Эллисон Пирсон - Ir kaip ji viską suspėja

Ak, Keite, tu kvaiša, kvaiša, kopūstgalve... moteriške... o, Dieve... Ketvirtadienį pamiršau atlikti pardavimo operacijas. Privalėjau parduoti 5 procentus fondo — Edwin Morgan Forster bendrovė laikosi politikos turėti kuo daugiau grynųjų pinigų ir kuo mažiau akcijų, kai akcijų kursas krinta. Kai pakilę skriejame kalnelio viršūne, prieš akis sutavaruoja Šiaurės Prancūzija ir visas mano karjeros kelias. EMF jau įšaldžiusi naujų darbuotojų priėmimą. Toliau seks etatų mažinimas. Kas gi bus tinkamiausias kandidatas? Ogi fondų valdytoja, pamiršusi parduoti klientų akcijas, nes pirko Velykoms sumautus šokoladinius ančiukus.

— Aš atleista.

— Ką? — pasitikdamas mudvi, lipančias iš traukinuko, klausia Ričardas.

— Aš atleista. Pamiršau. Stengiausi viską prisiminti, ir pamiršau.

— Keite, neskubėk, pasakyk man lėtai.

— Tėtuk, kodėl mamytė verkia?

— Mamytė neverkia, — iš minios išnyra Paula ir paima Emilę ant rankų. — Mamytei taip linksma, kad iš juoko pabiro ašaros. Nagi, kas nori blynelių? Su džemu ar su citrinom? Aš imu su džemu.

— Ar nieko, jei aš juos nusivešiu, Keite? — paskubomis klausia Paula.

Linkteliu galva, nes prakalbėti, aišku, nebepajėgiu. Stumdama vežimėlį su Benu, prie šono straksint Emilei, Paula nutolsta. Ką aš be jos daryčiau?

16.40: Dabar jau ramiau. Pasmerktosios ramybė. Padaryti ničnieko nebegalima — šiandien nedarbo diena. Iki antradienio nieko neparduosiu. Nebėra prasmės gadinti likusios mūsų išvykos. Lipdama iš Beprotiškos arbatėlės servizo puodelio, pamatau eilėje stovintį vyrą, kuris stengiasi prisiminti, kur mane matė. Tai Martinas, buvęs mano vaikinas. Ar jums pažįstamas keistas susitikimo su buvusiuoju jausmas? Dabar tas jausmas apėmęs mane. Šmėstelėjęs buvusios aistros šešėlis, iš širdies truktelėta šilkinė nosinaitė. Greitai nusisuku ir imu taisyti ir taip gerai įtemptus Beno vežimėlio dirželius.

Pirmiausia atėjusios mintys: Kodėl buvęs vaikinas neturėtų atpažinti:

a) esu apsigobus geltonu polietileniniu apsiaustu nuo lietaus, pirktu vienoje Disneilendo parduotuvių, papuoštu Peliuko Mikio atvaizdais ir atsiduodančiu palaidai suvyniotu prezervatyvu.

b) mano plaukai, šįryt viešbučio vonios kambary džiovinti zyziančio uodo stiprumo fenu, prilipo prie kaukolės tarsi senutės iš globos namų palaikė šukuosena.

c) esu beveik išmesta iš darbo, tad negaliu pasipuikuoti, kaip fantastiškai be jo susiklostė mano gyvenimas.

Vėliau atėjusi mintis.

a) Jis manęs nepažino. JIS MANĘS NET NEPAŽINO. Esu šlykščiai pasikeitusi, susitraukusi, susiraukšlėjusi kaip sena naginė ir visiškai nebepatraukli vyrui, kuris kadais manęs geisdamas kraustėsi iš proto.

Per pastelinę besisukančių arbatos puodukų miglą mūsų žvilgsniai susitinka. Jis man nusišypso. Tai ne Martinas.

20.58: Eurostar traukiniu grįžtame į Londoną. Benas aukštielninkas miega skersai mano kelių. Jo blakstienos ilgos, rankutės dar kūdikiškai putlios, duobutės tarp krumplių kaip oro burbuliukai suplaktoje tešloje. Kai jis užaugs, nebedrįsiu pasakyti, kaip man patiko jo rankutės. Gal jų nė nebeprisiminsiu. Siekiu paimti nešiojamąjį kompiuterį, tačiau kūdikis pasiverčia ant šono ir atsidūsta, tarsi ruošdamasis pabusti. Tiek to, vis tiek nenoriu atidaryti elektroninio pašto: ten tikriausiai branduolinė Rodo prakeiksmų kruša ir piktdžiugiška šlykštybės Gajaus „užuojauta“. Pasiruošiu pelnytai be grašio namie sėdinčios motinos lemčiai, prisipirksiu atgailai tinkamų chaki spalvos megztukų iš Gap. Ir pasistengsiu prisiminti vaikiškų skaičiuočių žodžius.

Tai štai kodėl tą vakarą nepasižiūrėjau Rodo žinutės, pranešančios, kad viskas gerai, ne, kur kas geriau negu gerai.

