Scarlett O’Kelly - Tarp paklodžių

Nors Rėjus pripažino, kad jųdviejų susitarimas toli gražu netobulas, taip geriau, nei niekada neužsiiminėti seksu. Jis pradėjo veltis į vienos nakties nuotykius, bet netrukus jie prarado patrauklumą, kadangi seksas pasidarė paviršutiniškas. Jis labai norėjo ryšio su žmogumi, todėl susisiekė su manimi. Norėjo reguliariai užsiimti seksu su tuo pačiu asmeniu, bet žinodamas, kad jo neįsimylėsiu. Užtikrinau jį dėl to, ir mudu ėmėme reguliariai susitikinėti, kas mus abu labai tenkino. Tokio tipo klientas iš tiesų ieško santykių. Jis ne koks šlykštynė, norintis dulkinti bet kurią pasitaikiusią moterį, o įskaudintas ir vienišas asmuo, norintis sutvarkyti šeimos gyvenimą ir užmegzti naujus laimingus santykius. Pakartosiu: dažnai su tokiais matydavausi.

Antroji kategorija, su kuria dažnai susidurdavau, buvo „Baimingieji katalikai“. Deja, šventosios katalikiškosios Airijos palikimas tebėra gyvas. Šie vyrai užaugo labai slopinančioje aplinkoje, dėl ko įtikėjo, kad jų libido, aistros ir fantazijos yra gėdingai blogos ir nuodėmingos. Laimingieji randa moteris, kurios elgiasi su jais kaip su seksualiomis būtybėmis ir nesmerkdamos priima tokius, kokie jie yra. Kadangi baiminasi savo seksualumo ir dažnai intymumo su moterimis, jiems lengviau rasti palydovę ir sumokėti už tai, ko nori. Seksas su šiais vyrais dažniausiai tiesiog nešvankus, kadangi jie per trumpą laiką nusimeta daugybės fantazijų metų naštą.

Su šia kategorija susiję „Studentai“ — vyrai, kurie pas mane atėjo ieškodami sekso pamokų, nes toje srityje visiškai savimi nepasitikėjo. Stivenas — geras pavyzdys. Su manimi jis susisiekė sakydamas, kad numerį davė draugas.

— Ar buvau susitikusi su tavo draugu? — paklausiau.

Neprieštaravau, jei retkarčiais mano numerį perduotų, bet prieš taip darydamas klientas turėjo gauti mano sutikimą.

— Nemanau, bet bičiulis žino, kokia mano asmeninė situacija. Praėjusį vakarą susitikome išgerti alaus ir jis pasakė radęs numerį moters, kuri galėtų man padėti.

Susimąsčiau, ar jis žino, kad esu palydovė, taigi ir mokama. Galbūt jis pamanė, kad draugas perdavė sekso be įsipareigojimų norinčios moters numerį.

— Tu žinai, kokio tipo tai paslauga? — pasiteiravau.

— Na, nutuokiu, bet norėčiau, kad paaiškintum, ką darai ir kaip tai vyksta. Anksčiau to nedariau.

Ėmiau vardinti esminius dalykus, bet jis nepasirodė labai susidomėjęs.

— Gal tu papasakok apie savo padėtį ir kodėl man paskambinai, — pasiūliau.

Stivenas paaiškino, kad jam penkiasdešimt, jis vienišas, niekada nebuvo vedęs ir turėjo labai ribotą seksualinę patirtį. Jis neatitiko mano kriterijų, bet sutikau su juo pasimatyti po to, kai įvardijo savo aplinkybes. Jis sėkmingai dirbo apsaugos srityje, buvo gerų manierų ir nuoširdus. Nesupratau, kodėl jo patirtis su moterimis tokia ribota. Jis paaiškino nuo penkiolikos metų turėjęs sveikatos sutrikimą, kuris tinkamai nekontroliuojamas versdavo dažnai vaikščioti į tualetą. Tuomet pagalba nebuvo tokia prieinama, todėl nuo penkiolikos iki dvidešimt kelerių jis gyveno labai atsiribojęs ir praleido daugybę formuojančių įvykių, tarp jų ir vaikščiojimą į pasimatymus. Jau daugelį metų tą sutrikimą kontroliavo, bet nepajėgė įveikti ankstesnio drovumo. Jis mielai būtų vedęs ir susilaukęs vaikų, bet tai neįvyko. Netrukus jis galės anksti išeiti į pensiją ir mintys apie laukiančius vienatvės metus jo nedžiugino. Apie tai užsiminė draugui, kuris pasiūlė internetines pažintis, bet toji mintis vertė jį labai nervintis. Bendrauti su moterimis jam sekėsi, tačiau atėjus metui žengti toliau jis jautėsi kaip nesavas ir bijojo, kad patirties stoka moteris atbaidys. Jei jau ketino pamėginti susitikinėti, jam reikėjo šiek tiek pagalbos padedant iš naujo susipažinti su moters pojūčiu ir primenant, kad vis dar, pasak jo, „gerai veikia“.

