Чак Паланик - Nematomi monstrai

Persikeliame į 5-ąjį greitkelį, pravažiuojame reklaminį stendą. „Skanus maistas ir šeimyninės kainos Karver pakelės kavinėje“.

Persikeliame į Spoukaną, kuriame nėra nei Burning Blueberry, nei Rūsty Rose, nei Aubergine Dreams kosmetikos.

Agentė šūktelėjo, kad visai nenori mūsų skubinti, bet galbūt mes dar turime kokių nors klausimų. Bet ar mums kada nors rūpėjo ką nors sužinoti?

Įkišu galvą į miegamąjį, kur ant pūkine antklode apklotos vandens lovos skaito Brendi Aleksander — tik kvėpavimas išduoda, kad ji gyva.

Ak, karpytas alyvinis satinas, perliniais karoliukais nusagstyti krašteliai.

Ak, sluoksniuotas gintaro spalvos kašmyras, jo krašteliai puošti briaunuotais topazais ir marabu plunksnomis.

Ak, slystanti laisvėje augusios kiaunės striukytė.

Laikas eiti.

Brendi priglaudė atverstą knygą prie savo dirbtinai stačių torpedinių krūtų. Rusvas veidukas tarp kaštoninių plaukų, pasklidusių ant butaforinės dygsniuotos pagalvėlės ir baklažanų atspalvio akys, pavandenijusios perdozavus Thorazine.

Man labai įdomu, kokių narkotikų ji dabar pavartojo.

Knygos viršelyje pavaizduota daili blondinė. Liekna tarsi spageti makaronas. Su siaurute gražute šypsena. Mažulės plaukai atrodo lyg uragano, vardu „Blondinė“, palydovinė nuotrauka, užfiksuota jos veido vakarų pakrantėje. Jos veidas kaip graikų deivės — nuostabios blakstienos, akys apvestos kaip pas Beti ir Veroniką, Arčio komiksų herojes iš Riverdeilo mokyklos. Merginos riešai ir kaklas apvynioti baltais perlais, jie žybsi lyg deimantai.

Knygos pavadinimas — „Panelė Rona“.

Brendi Aleksander, savo basutėmis purvindama baltą pūkinę antklodę, sako:

— Aš atradau tikrąją Deivę.

Agentė buvo už dešimties žingsnių nuo mūsų.

Persikeliame į automobilį, už jo lango skrieja susilieję gamtos stebuklai — zuikiai, voverės, šniokščiantys kriokliai. Turbūt tai yra šlykščiausia. Po žeme urvelius kasasi sterblinės žiurkės. Paukščiai suka lizdus.

— Princesė B. A. yra Dievas, — žiūrėdamas pro galinio vaizdo veidrodėlį, man sako Setas.

Persikeliame, kai nekilnojamojo turto agentė šaukia mus iš pirmojo aukšto. Šios granitinės pilies savininkai automobiliu jau suka į kiemą.

Pavandenijusiomis akimis, vos kvapsėdama Spoukano vandens lovoje, Brendi Aleksander sako:

— Rona Baret. Nuo šiol mano dievybė yra Rona Baret.

Persikeliame, kai Brendi, sėdėdama Lincoln Town Car, sako:

— Rona Baret yra Dievas.

Erozija ir vabzdžiai aplink mus graužia pasaulį, pamirškite žmones ir taršą. Viskas sunyksta biologiškai ir be mūsų pastangų. Pasitikrinu, ar rankinuke turiu pakankamai spironolaktomo pagardinti Seto pietums. Šmėsteli dar vienas reklaminis skydas:

Magiškos sėlenos Tasty Phase — užkąsk šio to puikaus.

— Savo autobiografijoje, — sako Brendi, — knygoje „Panelė Rona“, išleistoje Bantam Books bendradarbiaujant su Nash Publishing Corporation iš Saulėlydžio bulvaro Los Andžele, Kalifornijoje.... — Brendi giliai įkvepia naujos mašinos aromato, — ...autorinės teisės įregistruotos 1974 metais, Panelė Rona aprašo, kaip ji pradėjo gyvenimą būdama maža, stora Kvinso rajono žydukė su didele nosimi ir paslaptinga raumenų liga.

Brendi tęsia:

— Maža, stora juodaplaukė perkuria save į blondinę super žvaigždę, ir pats misteris pasaulio sekso simbolis maldauja jos leisti bent porą centimetrų kyštelėti į ją savo penį.

Nė vienas iš mūsų nebeturime jokios gimtosios kalbos.

Dar viena reklama:

Prisišniaukšk Tooter’s pieninių ledų!

