Чак Паланик - Nematomi monstrai

Kokia malonė. Šalia jo jaučiuosi tarsi boba su kiaušais.

— Ak, mielasis, — sako Brendi, — tu neprisimeni nė pusės tų, su kuriais gulėjai. — Ir priduria, — jei tik aš galėčiau juos pamiršti.

Žiūrėdamas pro galinio vaizdo veidrodėlį, Setas kreipiasi į mano krūtis:

— Kitų teiraujamės, kaip jų savaitgalis tik tam, kad galėtume pasipasakoti apie savąjį.

Dar kelios dienos geriant mikronizuotą progesteroną ir Setui pačiam išdygs daili papų pora. Turėčiau prižiūrėti jį nuo šalutinio poveikio: pykinimo, vėmimo, geltos požymių, migrenos, pilvo spazmų ir galvos svaigimo. Kartais bandau įsidėmėti tikslias dozes ir neviršyti nuodingumo ribos, bet dažniausiai nematau reikalo gilintis.

Pravažiuojame ženklą:

Sietlas 130 mylių.

— Nagi, Baba-Džoun, atverk ir parodyk savo pulsuojančius, blizgančius vidurius, — įsako man Brendi Aleksander, mūsų Motina ir Dievas. — Papasakok kokią šlykščią istoriją apie save.

Ji sako:

— Išplėšk savyje skylę. Ir po to ją susisiūk, — tada paduoda man receptų knygelės bloknotą ir Aubergine Dreams akių pieštuką.

SEPTINTAS SKYRIUS

Persikeliame į paskutinę Padėkos dieną prieš avariją, kai su šeima valgiau šventinius pietus. Tada dar tebeturėjau visą veidą, todėl kietas maistas man nekėlė sunkumų. Pietų stalas apdengtas staltiese, kurią mačiau pirmą kartą — labai gražia, tamsiai mėlynos spalvos, nėriniuotais krašteliais, raštuota staltiese. Mano mama tokio daikto tikrai nepirktų, todėl klausiu, ar kažkas ją padovanojo?

Mama prisitraukia kėdę arčiau stalo ir išskleidžia tokios pat medžiagos servetėlę, o prieš mus — mane, mamą ir tėvą garuoja maistas. Saldžiosios bulvės po zefyrų sluoksniu. Didžiulis rudas kalakutas. Bandelės sukištos po vištos sparnais. Pakeli vištos sparną ir išsitrauki bandelę. Raižyto stiklo padėklas, prikrautas marinuotų agurkėlių ir saliero, kimšto žemės riešutų sviestu.

— Ką padovanojo? — nesupranta mama.

Naująją staltiesę. Ji labai graži.

Tėvas atsidūsta ir įsmeigia peilį į kalakutą.

— Iš pradžių tai turėjo būti visai ne staltiesė, — sako mama. — Paprasčiausiai mes su tėvu turėjome atsisakyti savo pirmojo sumanymo.

Peilis juda pirmyn ir atgal — tėvas pradeda pjaustyti kalakutą.

— Ar žinai tokią AIDS aukų memorialinės lentos idėją? — klausia mama.

Prisiminkime, kaip aš tokiomis akimirkomis nekenčiu savo brolio.

— Nupirkau medžiagą, nes sumaniau gražiai apsiūti Šeino atminimo lentą, — sako ji. — Tačiau susidūrėme su problemomis, pradėję rinktis, ką ant jos išsiuvinėti.

Susargdinkite mane amnezija.

Blykst.

Ir duokite naujus tėvus.

Blykst.

— Mama bijojo ką nors įžeisti, — aiškina man tėvas. Jis nusuka kalakuto kulšį ir peiliu ima gramdyti mėsą. — Žinai, kada reikalas liečia gėjus, reikia būti labai atsargiam, nes pas juos viskas turi tam tikrus kodus ir paslėptas prasmes. Na, supranti, nenorėjome mėtyti jokių klaidingų užuominų.

Mama pasilenkusi krauna į mano lėkštę batatų ir sako:

— Tėvas norėjo, kad prisiūčiau juodą rėmelį, tačiau juoda spalva mėlyname fone reikštų, kad Šeino fetišas buvo odiniai aksesuarai ir, na, žinai, mėgo pančius, disciplinos žaidimus, sadomazochizmą, — aiškina mama. — O juk šios atminimų lentos turėtų padėti sergantiems.

— Žmonės matys mus ir Šeino vardą, — sako tėvas. — Nenorėjome, kad jie velniai žino ko prisigalvotų.

Patiekalai pradeda savo lėtą paradą laikrodžio rodyklės kryptimi aplink stalą. Kalakuto įdaras. Alyvuogės. Spanguolių padažas.

— Norėjau prisiūti rožinių trikampių, tačiau jau ir taip visos lentos jais išpaišytos, — tęsia mama. — Naciai taip ženklindavo homoseksualus. Tėvas siūlė juodus trikampius, bet tai reikštų, kad Šeinas buvo lesbietė. Nes primena moters gaktos plaukus. Na, juodas trikampėlis primena.

