Чак Паланик - Nematomi monstrai

Sistema nuolat kinta. Dievai ir deivės ateina ir išeina, vis stumdosi eilėje prie aukštesnio statuso.

Abraomas Linkolnas danguje sėdi vien tam, kad padarytų mūsų automobilį sklendžiančiu oro burbulu, dvelkiančiu nauja mašina: jis važiuotų taip lengvai, kaip reklamoje. Šiais laikais, kaip sako Brendi, Marlen Ditrich yra atsakinga už orą. Dabar yra mūsų nuobodulio ruduo. Mes lekiame 5-uoju greitkeliu po pilku dangumi, sėdėdami nuomotame Lincoln Town Car, kurio vidus panašus į melsvai išmuštą karstą. Vairuoja Setas. Mes visada sėdime taip pat: Brendi priekyje, o aš gale.

Trys valandos vaizdingo grožio pro automobilio langus nuo Vankuverio, Britų Kolumbijos, iki Sietlo. Asfaltas ir vidinio degimo variklis neša mus ir mūsų Lincoln Town Car į pietus.

Taip keliauti — tas pats, kas žiūrėti į pasaulį per televizorių. Automatiniai langai užverti iki galo, kad Brendi Aleksander planetai būtų užtikrinta šilta, rami ir tyli atmosfera. Palaikoma nuolatinė 21 laipsnio pagal Celsijų temperatūra, o už išlenktų stiklų pro šalį bėga pasaulis, pilnas miniatiūrinių medžių ir akmenų. Mes esame mažytis Brendi Aleksander pasaulis, skriejantis pro visa tai lyg raketa.

Vairuodamas Setas sako:

— Ar jums niekad neatėjo į galvą mintis, kad gyvenimas yra televizijos metafora?

Kai vairuoja Setas, mes laikomės taisyklės nesiklausyti radijo. Jei užgrotų Dione Vorvik dainą, Setas pultų į ašaras, raudotų didžiulėmis Estiny l ašaromis, kūkčiotų tąsomas traukulių nuo Provera. Jei Dione Vorvik uždainuotų Berto Bacharacho dainą, mums tiesiog tektų sustoti, antraip tikrai patektume į avariją.

Ir ašaras, ir tai, kad apvalainas Seto veidas prarado savo skulptūriškus šešėlius mesdavusius antakius ir skruostikaulius, ir tai, kaip jis per marškinius gnybteli sau spenelį, praveria burną ir užverčia akis aukštyn — viską lemia hormonai. Premarin, estradio l , etiny l- estradio l — estrogenų mišinys, jau senokai apsigyvenęs Seto dietinėje koloje. Žinoma, dėl nuolatinių jo perdozavimų kyla didžiulė kepenų pažeidimo rizika. Netgi dabar jo kepenys jau gali būti negrįžtamai pažeistos, gali netgi sirgti vėžiu, kraujagyslėse gali būti krešulių, gal trombozė, bet aš linkusi rizikuoti. Visa tai vien dėl smagumo. Kad pažiūrėtume, kaip jam išaugs krūtys. Kaip pasipūtėlis patelių magnetas išstorės ir eis nusnūsti popiečio. Visa tai, be abejo, puiku, tačiau ir be to jo mirtis man atvertų naujų galimybių pilnus horizontus.

Vairuodamas Setas sako:

— Ar jūs nemanote, kad televizija mus paverčia Dievais?

Ši įžvalga yra nauja. Seto barzda praretėjo. Tai greičiausiai dėl antiandrogenų, kurie slopina testosteroną. Vandens kaupimąsi jis kol kas ignoruoja. Kaip ir nuotaikų svyravimus. Galinio vaizdo veidrodėlyje matyti, kaip iš vienos jo akies ištrykšta ašara ir nurieda skruostu.

— Ar man vieninteliam rūpi šie klausimai? — sako jis. — Ar aš vienintelis šiame automobilyje jaučiu kažką realaus?

Brendi skaito knygą minkštais viršeliais. Dažniausiai ji skaito kokias nors perreklamuotas plastikos chirurgų knygutes apie vaginas, jose pilna spalvotų paveiksliukų, kuriuose pavaizduota, kokia turėtų būti taisyklinga šlaplės padėtis, kad šlapimas galėtų bėgti tobulai tiesia srovele. Kituose paveikslėliuose vaizduojama, kokiomis odos klostėmis turėtų būti apgaubtas aukščiausios kokybės klitoris. Dažniausiai ten vaizduojamos penkiaženklių sumų — dešimties dvidešimties tūkstančių vertės makštys, daug pranašesnės už tikras. Dažniausiai Brendi siunčia šiuos paveiksliukus per rankas, rodo juos mums.

