Scarlett O’Kelly - Tarp paklodžių

Sutikau nemažai vyrų, kurie vis dėlto pasikalbėdavo su žmonomis, tačiau jų prašymų veikti kartu būdavo nepaisoma. Vieni tvirtindavo man tikį, kad žmonos vėliau žiūrėdavo pro pirštus į ne namie praleistas naktis, ir kad egzistuodavo nebylus susitarimas, jog vyras gali eiti į kairę. Tuo niekada negalėdavau patikėti: man tai būtų visai nepriimtina. Bet tuose pasakojimuose ėmiau matyti bendrus bruožus: visi vyrai užsimindavo, kad jų žmonos atrodo patenkintos gyvenimu (vaikai, gražus namas, automobilis ir įvairūs materialūs šiuolaikinės visuomenės niekučiai), o patenkinančių lytinių santykių stoka joms tarytum buvo nė motais. Tokiems vyrams buvo nesunku įsitaisyti meilužę arba lankytis pas palydoves, nes jų žmonos neuždavinėjo nepatogių klausimų. Sumauti pinigai, pamaniau, jie viską gadina.

Norėčiau manyti padėjusi Piteriui, kad jis grįžo namo ir išsiaiškino viską su žmona — gyvenimas be sveikos seksualinės išraiškos atrodo toks tuščias ir naikinantis sielą. Liūdna, kad kai kurių žmonių seksualinis aš retai gauna pasireikšti. Piteris — tikrai malonus vyras, norintis su žmona nuolat patirti seksualinį pasitenkinimą, taigi viliuosi, kad jam viskas pavyko. Jis daugiau niekada man neskambino, o tai laikau geru ženklu!

26. Nemalonus susitikimas

Susitikimas su Piteriu buvo toks netikėtas ir taip gerai praėjo, kad po jo jaučiausi patenkinta darbu ir savimi. Derėjo atminti: aukštai kilsi — žemai pulsi, nes vos po trijų dienų turėjau visiškai kitokį klientą. Po jo bet koks pasitenkinimo darbu jausmas išgaravo, jaučiausi kalta ir šiek tiek pasibjaurėtina.

Tą šeštadienį turėjau dirbti — vaikai savaitgaliui išsiųsti pas tėvą, todėl trečiai valandai buvau susitarusi su klientu ir užsakiusi kambarį viešbutyje. Jis buvo naujas, todėl už devyniasdešimties minučių darbą susišluosiu keturis šimtus eurų. Jų labai reikėjo, nes kitą savaitę turėjau apmokėti kelias sąskaitas. Antrą valandą buvau pasigražinusi ir pasiruošusi susitikimui. Kaip tik mečiau darbo telefoną į krepšį, kai jis suskambo. Skambino naujasis klientas — jis negalėjo atvykti. Atsitiko kažkas nenumatyto, kaip apgailestauju, ple, ple, ple. Jis paskambinsiąs kitą savaitę susitarti dėl kito susitikimo. Žinoma, kalbėdama su juo telefonu buvau labai maloni, bet padėjusi ragelį paleidau keiksmų virtinę. Po velnių! Po velnių! Po velnių! Man labai reikėjo pinigų, o dabar buvau išsipuošusi, bet neturėjau, ką veikti. Negana to, dėl šito susitikimo su klientu ir sąskaitų, kurias reikėjo apmokėti, atsisakiau susitikimo su senais mokyklos draugais. Man visko jau buvo iki kaklo.

Manęs taip lengvai nesulaikysi, todėl įsijungiau kompiuterį ir nusprendžiau ieškoti paskutinės minutės kliento. Šeštadienio popietė — geriausias savaitės metas internete susipažinti su vaikinais, kai dėl pasibarškinimo galima susitarti per kelias minutes. Galima rinktis iš tokios daugybės tinklalapių, kad gali tapti keblu prisiminti vartotojų vardus, slaptažodžius ir kokias tiksliai smulkmenas nurodžiau. Nenorėjau netyčia atskleisti daugiau informacijos, nei griežtai būtina. Susiaurinau pasirinkimą iki dviejų tinklalapių, kuriuose lankėsi mano tipo vyrai: nuobodžiaujantys, susijaudinę ir turintys grynųjų, kad pasilepintų mergina. Jie pasirodė parankūs tomis progomis, kai susitikimą staiga atšaukdavo ir man greitai reikėdavo pamainos.

Internete pranaršiusi maždaug dešimt minučių, radau vietinį vyruką, galintį susitikti per valandą. Man tereikėjo sužinoti, ar jis vedęs arba įsipareigojęs, ar supranta, kas yra saugus seksas, ar mano įkainis nekelia jam problemų ir ar jis nenori ko nors pasibaisėtino. Kvinas pasirodė visai nieko, bet paskui per MSN pokalbių programą ėmė uždavinėti kvailus klausimus: kaip atrodau ir ar atsiųsčiau jam žinutę su savo putytės nuotraukomis? Jei būtų patyręs klientas, niekada neprašinėtų nuotraukų — arba norėtų susitikti, arba ne. Jis mane velniškai erzino, bet, deja, man labai reikėjo kliento. Užuot liepusi jam atsikrušti, ką įprastai darydavau, sutikau atsiųsti vieną nuotrauką.

