Рейчел Пайн - Traibeko dvyniai

Aš pašokau, iš to uolumo vos neapvertusi savo gėrimo.

— Karen Džeikobs, malonu jus matyti, — tariau be žado ir ištiesiau ranką. — Man patinka Glorious filmai. Aš taip verkiau žiūrėdama Teatro incantato, kad bijojau, jog aplinkiniai išprašys mane iš salės. — Suvokiau, kad vis dar kratau Klarko ranką, ir taip staiga lioviausi, kad išsipylė jo martinis. Jis galantiškai apsimetė, kad nieko nenutiko, o Pitas pažvelgė į mane suglumęs. Darbovietėje jis sėdėjo nuo manęs per du kubus, ir aš tikriausiai ką tik pasakiau Klarkui daugiau žodžių nei jam per visą mudviejų darbo laiką.

Klarkas buvo maždaug šešių pėdų ūgio, o aristokratiška išvaizda, deranti su atletiška figūra, leido jį laikyti žmogumi, kuris dažnai žaidžia skvošą. Tamsūs rudi plaukai vietomis praretėję, bet šypsena kupina tokio pasitikėjimo savimi, kokį tik kada esu mačiusi. Dėl mūsų kompanijos neįtikimai griežtos aprangos mes su kolegomis atrodėme kaip prisikėlę lavonai, o Klarkas buvo apsirengęs madingai, ir viskas — geros kokybės džinsai, juodas kašmiro megztinis stačiu kaklu, Gucci nevarstomi batai — atrodė šiltai ir gyvai.

— Man irgi patiko tas filmas, — pasakė Klarkas. — Po poros mėnesių pasirodys keli puikūs nauji filmai — jei aš tiek gyvensiu, — tarė šypsodamasis.

Aš rimtai linktelėjau.

— Girdėjau, kad ten sunku dirbti. Ką jūs ten veikiate?

— Dirbu viešųjų ryšių skyriuje, kuris yra beprotiškiausia vieta iš visos beprotiškos įstaigos. Bet aš labai mėgstu savo darbą.

Jis mėgo jį. Negalėjau sulaukti, kol paskambinsiu Ebei ir pasakysiu jai, kad susipažinau su tikru Glorious Pictures publicistu ir kad jam ten patinka, ir kad ten dirbti taip smagu ir beprotiška, kaip mes ir įsivaizdavome. Visą vakarą aš sekiojau Klarką kaip mažas alkanas spanielis. Apiberdavau jį klausimais, trokšdama kiekvieno Glorious kąsnelio, kurį jis galėtų man numesti. Pitas, stengdamasis įterpti bent žodelį, paklausė, ar teisybė, kad Vaksmanai daug ginčijasi.

— Ginčijasi? Ne tas žodis. Tai tikras mūšis, — atsakė Klarkas. — Būna dienų, kai tiesiog negaliu patikėti savo akimis.

— Tikrai? — paklausiau, norėdama išgauti šiek tiek informacijos, kurią galėčiau perteikti Ebei.

— Tonis visada skundžiasi dėl Filo dietos, kuri, sutinku, yra baisi. Vieną dieną Tonis įėjo Filui valgant pėdos ilgumo sūrio gabalą, tada prikišo veidą prie Filo ir sušuko: „Ryk toliau — tu mirsi ir viskas atiteks man“. Kita vertus, Tonis daug dirba, ypač kai stresuoja, o taip yra nuolatos. Jis kasdien ateina į darbą apsirengęs kaip aštuntajame dešimtmetyje — žinote, nailono kostiumu su frotine apykakle ir rankogaliais. Šiaip ar taip, pastarąją savaitę, susitikęs su Varnas II: daugiau niekada režisieriumi, jis šokinėjo per šokdynę ir netyčia ja pagavo Filą. Nereikia ir sakyti, jog Filas nebuvo pamalonintas. Manau, jis pasakė lygiai taip: „Nuimk tą prakeiktą daiktą nuo mano kaklo, Tonto“.

— Jis pasakė Tonto ? — Mudu su Pitu susižvalgėme pakėlę antakius. Praėjusį mėnesį mes lankėme kompanijos apmokamą įvairovės skatinimo seminarą ir išmokome žūtbūt vengti šio konkretaus žodžio. Jis aiškiai įžeidė ne tik čionykščius žmones, bet ir kalbančiuosius ispaniškai, nes „Tonto“, išvertus iš ispanų, reiškia „kvailas“.

— Ar tai nėra visiškai politiškai nekorektiška? — paklausė Pitas.

— Kaltas, kai apkaltintas, — pasakė Klarkas. — Tai tiesiog tokia vieta.

Po dar poros gėrimų aš pradėjau su visais atsisveikinėti.

