Scarlett O’Kelly - Tarp paklodžių

Mintį, kad palydovės nesibučiuoja su klientais, išpopuliarino Graži moteris, bet ji pagrįsta tiesa — bučiuotis taip intymu, kad prostitutės retai bučiuojasi su klientais. Nesu išimtis, tačiau kartais bučiuojuosi. Dauguma vyrų klausė, kokios politikos laikausi bučinių atžvilgiu, bet iki susitikdama su jais niekada nežinau, bučiuosiuosi ar ne. Prieš kiekvieną susitikimą pasakydavau klientui, kad į lūpas nesibučiuoju. Jei susitikimo metu tai pasikeisdavo, jie nesiskųsdavo. Sprendimą, ar bučiuotis su klientu, nebūtinai lemdavo jo išvaizda, dantys ar mano susijaudinimo lygis. Dažniau jį lemdavo tai, ar vyras man patinka „smegenų“ atžvilgiu. Jei jis inteligentiškas ir stimuliuojantis pašnekovas ir mudu smagiai prieš seksą pasikalbame, tuomet sekso metu aš labiau linkusi su juo bučiuotis. Tačiau pasitaikė ir tokių klientų, kurie buvo tokie išvaizdūs, kad iš karto žinojau norinti su jais bučiuotis ir kad man nė motais, ar jie suregs du žodžius! Tai nesusiję su amžiumi — buvo jaunuolių, su kuriais nė už ką nesibučiuočiau, ir vyresnių vyrų, su kuriais mėgavausi aistringais erotiškais bučiniais. Stebėtina, bet su kai kuriais klientais bučiavausi švelniai, o to įprastai tikėčiausi tik esant abipusei simpatijai ir ypatingam ryšiui.

Negaliu paaiškinti, kodėl bučiuotis taip asmeniška — galėčiau nelabai patinkančiam vyrui pačiulpti, bet negalėčiau jo pabučiuoti.

29. Vaikinas

Nerašyta taisyklė — jei skalbimo mašina sumanys atsigulti ir numirti, tą padarys šaltą lapkričio penktadienį, kai turi kalną savo eilės laukiančių skalbinių. Kaip galvą pametusi stengiausi rasti santechniką, kuris ateitų ją pataisyti, bet visi, kuriems skambinau, sakė, jog tai neįmanoma. Varčiau geltonuosius puslapius, kai atsiliepęs Ultanas pasakė galįs atvažiuoti per valandą. Ačiū Dievui!

Atidariusi jam duris tikriausiai dorai nė nepažiūrėjau, tik sumurmėjau esanti dėkinga, kad jis taip greitai atvažiavo, parodžiau bėdą ir pasakiau būsianti svetainėje, jei manęs prireiktų. Buvau iki kaklo pasinėrusi į pokalbius telefonu ir kompiuterį, užsiėmiau ruoša, kurią reikėjo padaryti, be to, atsiliepinėjau į darbo skambučius, nes norėjau suplanuoti kitą savaitę. Taip savaitgalį galėčiau atsipalaiduoti, žinodama, kad gausiu pinigų.

Vos baigusi su darbu susijusius pokalbius, išgirdau beldimą į duris. Mėšlas, ar jis girdėjo, ką kalbėjau su klientais?

— Sveiks, Ultanai. Tikiuosi, nelaukei, kol baigsiu kalbėti telefonu?

— Taip, laukiau ir nenorėjau trukdyti, kadangi sakei atsiliepinėjanti į darbo skambučius, bet skalbimo mašina vėl veikia, todėl norėčiau, kad ateitum ir apžiūrėtum, ar viskas gerai.

Kristau! Ar jis suprato, apie ką kalbu telefonu? Turėjau jį iškvosti.

Virtuvėje pasiūliau jam kavos, kurios išgerti jis sutiko, ir šnekučiavausi mėgindama jį įvertinti ir tuo pat metu apsimesdama apžiūrinti skalbimo mašiną. Stengiausi išlikti atsipalaidavusi ir rami, bet negalėjau jo paleisti nebūdama įsitikinusi, ar jis nugirdo mano pokalbius. Jis man pasakė esąs išsiskyręs, vienišas ir įsitraukęs į verslo kūrimą Airijoje, kai po skyrybų grįžo iš JAV. Paklausė, kur dirbu, o aš atsakiau šiuo metu nedirbanti, bet turinti daug smulkių projektų, kad vis uždirbčiau pinigų.

— Taip, pastebėjau, kad tau patinka dalykai, susiję su protu, kūnu ir dvasia, — pasakė jis.

— Kaip tai supratai? — paklausiau draugiškai.

— Na, laukdamas, kol baigsi kalbėti telefonu, perverčiau knygą ant stalo koridoriuje. Tiesą sakant, labai įdomu. Kai baigei kalbėti, buvau smarkiai įsitraukęs.

