Эллисон Пирсон - Ir kaip ji viską suspėja

— Kaip laikosi berniukai?

— Na, mums pasisekė labiau negu kitiems, — atsako Robinas nepastebimai pereidamas į Investicijų skyriaus vadovo balso toną. — Timas dabar Bristolyje, Šernas ruošiasi brandos egzaminams, o Aleksui greit sukaks devyneri. Taigi jie jau nėra maži berniukai, kuriems labai... e-e... reiktų mamos, kaip, tiesą sakant, mamų reikia mažiems...

Staiga jam išsprūsta garsas, kurio čia, Edwin Morgan Forster kontoroje, niekas nėra girdėjęs. Tai ne lojimas, ne aimana, — garsas beveik nežmogiškas, o gal kaip tik labai žmogiškas, ir aš niekada daugiau nebenorėčiau jo išgirsti.

Robinas keletą nuožmių savitvardos akimirkų pirštais spaudžia nosį ties tarpuakiu, paskui atsigręžia į mane ir sako, paduodamas pluoštą popieriaus lapų:

— Džilė juos paliko.

Dvidešimt dailia, tvarkinga rašysena prirašytų puslapių su antrašte „Tavo šeima. Kaip viskas vyksta!“

— Viskas čia surašyta, — nustebęs purto galvą Robinas. — Ji net nurodo, kur padėti nelemti Kalėdų eglutės papūošalai. Tau žadą atims, Keite, kai pamatysi, kiek visko reikia prisiminti.

Ne, man žado neatims.

Penktadienis, 12.33: Jei dabar išeičiau iš kontoros, suspėčiau į trečią valandą numatytas Džilės laidotuves Sasekse ir dar turėčiau pakankamai laiko pakeliui į stotį nusipirkti sumuštinį. Mudvi su Momo peržiūrinėjame medžiagą dar vienam baigiamajam pristatymui. Momo klausia, ar aš pažinojau pono Kuperio-Klarko žmoną, ir aš jai sakau, kad Džilė buvo neįtikėtinas žmogus.

Momo veide šmėsteli abejonė:

— Bet ji juk nedirbo, tiesa?

Žiūriu į jos veidą. Kiek jai dabar — dvidešimt ketveri, dvidešimt penkeri? Per jauna, kad žinotų, ką anksčiau tekdavo iškęsti moterims; pakankamai jauna, kad laikytų savo laisvę savaime suprantama. Ramiai sakau:

— Kol Šernui, antrajam sūnui, suėjo dveji metai, Džilė buvo perspektyvi valstybės tarnautoja. Dabar tikrai būtų vadovavusi Vidaus reikalų ministerijai, tačiau nutarė vadovauti savo namams. Tiesiog nutarė, kad jei abu su Robinu darys karjerą, nukentės vaikai. Sakė bandžiusi save įtikinti, kad įmanoma to išvengti, tačiau širdis neleido elgtis kitaip.

Momo pasilenkia kažką įmesti į šiukšlių dėžę, ir aš už lango pamatau plunksnomis kaip krinolinu kiaušinius apkėtusią balandę. Balandžio tėvelio nematyti. Kur jis?

— Kaip liūdna, — atsidūsta Momo. — Norėjau pasakyti, kaip skaudu nugyventi tokį tuščią gyvenimą.

13.11: Jei šią minutę išeičiau iš kontoros, į traukinį dar turėčiau suspėti.

13.23: Lekiant iš įstaigos, Robino sekretorė įbruko man Džilės atmintinę šeimai, kurią pamiršo Robinas. Kiek įkabindama lekiu į Kenono gatvę. Kol pasiekiu upę, krūtinėje ima gergžti, prakaito lašeliai rieda krūtimis kaip sutrūkę karoliai. Bėgdama laiptais į stotį suklumpu ir tias kairiuoju keliu praariu pėdkelnes. Prakeikimas. Prakeikimas. Skrieju per stoties salę, čiuožte nučiuožiu iki kioskelio ir stveriu pirmas pasitaikiusias juodas pėdkelnes. Apstulbusiai jaunai pardavėjai liepiu grąžą pasilikti sau. Prie barjero apsaugininkas šypsodamasis taria: „Per vėlu, brangioji“. Metuosi pro barjero šoną ir, vejama apsaugininko, šoku į pajudėjusį traukinį. Pro langus stebėtinu greičiu atgal lekia Londonas, ir netrukus pilki jo kontūrai užleidžia vietą tikrai kaimiškam kraštovaizdžiui. Širdį veria žvelgiant į pavasarį, rėkiančiai žalią, kupiną vaikiškos vilties.

Nuo pro šalį stumiamo vežimėlio užmokėjus pasiimu puoduką kavos ir atsidarau lagaminėlį, norėdama išsiimti kokio darbo. Popierių šūsnies viršuje guli Džilės atmintinė. Neturėčiau dabar jos skaityti, tačiau taip maga. Noriu dar kartą išgirsti savo draugės balsą, nors tai bus tik jos rašyti žodžiai. Gal peržvelgsiu kokį vieną puslapį?

