bet, Dievas mato… Šiandien visą rytą praleidau šalia žaliuzių meistro. Prieš kelias dienas vieną vakarą išėjau iš vonios vien su rankšluosčiu ir nuėjau prie šaldytuvo kažko pasiimti. Staiga pro langą ėmė žybsėti fotoaparato blykstė. Pasirodo, už mūsų lango ant automobilio stogo buvo įsitaisęs paparacas ir tikriausiai tikėjosi nufotografuoti Džulianą. Nieko klaikesnio dar nesu patyrusi.

– Dieve, kaip baisu! Ir ką darei?

– Paskambinau į rajono policiją ir pasakiau, kad už lango kažkoks vyras su fotoaparatu taikosi pagauti mane neapsirengusią. O jie man sako: „Sveika atvykus į Niujorką“, ir patarė užsileisti žaliuzes. – Ji tikslingai praleido tą dalį, kad pirmiausia paskambino Džulianui, bet jis tik aprėkė ją nuolat be reikalo panikuojant, liepė su tokiais dalykais tvarkytis pačiai ir neskambinėti jam dėl kiekvieno menkniekio.

Hetera net nusipurtė ir tarė:

– Kaip šiurpu. Tikiuosi, signalizaciją turi?

– O taip, žadu įsivesti.

Brukė paslapčia vylėsi, kad vis dėlto signalizacijos neprireiks, nes tuoj išsikraustys – dar vakar telefonu Džulianas lyg tarp kitko užsiminė, jog reikėtų pasiieškoti jiems naujo būsto, – tačiau ji abejojo, ar tai kada nors įvyks.

– Atleisk man, aš tuoj. Tik į tualetą sulakstysiu, – pasakė Hetera ir nusikabino nuo kėdės rankinuką.

Brukė palaukė, kol Hetera dings už moterų tualeto durų. Vos išgirdusi spragtelint užraktą, čiupo nuo stalo žurnalą. Paskutinį kartą tą nuotrauką matė gal mažiau nei prieš valandą, bet vis tiek negalėjo susilaikyti neatsivertusi keturiolikto puslapio. Akys iškart nukrypo į apatinę kairiojo puslapio dalį, kur tas vaizdelis lyg visai nekaltai buvo įdėtas šalia nuotraukos su Aštonu, glėbiančiu dailiai įdegusią Demi nugarą, ir kitos, kur Suri sėdi Tomui ant pečių, o Keitė su Pošu žiūri į juos iš apačios.

Pasidėjusi ant stalo Brukė delnu išlygino žurnalo lapus ir pasilenkė arčiau. Jai ta nuotrauka kėlė nerimą lygiai taip pat, kaip ir prieš valandą. Jeigu būtų žvilgtelėjusi tik atsitiktinai ir ten nebūtų jos vyro su pasaulinio garso žvaigžde, tai Brukei ji nė kiek nebūtų užkliuvusi. Nuotraukos apačioje buvo matyti iškeltų rankų miškas. Dešinė Džuliano ranka pergalingai iškelta viršun, saujoj – mikrofonas, lyg koks stebuklinių galių turintis durklas. Kaskart pažvelgus į tą Džuliano pozą, Brukę nukrėsdavo šaltis. Sunku patikėti, kad jis toks panašus į tikrą roko žvaigždę.

Laila buvo apsivilkusi itin trumpą vasarinę suknelę ir avėjo kaubojiškus batus – baltos odos ilgaaulius. Gražiai įdegusi, smarkiai pasidažiusi, su gausybe papuošalų, trykštanti gyvenimu, ji su begaliniu džiaugsmu pakėlusi akis žvelgė į Džulianą. Net šleikštu, bet Džuliano žvilgsnis dar klaikesnis. Garbinantis, dievinantis. Dieve mano, nieko žavesnio už tave mano akys dar nėra regėjusios , – atrodo, galėjai išskaityti jo veide, kur profesionali Nikon blykstė irgi buvo palikusi savo pėdsaką. Tokį žvilgsnį savo vyro veide gali tikėtis išvysti tik žmona ir tai vos porą kartų gyvenime: per vestuves ir gimus pirmajam kūdikiui. Nė viena moteris nenorėtų, kad tokiu žvilgsniu jos vyras žiūrėtų į kitą, ir dar iš visoje šalyje populiaraus žurnalo nuotraukos.