Nuo ko: Rodo Tasko

Kam: Keitei Redi

KEITE, KUR TAVE VELNIAS NEŠIOJA? Federalinis vėl apkarpė kursą. Visi kiti apsikrovė grynaisiais iki ausų. Tu vienintelė nepardavei. Kur tavo sėkmės paslaptis, genijau? Gal dulkiniesi su Grinspanu?

Palik senį ir grįžk atgal. Pastatysiu alaus.

Viso, Rodas

24 Keitė triumfuoja

Edwin Morgan Forster kontora

Antradienis, 9.27: Valio! Esu ekspertė. Mano fenomenali nuojauta — kitaip tariant, pamiršti pardavimai ir netikėtas išsigelbėjimas, sumažėjus palūkanų normai, — kuriam laikui pelnė man įstaigos deivės statusą. Stoviniuoju prie kavos automato ir renku kolegų nenoriai dalijamą gilios pagarbos duoklę.

— Tu, Keite, atrodo, vienintelė numatei, kad Federalinis sumažins palūkanų normas ir kad rinka atsigaus, — negali atsistebėti Pleiskanotasis Geivinas. Nutaisau veido išraišką, turinčią išreikšti kuklumą ir santūrų pasididžiavimą.

— Velniai rautų, mano likvidumas buvo 6 procentai. Tai mums atsieis keletą bazinių indeksų, — aimanuoja išraudęs Liamas. — O Brajano likvidumas pasiekė net 15 procentų — dar viena vinis į to vargšelio karstą.

Užjausdama maloningai linkteliu galva ir nerūpestingai sakau:

— Aš, tiesą pasakius, turėjau tik vieną procentą grynųjų.

Juntu gaivų, šampanu dvelkiantį pergalės skonį.

Pro mane į tualetą nulekia Krisas Bansas, vengdamas susitikti su manim akimis.

Prieina Momo, pakšteli man į skruostą, ir beveik tą pačią akimirką man į tarpumentę įsminga Gajaus žvilgsnio harpūnas. Pamatau, kaip iš kito įstaigos galo ateina Robinas Kuperis-Klarkas ir linksmai šypsosi, tarsi jis būtų vyskupas, o aš — žavus jaunas vikaras.

— Ir trečią dieną ji prisikėlė, — taria Robinas. — Nagi, nagi, panele Redi, kas ten sakė, kad Velykos prarado prasmę?

Jis žino. Jis žino. Be abejo, viską puikiausiai žino. Gudriausias žmogus visoje Saulės sistemoje.

— Man neišpasakytai pasisekė, Robinai. Alanas Grinspanas nurito akmenį man nuo kapo.

— Tu — laimės kūdikis, Keite, o be to, puiki darbuotoja. Geri žmonės nusipelno geros kloties. Beje, ar Rodas tau jau pranešė, kad turėsi skristi į Frankfurtą?

Atėjusi prie savo darbo stalo, sukuosi kaip vijurkas, beveik neatsisėdu. Peržvelgiu valiutų kursus, patikrinu biržas, tada atsidarau elektroninį paštą. Nusišypsau, kai gautų pranešimų sąrašo viršuje pamatau du naujus laiškus nuo brangiausių draugių.

Nuo ko: Debros Ričardson

Kam: Keitei Redi, EMF

Liežuvį iškorus lakstau, ieškodama naujos auklės. Anka išdūmė, kai prirėmiau ją prie sienos dėl pavogtų daiktų. Iš Sario atvažiavo Džimo mama, truputį pabus su vaikais, bet penktadienį jai jau reikia išvažiuoti. Gelbėkit!!!! Gal gali ką patarti? Dauguma kandidačių reikalauja automobilio, o kitoms 37-eri, turi sunkių asmenybės sutrikimų arba reikalauja atlyginimo kaip Vogue redaktorės.

Priežastis mesti darbą: todėl, kad neužtenka pinigų palikti namus!

Kada pagaliau ateis linksmasis gyvenimo laikotarpis? Tas, kai galiausiai gali sušukti: „Aha! Štai dėl ko buvo verta stengtis ir kentėti! “ Pietūs ketv.????

P. S.: Privalau šviesiau žvelgti į gyvenimą. Juk žinau, kad aplink pilna žmonių, kurie gyvena pasibaisėtinam skurde, neturi batų ir pan.

Nuo ko: Keitės Redi

Kam: Debrai Ričardson

Ką gi, DŽIAUGIUOSI, kad ji išsinešdino. Ir gerai, kad ją prirėmei. Netrukus ką nors surasi — nepanikuok! Girdėjau, australės labai geros. Atsiųsiu tau agentūrų numerius ir paklausiu Paulos, gal ji žino, kas ieško darbo. Šiandien aš įstaigos pažiba. Gryniausia sėkmė.

Jei sugebi atlaikyti ir triumfą, ir negandas, ir antros rūšies prekę parduoti kaip pirmarūšę,

TADA gali vadintis Moterim, mieloji!