Mudviem susitikus, man pavyko jį nuraminti. Tačiau mane ypač sukrėtė tai, kad jo draugas iš susirūpinimo ir noro padėti nukreipė pas mane.

Kitą dažnai pasitaikančią kategoriją vadinu „Vidurinės klasės liberalais“. Tokių tarp mano klientų buvo nemažai. Tai išsilavinę ir daug keliavę — labiau europietiški airiai, nei paprasti senoviški airiai. Jie gyveno Dubline ir kituose klestinčiuose miestuose ir mėgo mokėti už gerus gyvenime pasitaikančius dalykus. Jiems seksas tarsi geras vynas ar aukščiausios kokybės alyvuogių aliejus — norėjo ragauti tai, kas geriausia, nes to nusipelnė. Šie klientai geri pašnekovai, mes laisvai kalbėdavomės apie ekonominę netvarką ir lygindavome, kaip kitos Europos šalys susitvarkė su pasauline krize. Susitikusi su tokiu pasiūlydavau jam tirpios kavos ir atsiprašydavau, kad tai nėra latė be kofeino su sojų pienu, o jis suprasdavo, ką turiu omenyje. Seksas su tokiais vyrukais dažniausiai būdavo įdomesnis, nes jų draugija maloni — įtraukiantis pokalbis man yra puiki įžanginių glamonių forma.

Dar buvo „Jaunas šeimos vyras“ — dėl didelio mano įkainio tokių nebuvo daug, bet pasitaikydavo pakankamai dažnai, kad atpažinčiau. Šis vyrukas pakilimo metais iškėlė dideles vestuves, paskui priemiestyje įsigijo namą. Juodu su žmona daug pasiekė, daug uždirbdavo, buvo ambicingi. „Turėti viską“ mąstysena paskatino juos susilaukti dviejų vaikų, ką ir padarė per trumpą laiką. Krizė skaudžiai sudavė jiems ir didelei paskolai, taigi jie susitarė, kad ponia išeis iš darbo, nes uždarbio vos pakako vaikų priežiūros išlaidoms padengti. Iš „pasipūtusių sutuoktinių“ jie iškart tapo „sutrikusia pora“, o pirmas nukentėjęs dalykas — lytinis gyvenimas. Jo žmonai teko susitaikyti su milžinišku pokyčiu iš kietos karjeristės į namisėdą mamą, taigi ji kiekvieną energijos kruopelytę išnaudodavo vien tam, kad ištvertų dieną. Jam vis tiek reikėjo šiokių tokių švelnių glamonių, dėl to jis pradėjo lankytis palydovių tinklalapiuose ir svarstyti, ar tai jam. Jis niekada anksčiau nebuvo lankęsis pas palydovę, todėl sulaukdavau drovaus skambučio su esminiais klausimais. Galimybių jam pasitaikydavo retai, nes žmona mintinai mokėjo dienotvarkę, bet galiausiai ji savaitgaliui išvažiuodavo su vaikais pas savo tėvus arba išleisdavo jį pažaisti golfo — štai tada jis ir susitardavo susitikti su manimi. Iš anksto atskaičiuodavo man mokestį ir įsidėdavo į atskirą kišenę ar piniginės skyrelį. Jo žmona namų biudžetą žinojo iki paskutinio cento, todėl jam greičiausiai prireikė kelių savaičių, kad jai nežinant surinktų pinigus.

„Jaunas šeimos vyras“ — džentelmenas, moka iš karto, jį lengva patenkinti. Seksas su juo įprastai greitas ir jaudinantis — jis susijaudinęs, jo pusėje tebėra jaunystė ir testosteronas. Tačiau jis dažniausiai jausdavosi kaltas, nes vis dar mylėjo savo žmoną. Vienintelė priežastis, kodėl buvo su manimi, — jo poreikiai nebuvo patenkinami, o gyvenimas panėšėjo į ilgą nuobodybę. Nepaisydamas kaltės, jis dažniausiai susitardavo dėl kito susitikimo suvokęs, kad yra kur pabėgti iš nykios tikrovės. Manė, kad linksmybių dienos baigėsi, todėl prisiminus, kaip jam patikdavo atsijungti, kaltė greitai išgaruodavo. Deja, prireiks mažiausiai dar kelių mėnesių, kol vėl galės sau leisti mane aplankyti. Tuo metu pasitenkins keliomis nešvankiomis žinutėmis.

Galbūt vedusiems vyrams sunku išsliūkinti į susitikimą, bet savarankiškai dirbantieji kur kas lankstesni. Daug mano klientų pateko į šią kategoriją. Ponas „Savarankiškai dirbantis“ pats tvarkė savo dienotvarkę ir galėjo lengvai dienos metu niekam nepastebėjus kelioms valandoms išsmukti. Be to, jis labiau kontroliavo savo finansus ir galėjo niekam neklausinėjant nuslėpti kelis eurus. Pripažinkim, jei esate iš anksto mokesčius mokantis darbuotojas, o jūsų atlyginimas pervedamas į sąskaitą, kuria dalijatės su žmona, ji tikrai pastebės nei iš šio, nei iš to dingusią sumą — nebent pažiūrėtų pro pirštus.