Рейчел Пайн - Traibeko dvyniai

— Kaip jis? — paklausiau Dagnės.

— Robertas dirba čia trejus metus, turi gerą atmintį, jau nekalbant apie landumą, smalsumą, ir, jei tau įdomu, turi sužadėtinę Taikos korpuse Borą Boroje.

— Pago Pago, — atsklido iš kažkur Roberto balsas šiame aukšte. Ši atvira įstaiga pareikalaus laiko, kol priprasiu.

Staiga išgirdau balsą iš vieno kubo.

— Nuostabu, tai puiku. Muy bien. Si, si. Gracias. Adios.

Netrukus balsas nuaidėjo vėl.

— Tai dar mane tan feliz. Galite įsivaizduoti. — Nors balsas buvo garsus, ispaniški žodžiai skambėjo ypač pabrėžtinai.

Pasisukau į Dagnę paaiškinimo.

— Tai Viviana Henri, šio skyriaus vykdomoji viceprezidentė, — pasakė ji. — Pasakojama, kad ji pradėjo kaip laikina darbuotoja Filo kabinete ir trečią dieną išgirdo jį šaukiant ant žurnalisto, suuodusio apie tam tikrus sunkumus Glorious Pictures filmavimo aikštelėje. Šiaip ar taip, Viviana paskambino reporteriui ir nuramino jį. Ji pasakiusi, kad jei jis neišspausdinsiąs reportažo, ji garantuosianti, kad jis pirmasis pamatys Lario Romano režisūrinį debiutą.

— Lario Romano, to vunderkindo, kurio tėvai pasiimdavo visus jo pinigus? — paklausiau. — Nežinojau, kad jis tapo režisieriumi.

— Jis netapo, — pasakė Dagnė. — Bet to užteko, kad išmuštų vyruką iš vėžių. Filas pasamdė Viv nuolatine darbuotoja, ir dabar vienintelis asmuo aukščiau už ją šiame skyriuje yra Alegra.

— Negaliu patikėti, kad jai taip pasisekė, — pasakiau abejodama, kad, vos išdirbusi dvi dienas, aš būčiau ėmusis tokios iniciatyvos.

— Tai buvo didis lošimas, bet nuo tada ji čia — vienuolika metų. — Dagnė gurkštelėjo kavos ir kalbėjo toliau. — Dėl ispanų — nemanau, kad pusė žmonių, su kuriais ji kalba, supranta, ką ji sako. Tiesiog jie to nepaiso. Ir jos taip pat, kai įmanoma.

Man buvo įdomu, kodėl Dagnė taip greitai atmeta Vivianą. Ji tikrai atrodė turinti reikalingų savybių šiam darbui.

— Tad mes išvis su ja nedirbsime?

— Viviana viską daro pati. Paprašyti kieno nors pagalbos reikštų pripažinti savo silpnumą.

— Bet jei ji yra vykdomoji viceprezidentė, turėtų būti labai užsiėmusi.

— Ir yra. Dažniausiai ji išbūna čia iki vidurnakčio.

— Ar jai išvis niekas nepadeda?

— Ji turi asistentę Kimberli, bet Viviana nepasitiki ja nuo tada, kai ši neteisingai užrašė Džonio Lakčezo pavardę ant kvietimo į Amžinų nesutarimų premjerą. Dabar Kim sveiko maisto parduotuvėje, perka Vivianai kviečius. Kai sugrįš, pradės nuo sriubos sąrašo, paskui lauks, kol Viviana užduos jai kokį darbelį.

— S. R. I. U. B. O. S. sąrašo? — Maniau, kad tai kokia nors santrumpa. Svarbiausių Reklamuojamų Įžymybių Užrašymas Bendrame Operatorių Sąraše?

— Viviana priešpiečiams valgo tik sriubą. Kasdien Kimberli apskambina visus restoranus, kurie pristatinėja Traibekui maistą, ir sužino, kokios šiandien sriubos. Ji pateikia Vivianai sąrašą, paskui elektroniniu paštu persiunčia mums. Pamatysi.

— KUR YRA ALEGRA? — trenkė balsas tiesiai man į ausį. Supratau, jog tai pati Viviana. Moteris buvo pribloškianti — aukšta ir laiba, tamsiais banguotais plaukais ir žaliomis akimis.

— Ji kalba su Toniu, — pasakiau. — Aš pridursiu jus prie telefono sąrašo.

— ŽIŪRĖK MAN, KAD TAIP PADARYTUM, — nugriaudėjo ji ir išėjo.

Dagnė ištraukė Rolling Stone egzempliorių iš periodinių leidinių krūvos ant mūsų stalo.

