Рейчел Пайн - Traibeko dvyniai

— Čia Maiklas Mičelas. Deirdrė sakė, kad jūs atsiusite bilietus į šio vakaro premjerą Asmeniui. Jų čia dar nėra.

Pradėjau sakyti Mičelui, kokie mes sujaudinti, kad Asmuo atvyksta, ir kad aš tuojau išsiaiškinsiu, kur yra bilietai, bet man nespėjus ištarti šių žodžių, jis padėjo ragelį. Melsdama Dievą, kad jie nebūtų nusimetę pakeliui, aš paskambinau pasiuntinių tarnybai ir buvau patikinta, kad siuntinys buvo pristatytas į Four Seasons. Paskambinau į viešbutį operatoriui ir paprašiau sujungti su Maiklu Mičelu.

— Atleiskite, — atsakė jis. — Pono Mičelo kambarys griežtai „netrukdomas“, ir jis prašė mūsų nepriimti žinučių. — Nuostabu. Aš paprašiau sujungti su durininku. Jis man pasakė, kad bilietai ant jo stalo, bet jam uždrausta skambinti Asmeniui ar belsti į jo duris.

Negalėjau patikėti savo ausimis. Asmuo negali atvykti į premjerą, nes jo personalas niekam neleidžia su jais kalbėtis, bet jie nepagalvoja paskambinti durininkui dėl bilietų. Visa situacija buvo be galo komiška, ir mano ūpas būtų pasitaisęs, jei būčiau ją kritiškai įvertinusi. Mano užgautas ego galėtų būti išgelbėtas tik tada, jei dalyvautų Asmuo. Man reikėjo pamatyti Vivianos veido išraišką, kai jis atvažiuos ir šaltai žengs raudonu kilimu, paskui atsisės į kėdę, pažymėtą jo ženklu.

Giliai įkvėpusi, paskambinau Deirdrei, vildamasi, kad mes išsikapanosime iš tos maišaties.

— Deirdre, prašau padaryti man vieną paslaugą. Jei Asmuo neatvyks šį vakarą, ar galėtumėte man paskambinti ir pranešti? — paprašiau.

— Tai šiek tiek keblu, — atsakė ji. — Tik keturiems žmonėms leidžiama kalbėtis su Asmeniu, ir aš nesu tarp jų. Net nežinau, kas tie keturi, bet Maiklas Mičelas turi kontaktą su vienu iš jų. — Čia man dingtelėjo mintis, kad Glorious — labiausiai sugedusi organizacija planetoje.

— Gal galėtumėte pasirūpinti, labai prašau, kad kas nors paskambintų ir praneštų man, ar Asmuo ar jo žmonės gavo bilietus? Mums reikia tai žinoti. — Iš susijaudinimo mano balsas pasidarė spigus.

— Pasistengsiu, — pasakė Deirdrė, — bet tikrai nežinosite, kol jo nepamatysite.

Ji padėjo ragelį.

Žiūrėjau, kaip Viviana tikrina krūvą ausinių šiam vakarui, klausinėdama Klarką apie baterijų naujumą. Žinojau, jog ją ir Marleną linksmina mintis, kad aš pakviečiau Asmenį į premjerą. Viviana be paliovos mane klausinėjo, ar ką iš jo girdėjau, versdama mane jaustis kaip paskučiausią antraklasį, kuris dar tiki Santa Klausu.

— Aš nusiunčiau bilietus ir jie sakė, kad jis atvyks, — atsakiau nerūpestingu tonu. Kai tik supratau, kokios jos bjaurios, trokšte troškau, kad imtų pliaupti lietus kaip iš kibiro — vienintelis dalykas, kuris būtų tikra nelaimė premjerai.

Kitas porą valandų taisinėjau vardus prie kėdžių nugarėlių pagal Vivianos kruopščiai apgalvotą susodinimo planą. Buvo nepaprastai svarbu, kad įžymybės būtų deramai pasodintos — greta tų, kuriuos mėgo, ir toli nuo tų, su kuriais konfliktavo ar seniai buvo išsituokę. Aukščiausio rango žvaigždės bus pasodintos prie Filo ir Tonio, pripažįstant jų laimėjimus. Taip pat buvo svarbu, kad filmo aktoriai būtų pasodinti šone ir galėtų lengvai išeiti, kai užges šviesos: niekas nežiūrės savo filmo per premjerą.

Artėjant filmo rodymo laikui, spaudai skirtoje vietoje ėmė sukiotis pulkas fotografų, palei kilimą išsirikiavo koks dvidešimt televizijos ir radijo laidų su tam tikra „atrinkta“ žiniasklaida, kurie buvo įleisti vidun į teatro vestibiulį. Mes sudarėme naują, peržiūrėtą spaudos sąrašą, išvardydami tuos, kurie dalyvaus. Vėliau atsiliepusieji buvo pažymėti ryškiai, o pranešusieji mums, kad neatvyks, tyliai ištrinti. Šio vakaro sąrašas žavėjo žiniasklaidą. Bet kas gali dainuoti aktoriai galėjo užimti visą Star leidinį, pilną aktorių iš filmo ir televizijos, daugelis jų buvo pagarsėję įvairiais skandalais, meilės nuotykiais ir ekscesais. Visi jie bus šįvakar kartu su kitais, kurie mums atrodė verti kvietimo. Viviana Asmens neįtraukė į sąrašą.