Mano putytės nuotrauka akivaizdžiai atitiko reikalavimus, nes jis sutiko susitikti, bet sakė turįs tik trisdešimt minučių, todėl norįs nuolaidos. Daug prisikeikusi ir prisisvaidžiusi žaibais priešais kompiuterio ekraną, pasakiau, kad man tinka trisdešimt minučių už 150 eurų. Jis sutiko. Gerai — buvau susiruošusi, o 150 geriau nei nieko. Suskambo darbo telefonas. Paskutinė smulkmena: Kvinas nespės į viešbutį, todėl turėjau atvykti į jo darbovietę.

— Nebūk toks kvailas, tai pernelyg rizikinga, — atkirtau kantrybei vis labiau senkant.

— Bet negaliu ištrūkti iš biuro. Aš čia vienas, — meldė jis.

— Na, kur tu dirbi? Ar ten yra lova ar kažkas tinkamo?

Tai buvo košmaras — jis kalbėjo kaip visiškas šiknius.

— Aš automobilių parduotuvėje, — atsakė jis.

— Ak, prašyčiau, tikriausiai juokauji. Ką nori pasakyti — kad uždarysi parduotuvę, kol aš biure tave tvarkysiu?

— Parduotuvės uždaryti nereikės. Visą dieną nesulaukiau nė vieno pirkėjo, — pasakė jis.

— Tai iš nuobodulio lankeisi sekso svetainėse, taip?

— Taip, kaip į akį pataikei, aš net plyštų iš susijaudinimo!

— Velniai nematė, sutinku. Atvyksiu po maždaug dvidešimties minučių, — pasakiau pajutusi plūstelėjusį adrenaliną.

Galvojau apie suplanuotą, bet atšauktą susitikimą su klientu, o galvodama apie seksą susijaudinu — kartais tik tiek ir reikia. O bet kokia pinigų suma geriau nei tai, ką uždirbsiu sėdėdama namie visa išsipuošusi, bet neturėdama, kur eiti. Žvelgiant atgalios, tai buvo impulsyvus sprendimas, pastūmėtas susijaudinimo ir pinigų poreikio. Dabar matau, kad dariausi patenkinta savo padėtimi. Be to, devynis mėnesius gyvendama, kvėpuodama ir užsiimdama seksu už pinigus ėmiau užsimiršti, kad tai vis tiek yra siaubingai nepriimtinas būdas duonai uždirbti, o pasitenkinimas gali tapti slidžiu šlaitu pražūtin.

Padėjau ragelį ir įmečiau telefoną į krepšį. Po velnių, pamiršau apie sumautą viešbutį pirmajam klientui. Ar atšaukti rezervaciją, ar tikėtis, kad tą vakarą gausiu dar vieną klientą? Kai paskambinau į viešbutį ir atsisakiau kambario, mane informavo, kad dėl to nepatogumo nuo kredito kortelės bus nuskaityti penkiasdešimt eurų. Tai trečdalis jau išleistų pinigų, kurių dar neuždirbau. Su kiekviena minute dariausi vis piktesnė. Negalėjau sau leisti „nepatogumų“. Vyrukas, su kuriuo ketinau susitikti, rimtai mane siutino.

Apimta įkvėpimo nusprendžiau griebtis „ateik ir bėk“. Klientai pasakojo man apie merginas, kurios priversdavo juos kuo greičiau baigti, kad tik išspirtų pro duris. Visada maniau, kad tai labai žiauru, bet dabar pati ketinau panaudoti šią taktiką. Nusivilkau apatinius ir švystelėjau ant sofos. Vis dar buvau prisijungusi prie sekso svetainės, todėl mikliai atsijungiau ir išjungiau kompiuterį — būtų blogai, jei mano verslo duomenys pakliūtų įsilaužėliui ir vagiui į rankas. Vilkėjau aptemptus marškinėlius V formos iškirpte ir džinsus. Dėkui Dievui už laikrą — ji pakankamai prilaikė mano papus net ir be liemenėlės. Apsivilkau lietpaltį ir pusę keturių išėjau pro duris.

Žinojau verslo parką miestelio pakraštyje, kur dirbo Kvinas, bet šiek tiek pasiklydau parduotuvių labirinte. Kai sustojau prie jo salono, laikrodis rodė 16.02. Iš krepšio išsiėmiau vieną prezervatyvą ir įsidėjau į palto kišenę, paskui vėl pažiūrėjau į laikrodį prietaisų skydelyje — 16.03. Ketinau sekti laiką.

Pasitikinčiai praėjau pro žvilgančius naujus automobilius ir pagrindinę priėmimo erdvę, kur pastebėjau duris su ženklu juodomis raidėmis „tik darbuotojams“. Iškart įėjau ir radau jį prie stalo, įsmeigusį akis į kompiuterį. Paskui save užrakinau duris.