— Kai tik turime atliekamo laiko, mes perverčiame juos ir išplėšiame bet kokius straipsnius, kur minima Glorious. Parodysiu tau, ką daryti su jais vėliau. Tiesiog išplėšk tai, kas, tavo manymu, svarbu. Jei nesi tikra, ar filmas mūsų, ar ne, pažiūrėk į šį sąrašą. — Ji siektelėjo žemyn ir ištraukė popieriaus lapą iš po vieno savo kėdės ratuko. — Būtų nuostabu, jei galėtum perversti visą krūvą — aš atsilikau dėl darbo su Akademija, — pasakė ji, atsistojo ir pasiėmė savo paltą. — Išeinu parūkyti. Alegra turi daugybę medžiagos, su kuria dabar dirba, o jei ji paprašys paskambinti kam nors, visa informacija yra kompiuterio Outlook.

Didžiąją dalį popietės praleidau peržiūrinėdama žurnalus, rūšiuodama faksus ir stengdamasi susipažinti su įvairiais sąrašais, katalogais, telefonų knygomis ir atmintinėmis, kurios buvo po mūsų stalu. Kelis kartus suskambo telefonas, bet niekas neskambino iš Dagnės sąrašo — tai buvo daugiausia žiniasklaidos klausimai ir reikalavimai dėl Glorious Oskaro puotos, pora publicistų norėjo sužinoti, ar gali atvykti jų klientai. Priėmiau visą informaciją ir rūpestingai surašiau į žurnalą. Šis vakarėlis tikrai kelia sąmyšį, nors dar bus tik po mėnesio. Ištraukusi iš krūvos dar kelis žurnalus, stengdamasi jos nenuversti, toliau juos varčiau. Atrodė, kad visi, nuo U. S. News and World Report iki Utne Reader ir Guidepost, bent kartą paminėdavo Glorious Pictures. Reikėjo būti atidžiai ir nepraleisti jokių publikacijų, nes jų galėjai rasti visur: laiškuose redaktoriui, kryžiažodžiuose ir net interviu su verslininkais, kurie dažnai sakė, kad scenos iš Glorious filmų, tokių kaip Amžini nesutarimai ir Kefalės po Manhetenu, teikia įkvėpimo jų elgesiui valdybos posėdžių kabinete. Kol grįžo Dagnė, aš buvau surinkusi gražią šūsnį spaudos iškarpų, ir šiukšlių dėžė buvo pilna nebereikalingų žurnalų. Atsistojau pasirąžyti ir likau patenkinta, kad dabar įmanoma matyti per šūsnies viršų.

Pro mus praėjo paltu apsivilkusi Alegra. Dagnė pasakė man, jog ji išėjusi į susirinkimą, nors aš neišgirdau, kad būtų ką pasakiusi. Atsiprašiau ir nuėjau ieškoti moterų tualeto ir lengviau atsidusau, kai pati jį radau. Kol kas diena klostėsi sėkmingai, pamaniau žiūrėdama į savo atvaizdą virš kriauklės. Žmonės čia šiek tiek kitokie, negu esu pripratusi, bet nereikia tikėtis, kad Glorious personalas bus toks kaip visi kiti, nusprendžiau. Buvau tikra, kad Alegra po dienos kitos ištaikys valandžiukę susipažinti su manimi, ir kai susipažinsiu su Viviana ir Marlena, neabejotinai daug ko iš jų išmoksiu. Bet viena aišku: mano ausys turi būti stačios, akys plačios, ir turiu pasverti kiekvieną savo žodį. Atsukusi čiaupą, laikiau ranką po muilo laikikliu ir patraukiau svirtį. Nieko. Išmėginau kitus prie trijų kitų kriauklių, bet ir jie neveikė. Įėjau į vonią. Džiaugsmas atradus atsargų spintą greitai virto nusivylimu: ji buvo grūste prigrūsta fotokopijavimo popieriaus ir didžiausios pasaulyje kolekcijos guminių juostelių. Palūkėjau, gal įeis kas nors kitas, bet niekas neįėjo. Galiausiai nusiploviau rankas vien vandeniu ir grįžau prie savo stalo.

— Sveiki. — Atsisukau ir pamačiau už nugaros Klarką. Jis pasilenkė ir greitai pakštelėjo man į skruostą. — Graži suknelė. Pradą?

— Ne, Bananų respublika, bet vertinu šį paaukštinimą. — Ką aš sau maniau? Jis tikrai gėjus, grynų gryniausias.

— Kaip tavo pirma diena?

— Puiki, bet vis dar mokausi, kaip atsakyti telefonu nesužlugdant savo karjeros.

— Manau, tau sekasi. Ar susipažinai su visais?

— Tik su Dagne ir Viviana, ir Alegra, maždaug. O, ir Robertu, — pridūriau skubiai, kai Robertas pats išniro prie kampo. Beveik nė vienas iš šių susidūrimų nebuvo susipažinimas tikrąja šio žodžio prasme. — Telefonu kalbėjau su Marlena, — pasakiau nedetalizuodama.

Klarkas išsižiojo kažką sakyti, bet užsičiaupė kaip žuvis, nes jį pralenkė Robertas:

— Glorious žmonės suskirstyti kategorijomis, daug lengviau orientuotis šioje vietoje, kai išsiaiškini, kas kokiai grupei priklauso.