— Karen, puiku buvo su jumis susipažinti, — tarė Klarkas, vis dar šypsodamasis ta nuostabia šypsena. — Kada dar aš jus pagausiu pavėjui? Mes turime dar šį tą aptarti. — Nežinodama, ko jis nori, daviau jam savo vizitinę kortelę. Man susidarė įspūdis, kad Klarkas yra gėjus, — nors Niujorke tai vis sunkiau atpažinti, — bet vyliausi, kad suklydau. Pasimatymas filme su Glorious darbuotoju neabejotinai pakeltų man nuotaiką.

Kitą popietę, iškart po to, kai atradau, jog 57 procentai mūsų žiūrovų mėgsta valgyti drebučius, o 85 procentai iš jų „mėlynus“ laiko skaniausiais, paskambino Klarkas.

— Sveika, Karen, praėjusį vakarą norėjau tau šį tą pasakyti, bet nenorėjau kalbėti prie visų, — tarė jis. — Mūsų viešųjų ryšių prezidentei reikia naujos asistentės. Tu tiek daug žinai apie mūsų filmus ir esi tokia entuziastinga. Ar nepasvarstytum dėl pokalbio apie šį darbą? Manau, tu nuostabiai tiktum.

— Oho. Labai tau ačiū, kad pagalvojai apie mane. — Mano kūnu ėmė srūti adrenalinas, o ranka, laikanti telefono ragelį, suprakaitavo. Sukeitusi rankas ir stengdamasi išlaikyti bent truputį šaltakraujiškumo, aš klausiausi, kaip Klarkas aiškina, ką turiu daryti kreipdamasi oficialiai. Jis pasakė, kad kai jie gaus mano trumpą gyvenimo aprašymą, man paskambins ateiti pokalbio. Vos padėjusi telefono ragelį, peržvelgiau savo CV, nusiunčiau elektroniniu paštu Klarkui ir paskambinau Ebei.

— Sveika, Karen, aš ruošiuosi anatomijos egzaminui iš akušerijos. Ar tu žinojai, kad kai moteris nėščia, jos apendiksas persikelia į kairiąją pusę?

— Ne, nežinojau. Tai keista. Ar tu žinojai, kad aš kreipiuosi dėl darbo į Glorious Pictures ?

Ebė sušuko į telefono ragelį:

— Tikrai? Glorious ? Su Vaksmanais?

— Taigi, kaip tik. — Greitai jai papasakojau, kaip susipažinau su Klarku.

— Karen, turiu bėgti į laboratoriją, bet laikysiu sukryžiavusi pirštus už tave. Net galiu sukryžiuoti Lloydo pirštus už tave.

— Ar galėtum taip padaryti? — paklausiau stengdamasi negalvoti apie violetines, sustingusias Lloydo rankas.

— Žinoma, — pasakė ji. — Jis neįtikėtinai paslaugus.

Likusį popietės laiką praleidau stengdamasi tęsti drebučių tyrimą, bet mano mintys grįždavo atgal prie pokalbio su Klarku. Per pastaruosius porą metų Ebė, Geibas ir aš drauge matėme kelis nuostabius Glorious filmus — Verkianti gėda, Amžini nesutarimai, Laimės šakutė ir Merginos šnabždesys, jei paminėsime kelis, kurie žadino karščiausias diskusijas Turkų kebabo restoranėlyje, kur mes dažniausiai baigdavome savo vakarus. Kartais kiti pietautojai įsikišdavo su savo nuomonėmis; vieną vakarą dvi radikalios feministės kone puolė Geibą savo iešmais, nugirdusios jo komentarus apie suluošinimo sceną Obojuje. Žinojau, kad ne visi Glorious filmai sukėlė tokius audringus atsiliepimus, bet metai po metų kompanijos sėkmė augo, ir ji buvo aptarinėjama ne tik pramogų spaudoje, bet ir Wall Street Journal. Kompanija tapo gyvu įrodymu, kad pinigus galima uždirbti nevengiant rizikingų meninių pastangų, reikia tik teisingai pasirinkti. Net dirbdama asistente aš būsiu arti šviesiausių ir novatoriškiausių pasaulio kino talentų. Ir kas žino? Jei buvo kokia vieta, įrodanti, kad dangus yra riba, tai buvo Glorious Pictures. Jau seniai mane taip buvo žavėjusios perspektyvos, ir tai buvo tikrai nuostabus jausmas.

— Karen? — Pitas susierzinęs barbeno į mano monitorių savo pieštuku. Kaip ilgai jis čia stovėjo? — Ar turi man drebučių palyginimus? — Aš padaviau jam atspaudą. — Ne, man reikia dalies apie miltelius, palygintus su paruoštais, — pasakė jis. — Reikia per valandą.

— Atleisk, Pitai. Duok man dvidešimt minučių, ir aš tau atnešiu. — Visiškai pamiršau, kad šiandien jis jau buvo manęs prašęs tų skaičių, ir staiga apmiriau suvokusi, kad taip praleidžiu didumą laiko. Miltelius palyginti su paruoštais? Reikia mauti iš čia.