Persikeliame prieš tris savaites, kada lankėmės dideliame name Spoukane, Vašingtone. Buvome Šaut Hilo užmiesčio granito rūmuose, pro kurių vonios langus atsiveria visas Spoukanas. Aš iš rudo buteliuko purčiau Predocan tabletes į savo rankinės kišenėlę, skirtą būtent Predocan. Brendi Aleksander kuitėsi vonios spintelėje ieškodama dildės nagams ir rado knygą minkštais viršeliais.

Nuo tada visi kiti dievai ir deivės pradėjo suktis apie naują dievybę.

Persikeliame atgal, kai Setas galinio vaizdo veidrodėlyje stebi mano krūtis.

— Televizija mus tikrai paverčia Dievais, — sako jis.

Daugiau tolerancijos.

Blykst.

Daugiau supratimo.

Blykst.

Net ir po tiek savaičių kartu kelyje žavingos mėlynos jautruolio Seto akys vis nesusitinka su manosiomis. Naujoji jo savistaba leidžia jam nekreipti į tai dėmesio. Tabletės smarkiai paveikė jo akis — taip deformavo rageną, kad jis nebegali nešioti kontaktinių lęšių, nes jie nuolat iškrenta. Greičiausiai taip yra dėl konjuguotų estrogenų kasrytinėse Seto apelsinų sultyse. Tačiau jis ir į tai gali nekreipti dėmesio.

Greičiausiai tai nuo Androcur jo atšaldytoje arbatoje per priešpiečius, bet jis niekada to nesuuos. Niekada manęs nepričiups.

Brendi Aleksander, super mega karalienė, vis dar skaito knygą susikėlusi nailoninėmis kojinėmis aptrauktas pėdas ant prietaisų skydelio.

— Žiūrėdamas muilo operas, — sako Setas, — gali stebėti bet ką. Kiekvienu kanalu vis kitoks gyvenimas ir jis keičiasi beveik kas valandą. Panašiai kaip tiesiogiai transliuojančiose interneto svetainėse. Gali stebėti visą pasaulį, jam nežinant.

Brendi tą knygą skaito jau trečią savaitę.

— Televizoriuje gali slapčia šnipinėti netgi seksualines visų žmonių gyvenimo detales, — tęsia Setas. — Nejau nematai tame prasmės?

Galbūt ir matau, bet ne tiek daug, kiek matyčiau, jei kasdien gaučiau 500 miligramų mikronizuoto progesterono dozę.

Už stiklo prabėga kelios minutės gamtos vaizdų. Stūkso aukšti kalnai, seni miegantys ugnikalniai ir panašūs gamtos reiškiniai. Begalinis, belaikis gamtos motyvas. Gryniausia gamtos medžiaga savo pirmapradėje būsenoje. Neperdirbta. Nepatobulintos upės. Nenaudojami kalnai. Nešvarumai. Purve augantys augalai. Oras.

— Ir jeigu tikėtume, kad mes tikrai turime laisvą valią, tai reikštų, kad Dievas negali mūsų kontroliuoti, — sako Setas ir pakėlęs rankas nuo vairo pradeda jomis mosuoti, norėdamas iliustruoti savo teiginį. — O kadangi Dievas mūsų negali kontroliuoti, — tęsia jis, — tai nieko daugiau nedaro, tik stebi mus, o kai pradeda nuobodžiauti, Dievas perjungia kanalą.

Kažkur danguje jus tiesiogiai transliuoja interneto svetainė, po kurią naršo Dievas.

„Brendi realybės šou“.

Brendi lyžteli smilių ir lėtai verčia kitą puslapį. Jos basutės su dirželiais guli numestos ant grindų.

Senoviniai pirmykščių žmonių raižiniai ir kitas šlamštas jau praeitis.

— Ką norėjau pasakyti, — aiškina Setas, — kad galbūt televizija mus paverčia Dievais. Ir visai gali būti, kad mes esame Dievo televizija.

Kelkraštyje briedžiai ar kažkas panašaus plumpina ant keturių kojų.

— Arba Kalėdų Senis, — iš už knygos sako Brendi. — Kalėdų Senis irgi viską mato.

— Kalėdų Senis yra išsigalvojimas, — prieštarauja Setas. — Jis tik Dievą apšildanti grupė. Kalėdų Senio nėra.

Persikeliame į vaistų medžioklę prieš tris savaites Spoukane, Vašingtone, kai Brendi išsidrėbė šeimininkų lovoje ir pradėjo skaityti. Aš pasiėmiau trisdešimt dvi Nembutal kapsules ir visos trisdešimt dvi kapsulės pateko į mano rankinuką. Aš savo prekių nevartoju. Brendi vis dar skaitė. Ant plaštakos išbandžiau visus lūpų dažus, kol Brendi drybsojo milžiniškoje vandens lovoje tarp nėriniuotų pagalvėlių. Tebeskaitydama.

Į krepšį įsimečiau kelias nebegaliojančias Estradiol tabletes ir iki pusės sunaudotą plumbagio atspalvio lūpdažį. Iš apačios šūktelėjo agentė, klausdama, ar mums viskas gerai.