Tėvas sako:

— Tada pagalvojau, galbūt tiktų žalias rėmelis, bet vėliau paaiškėjo, kad tai reikštų, jog Šeinas buvo vyras prostitutas.

Mama sako:

— Vos nepasirinkome raudono rėmo, bet tai reikštų fistingą, na supranti, su kumščiu. Ruda spalva — žaidimus su fekalijomis arba rimingą, net neišsiaiškinome, kurį tiksliai.

— Geltona spalva, — aiškina tėvas, — žymi auksinį lietutį.

— Šviesi melsva, — sako mama, — tiesiog paprastą oralinį seksą.

— Balta, — tęsia tėvas, — reiškia analinį seksą. Nors gali reikšti ir tai, kad Šeiną jaudino vyrai su apatiniais. Negaliu tiksliai prisiminti.

Mama perduoda dygsniuotą vištą su vis dar šiltomis bandelėmis po sparnais.

Dabar sėdėsim ir valgysim su Šeinu, mirusiu, bet vis tiek iš visų pusių apsupusiu mūsų šventinį stalą.

— Galiausiai tiesiog nuleidom rankas, — paaiškina mama, — ir iš medžiagos pasiuvome dailią staltiesę.

Įsidėjęs batatų ir įdaro, žiūrėdamas į savo lėkštę, tėvas manęs klausia:

— Ar ką nors žinai apie rimingą?

Žinau, kad nenoriu apie tai kalbėti prie stalo.

— Ir apie fistingą? — klausia mama.

Atsakau, kad žinau. Bet nepasakoju apie Manusą ir jo profesinio lavinimo porno žurnalus.

Sėdime visi prie drobule apkloto stalo su dideliu kalakutu, kuris šiandien labiau nei kada nors primena tiesiog negyvą keptą gyvūną, kurio kimšale dar atpažįstami vidaus organai: širdis, skilvis, kepenys. Ir tirštas padažas iš sukepusių riebalų ir kraujo. Trūksta tik šalia padėti vainiką.

— Paduok, prašau, sviesto, — prašo mama. O tėvo klausia, — Ar žinai, kas yra felčingas?

To jau per daug. Šeinas mirė, bet dabar tapo dar didesniu dėmesio centru nei kada nors anksčiau. Ir mano tėvams dar kyla klausimas, kodėl niekada neparvažiuoju namo. Šitiek šlykščių pokalbių apie seksą per Padėkos dienos pietus. Man to per daug. Šeinas tą, Šeinas aną. Aišku, labai gaila, tačiau aš nekalta dėl to, kas jam nutiko. Nors puikiai žinau, kad yra manančių kitaip. Teisybę pasakius, Šeinas sugriovė mūsų šeimą. Šeinas buvo piktas ir blogas, o dabar jis miręs. Aš esu gyva ir paklusni, bet manimi niekas nesidomi.

Tyla.

Tai nutiko, kai man buvo keturiolika metų. Kažkas į šiukšliadėžę netyčia įmetė plaukų lako flakoną. Šeino darbas buvo sudeginti šiukšles. Jam tuo metu buvo penkiolika. Šeinas krovė virtuvės šiukšles į deginimo statinę ir tuo metu sprogo plaukų lako flakonas. Tai buvo nelaimingas atsitikimas.

Tyla.

Dabar noriu, kad mano tėvai šnekėtų apie mane. Papasakočiau, kaip mes su Evi filmavomės naujoje reklamoje. Apie tai, kaip įsibėgėja mano modelio karjera. Noriu pasipasakoti apie savo naują širdies draugą Manusą. Bet kur tau! Geras ar blogas, gyvas ar miręs, Šeinas visada sugeria visą dėmesį. O aš turiu tenkintis savo pykčiu.

— Klausykit, — sakau. Tiesiog išsprūsta. — Aš, — sakau, — aš esu vienintelis jums likęs gyvas vaikas, todėl prašau, pradėkite kreipti į mane dėmesį.

Tyla.

— Felčingas — pradedu tyliu balsu, jau nusiraminusi, — felčingas — kai vyras dulkina tavo subinę be sargio, nuleidžia į vidų ir tada pro subinės skylę iščiulpia dar šiltą spermą, tuo pačiu ir lubrikanto likučius bei pasitaikančias išmatas. Tai ir yra felčingas. Po to dar galima, — pridedu, — bučiuotis, perduodant spermos ir išmatų mišinį į partnerio burną.

Tyla.

Daugiau kontrolės. Daugiau ramybės. Daugiau santūrumo.

Blykst.

Batatai paruošti taip, kaip mėgstu — viduje saldūs, o iš viršaus traškūs. Įdaras kiek sausokas. Paduodu mamai sviestą.