Ačiū Dievui. Su palengvėjimu atsikvėpiau. Jei tik jis nėra kitoks, nei visi mano pažinoti vyrai, tikrai negalėjo vienu metu klausytis mano pokalbio už uždarų durų ir skaityti. Mano širdžiai vėl imant plakti įprastu ritmu, mudu toliau plepėjome apie knygą, kadangi ši sritis domino mus abu. Jis labai tikėjo proto galia ir praeityje ja pasinaudojęs versle sulaukė apčiuopiamų rezultatų. Pasiūliau paskolinti jam knygą ir jis sutiko, sakydamas netrukus grąžinsiąs — gyveno netoli, taigi pravažiuosiąs pro šalį. Supratome, jog mus sieja dar keli dalykai, ir galiausiai labai maloniai šnektelėjome. Prieš išvažiuodamas jis paklausė, ar galėtume pašnekesį kurį vakarą pratęsti prie taurės.

— Taip, norėčiau, — atsakiau ir slapta džiūgavau — jis buvo labai mielas, protingas ir nepriekaištingų manierų, o tokiam vyrui negaliu atsispirti.

Savaitgalis praėjo kaip įprasta ir buvau beveik pamiršusi Ultaną, bet po savaitės jis paskambino susitarti dėl pasimatymo. Sutarėme susitikti kitą penktadienį, ir aš suvokiau vienu metu esanti ir susijaudinusi, ir nervinga. Ketvirtadienį buvau labiau nervinga nei susijaudinusi — nežinau, kas kėlė daugiau streso: aprangos rinkimasis ar planavimas, kokius atsakymus pasiruošti, jei jis išsamiau klausinėtų apie tai, kaip užsidirbu pragyvenimui. Turėjau būti labai atsargi — neužkliūti ir neleptelėti nieko, kas galėtų nuskambėti keistai arba įtartinai. Beprotybė, kad taip nervinausi dėl paprasto susitikimo išgerti, atsižvelgiant į mano darbą, bet man toptelėjo, jog man iš tiesų rūpi, ką šitas vaikinas apie mane pagalvos, norėjau padaryti gerą įspūdį. Kol kas jis man rodėsi labai tinkamas.

Ultanas sutartu laiku pasibeldė į laukujės duris ir pasisveikino bučiniu į skruostą. Užuodžiau silpną gaivaus losjono po skutimosi aromatą — būtent tiek, kad užsimanyčiau vėl pauostyti. Tikriausiai buvau pernelyg konservatyviai apsirengusi — gerai sukirptos juodos kelnės, aukštakulniai ir juoda palaidinė V formos iškirpte. Norėjau jaustis kaip dama, elegantiškai. Daug pastangų įdėjau į šukuoseną ir makiažą, ištobulinau kūno spalvos vokų šešėlių tepimo stilių. Plaukus tiesiog išdžiovinau ir patepiau blizgesį sustiprinančiu serumu, kad jie maksimaliai žvilgėtų. Derinį užbaigė paprasta delninukė — jaučiausi puikiai, o tai tik didina pasitikėjimą savimi.

Važiuodami į aludę sutarėme, kad abu esame praalkę, ir nusprendėme pirma užkąsti. Jis nuvežė mudu į mėgstamiausią savo restoraną, ir jam atidarant duris, kad mane įleistų, meldžiausi, kad ten nebūtų nė vieno kliento. Skubriai nužvelgiau patalpą, bet neišvydau nė vieno pažįstamo. Atsipalaidavusi atsisėdau, nekantriai laukdama vakarienės. Pokalbis sklandžiai liejosi be nejaukios tylos. Ultanas, kaip vairuotojas, gėrė gazuotą vandenį, taigi nusprendžiau, kad saugiausia elgtis taip pat. Kai jis pasiteiravo apie mano darbą, papasakojau įprastai pasitelkiamą istoriją — tęsiau darbą ankstesnėje profesinėje srityje, kuri apėmė daug susitikimų ir darbo kompiuteriu. Jis tai priėmė be šešėlio įtarumo.

Galiausiai kartu maloniai praleidome vakarą, o kai jis parvežė mane namo, gundžiausi pasikviesti išgerti kavos, bet apsigalvojau. Nenorėjau, kad jis manytų, jog esu per lengvai prieinama, ar kavos pasiūlymas reiškia pasiūlymą pasibarškinti. Kad ir kaip keistai skambėtų, su nuoširdžiai patinkančiu vaikinu iš pradžių būnu gana susivaržiusi ir pakankamai aukštai iškeliu kartelę. Taip, tam reikia daug savitvardos, ypač jei vaikinas labai patinka, kaip man patiko Ultanas, bet iš ankstesnės patirties ir to, ką per daugelį metų girdėjau iš draugių, žinau, kad seksas per pirmąjį pasimatymą retai (o gal ir niekada) būna rimtų santykių pradžia. Pasak kai kurių moterų, taip yra todėl, kad gavęs ko norėjo jis sprunka, bet aš manau, jog seksas per pirmąjį pasimatymą vyrui byloja, kad moteris savęs aukštai nevertina. Esmė ne sekse, o labiau tame, kad taip ji parodo nedaranti protingų sprendimų ir neturinti fizinių ribų. Šiaip ar taip, tokia mano teorija, todėl mudu su Ultanu vakarą baigėme švelniu bučiniu, o aš atsitraukiau anksčiau, vildamasi, kad jis užsimanys daugiau.