Kai Aleksas maudysis vonioje, nepamiršk jam išplauti tarpupirščių — ten susikaupia juodų pūkų ir kitokių keistų tamsiai violetinių nešvarumų gurvolių! BŪTINAI įpilk į vonią „Oilatum“ (žalsvai melsvas buteliukas su baltu užrašu) nuo egzemos. Prašau, apsimesk, kad pili vonios šampūną, nes jam labai nepatinka, kai kas nors užsimena apie jo odą.

Aleksas tau sakys, kad nemėgsta makaronų. Iš tikrųjų jis juos mėgsta, todėl nenusileisk. Tik atsargiai. Taip, jam galima duoti Cheese Whirl — to šlykštaus ryškiaspalvio mišinio, kuriame sūrio nė kvapo, bet tik su sąlyga, kad valgys ir tikro sūrio. Ne, maitintis vien saldžiaisiais kukurūzais jam negalima. Pasiūlyk visiems šeimos nariams nuo šiol gerti raudonąją arbatą (sako, ji apsaugo nuo vėžio).

Šernui pažadėjau, kad 15-ajam gimtadieniui jis gaus kontaktinius lęšius. Kai tau kils noras jį aprėkti, mintyse suskaičiuok iki dešimt ir pagalvok: „testosteronas“. Ilgai jis nemaištaus, pažadu. Prisimeni, kiek sielvarto mums suteikdavo Timas, o kaip sėkmingai viskas susiklostė? Dabartinė Timo mergaitė — Šarmila, miela, l. protinga, iš Bredfordo. Jos tėvai kreivokai žiūri į baltuosius turtuolius, tokius kaip mūsų vaikas, tad gal galėtum pasikviesti juos į svečius ir apžavėti, kaip kad tu sugebi? (Tėvas vardu Dipakas, prisiekęs golfo žaidėjas, abu tėvai vegetarai.) Kai užklausi, Timas suvaidins, atseit tai jam baisiai nepatinka, o iš tikrųjų labai džiaugsis, jei taip pasielgsi.

GIMTADIENIAI: Tavo mamos mėgstamiausi kvepalai — Diorissimo. Garso kasetės visada yra gera dovana. Tiks bet kas su Brinu Terfeliu, tik ne miuziklas „Oklahoma!“, kurį dovanojome pernai. Taip pat Alano Beneto knygos ir „Turkiškigardumynai“. Mano mamai patinka viskas, ką rašo Margareta Forster arba Antonija Freizer. Mano žiedus gal norėsi atiduoti mamai, o gal pasiliksi, jei kuris nors iš berniukų vėliau panorėtų padovanoti žiedą savo sužadėtinei?

KRIKŠTAVAIKIAI: Tavo krikštavaikiai yra Haris (Pakstonas), Liusė (Gudridž) ir Alisa (Benson). Jų gimtadieniai pažymėti kalendoriuje prie šaldytuvo. Dovanų stalčiuje, darbo kambario bylų spintoje, sudėtos inicialais pažymėtos jų dovanos, tai padės tau susigaudyti iki kitų metų Kalėdų. Saimonas ir Klara šiuo metu turi santuokos sunkumų, tad galėtum Harį kur nors pasikviesti ir pasakyti, kad reikalui esant jis gali į tave kreiptis pagalbos. Nepamiršk, kad rugsėjį Liusės konfirmacija.

KITI DALYKAI

1) Kaip naudotis skalbimo mašina. Ekstra atveju gali to prireikti. Žiūrėk rudąją knygą. NB: temperatūra tavo vilnonėms puskojinėms.

2) Šiukšlių maišų talpa. Ten pat.

3) Valytoja — pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Septyni svarai už valandą, be to, sumokame Džinos stambesnes išlaidas ir primokame atostogoms. Vieniša motina. Dukros vardas Ailina. Nori būti sesele.

4) Vaikų auklės — numeriai žaliojoje knygoje. NE Džodė, kuri su savo vaikinu mylėjosi mūsų lovoje, kai buvom išvykę į Glaindborną.

5) Arnikos tinktūra nuo sumušimų (vonios kambario spintelėj).

5) Ignacija nuo širdgėlos (geltonas buteliukas spintelėje prie mano lovos).

7) Paštininko vardas Patas (tikrai), laikraščių išnešiotoją — mergaitė (Holi). Šiukšlių išvežti atvažiuoja antradienių rytais, sodo tvarkymo atliekų neima. Kalėdiniai arbatpinigiai rudojoje knygoje — būk dosnus!

8) Po laidotuvių berniukai galėtų apsilankyti pas Mėgę, slaugos ligoninės konsultantę. Tau ji nelabai patiks, bet berniukai tikriausiai ja pasitikės ir jai pasisakys tai, ko nenorės prisipažinti tau, bijodami tave nuliūdinti, brangusis. Pabučiuok juos už mane ir nesiliauk to daręs vien todėl, kad jie tave praaugo, pažadi?