— Ko tik šiai moteriai neteko išgyventi, — pasakoja Brendi, — va, šimtas penkiasdešimt antrajame puslapyje ji vos nepaspringsta savo krauju! Ronai ką tik atliko plastinę nosies operaciją. Ji teuždirba penkiasdešimt dolerių už straipsnį ir vis tiek sugeba susitaupyti tūkstantį dolerių nosies operacijai! Tai — pirmasis jos stebuklas. Po operacijos Rona guli ligoninėje, galva kaip mumijos apvyniota tvarsčiais, tada ją aplanko draugė ir sako išgirdusi Holivude šnekant, kad ji yra lesbietė. Panelė Rona lesbietė! Aišku, kad tai nesąmonė. Kadangi Rona yra deivė, ji puola rėkti. Rėkia, rėkia ir rėkia, kol jos gerklėje sprogsta arterija.

— Aleliuja, — taria Setas ir vėl apsipila ašaromis.

— O štai čia, — Brendi lyžteli savo didelį smilių ir perverčia kelis puslapius, — du šimtai dvidešimt antrame puslapyje, Roną atstumia jos šlykštus draugužis, su kuriuo draugauja jau vienuolika metų. Ji jau savaičių savaites kosėjo, todėl prarijo saują tablečių ir ją rado beveik mirštančią, komoje. Net greitoji pagalba...

— Šlovė Viešpačiui! — sako Setas.

Įvairiausi augalai auga ten, kur panorėję.

— Setai, brangusis, — sako Brendi, — nepertraukinėk manęs. — Jos plumbagio lūpytės tęsia, — Net greitoji pagalba buvo įsitikinusi, kad panelė Rona mirs.

Debesys, sudaryti iš vandens garų, kybo, kaip žinia, danguje.

Brendi sako:

— Setai, dabar.

Ir Setas taria:

— Aleliuja!

Lekiančios pro šalį laukinės ramunės ir kastilėjos yra kažkokių nepažįstamų gyvybės formų genitalijos.

Setas klausia:

— O ką tu tuo nori pasakyti?

— Knygoje „Panelė Rona“, išleistoje 1974, — atsako Brendi, — Rona Baret — kuriai devynerių metų užaugo milžiniškos krūtys ir ji norėjo jas nusikirpti žirklėmis — knygos įžangoje mums pasakoja, kad ji yra tarsi papjautas žvėris su atvirais virpančiais ir blizgančiais gyvybiniais organais — na, kepenimis ir didelėmis žarnomis. Aprašomi vaizdai, kai viskas varva, pulsuoja. Žodžiu, ji galėtų laukti, kol ją kas nors susius, tačiau žino, kad to niekada nebus. Jai belieka imti siūlą, adatą ir susisiūti pačiai.

— Fui, — sako Setas.

— Panelė Rona sako, kad niekas nėra fui, ji sako, kad vienintelis kelias atrasti tikrąją laimę yra rizikuoti ir visiškai atverti savo vidurius.

Būreliai savim susirūpinusių paukštelių atrodo apsėsti savo gyvenimo rutinos — maisto ieškojimo ir jo rinkimo savo mažais snapeliais.

Brendi pareguliuoja galinio vaizdo veidrodėlį, kad jame pamatytų mane ir sako:

— Baba-Džoun, brangioji?

Akivaizdu, kad paukšteliai savo pasidaryk pats lizdelius turi susiręsti iš vietinių žaliavų. Jie tiesiog sukrauna krūvelėn mažas šakeles ir lapelius.

— Baba-Džoun, — sako Brendi Aleksander. — Kodėl gi tau neatvėrus mums savo intymios istorijos?

Setas Sako:

— Atsimenat, kai Misuloje princesė taip prisišniojo, kad suvalgė į auksinį popierėlį įvyniotas Nebalino žvakutes, nes galvojo, kad tai migdoliniai saldainiai? Papasakok mums apie savo pusiau sąmoningas būsenas.

Pušys brandina kankorėžius. Voverės ir visokių lyčių žinduoliai kiauras dienas stengiasi susiporuoti. Arba atsivesti jauniklių. Arba suėsti savo palikuonis.

Brendi kreipiasi į Setą:

— Setai, brangusis?

— Taip, Mama.

Kas iš pirmo žvilgsnio atrodo bulimija, pasirodo tėra nuplikusių erelių būdas pamaitinti savo jauniklius.

Brendi sako:

— Kodėl tu būtinai turi suvedžioti kiekvieną gyvą būtybę savo kelyje?

Dar viena reklama:

Nubbys – privaloma poilsio stotelė sukrimsti pikantišką vištos sparnelį.

Dar viena reklama:

Pieniškas kąsnis — neriebi tikro sūrio skonio kramtomoji guma.

Setas sukikena. Nurausta, pirštu ima sukti plaukus ir atsako:

— Tu taip kalbi, tarsi iš tiesų būtų neįmanoma atsispirti mano seksualumui.