Didžiausią triukšmą šįvakar kėlė žinia, kad Badis Fridmanas, garsusis neurotiškas filmo režisierius, atsives savo naująją nuotaką Mindę. Mindė ne tik daug jaunesnė, bet dar ir netikra jo dukterėčia iš brolio antrosios santuokos. Tai pirmas jų viešas pasirodymas kaip vyro ir žmonos, ir spauda netvėrė iš nekantrumo. Net ir tokioj ankštumoj jie nenustygo, sukiojosi negalėdami sulaukti, ir mes suteikėme dukart daugiau nei įprastai kredencialų. Prieš ištekėdama už Badžio, Mindė ilgai dirbo Niujorko debiutančių — vakarėlio merginų scenoje ir mokėsi Malkolmo Leonardo dizaino studijoje. Ji paliko Malkolmo studiją, kad taptų asistente kostiumų dizainere Bet kas gali dainuoti ir apsigyveno kartu su Badžiu praėjus dviem savaitėms nuo prisimatavimų pradžios.

Badžio ir Mindės santykiai buvo neišsemiama begalinių svarstymų tema. Nors jie nebuvo kraujo giminaičiai, jų suėjimas poron turėjo sentimentalumo aureolę, kuri žavėjo visuomenę. E! gavo namų vaizdajuostę apie Mindės dešimtąjį gimtadienį ir transliavo jį visą savaitę. Jame Badis nutaisinėjo beždžionės minas, kad pralinksmintų mažąją Mindę. Pasirodo, ponis, kurį ji gavo dovanų, buvo netinkamos spalvos. Mindės mama burkavo: „Brangioji, širdele, visi žino, kad sartas arklys yra naujas juodis“, bet Mindės neapgausi. Susidarė įspūdis, kad tai buvo paskutinis kartas, kai Mindė negavo lygiai to, ko norėjo.

Vyliausi nutaikyti progą išsprukti į vonios kambarį, kai Fridmano limuzinas sustojo prie šaligatvio krašto ir iššoko Mindė, plačiai išskėtusi rankas, tarsi norėtų apkabinti visus fotografus. Jie tiesiog pakvaišo. Ji sukiojosi taip, kad jie galėtų nufotografuoti jos suknelę, smaragdinį žalią šilką su juokingai ilgu šleifu, kurį ji laikė taip, kad sukdamasi neužmintų. Ji per smarkiai apsisuko ir susvyravo ant kulniukų, bet Klarkas prišoko ir palaikė ją už alkūnės, kad ji išsilaikytų.

— Pono Malkolmo Leonardo aukštoji mada, — pasakė ji dar net niekam nepaklausus. Paskui abiem rankom siuntė bučinius spaudai. Modernus jos makiažas buvo nusižiūrėtas iš daugelio filmų gražuolių — kraujo raudonumo lūpos, aukštai išlenkti antakiai, dirbtinės blakstienos ir net „musė“, strategiškai uždėta virš kairiojo lūpų kampučio. Blizgantys rusvai raudoni plaukai sukelti aukšta šukuosena, susegtą žėrinčiais plaukų segtukais. Fotografai ją dievino.

Badis markstėsi nuo blyksčių, paskui sparčiai žengė kilimu. Įprastą smokingą pakeitęs stilingu kostiumu su specialiai palaikomomis kelnėmis jis atrodė kaip senas Beatle.

— Badi. Badi. Neik! — atsklido spaudos žmonių šauksmai. Mindė sulaikė jį, ir jie kartu lėtai nuėjo kilimu, stabtelėdami ir šnektelėdami su kiekvienu reporteriu. Badis nerodė noro kalbėti, bet tik ne jo žmona, ji buvo laiminga padaryti tai už juos abu.

— Taip, Badžiui ypač patiko kurti šį filmą, nes jis buvo filmuojamas Milane, viename iš jo mėgstamiausių miestų, — sakė ji Extra. — Taip, žinoma, Badis išgarsėjo ne romantiniais filmais ar net miuziklais, bet kuriant šį filmą mes pradėjome matytis ir spėju, kad mūsų romantika įsigėrę į filmą, — kalbėjo ji Access Hollywood. — Mes buvome tokie laimingi. — Badis vėl nužingsniavo, šįkart prie teatro durų.

Mindė ką tik pastebėjo, kad jo nėra, kai išgirdau naujus spaudos šauksmus.

Ant kilimo žengė trys paauglės aktorės, kurios vaidino besikivirčijančias seseris Bet kas gali dainuoti. Kiekviena vilkėjo akinamu, baltesnių nei baltu Gucci, bendras įspūdis buvo stulbinantis. Visos buvo gražios, bet Frančeska Deivis, keturiolikmetė, vaidinusi viduriniąją seserį, nustelbė kitas. Tai lėmė iš dalies jos pasisekimas ir smulki figūrėlė, iš dalies 7500 dolerių kainavusi šukuosena ir makiažas, padarytas jos namuose šią popietę Glorious Pictures dėka. Alegra buvo įsiutusi dėl papildomų išlaidų ir vis dar kaltino mane.