Scarlett O’Kelly - Tarp paklodžių

Praėjus kelioms nejaukioms minutėms, jis jau buvo nusišluostęs ir gulėjo greta manęs ant lovos.

— Piteri, kiek ilgai prieš baigdamas tveri žmonos viduje?

— Manau, skirtingai, bet nelabai ilgai.

— Na, ar norėtum ilgiau tverti, ar jauti, kad tave valdo tavo pimpis?

— Dieve, taip, norėčiau ilgiau tverti, bet taip tęsiasi jau kurį laiką. Lyg ir tikėjausi, kad savaime išsispręs, bet neatrodo, kad tai įvyks.

— O kiek trunka tas kuris laikas? Kelis mėnesius? Metus? — pasiteiravau.

— Manau, jei jau sakyti tiesą, bus maždaug dveji metai.

— Ar manai, kad tau priešlaikinė ejakuliacija?

— Vyliausi, kad ne, bet nemanau, kad galima toliau tai neigti, tiesa?

— Na, tai labai labai dažnai pasitaiko, dažniau, nei įsivaizduotum, bet jūs, bičai, apie svarbius dalykus nesikalbate, ar ne? Todėl turbūt manaisi esąs vienintelis visatoje, turintis šią problemą.

Mačiau, kad jis šiek tiek atsipalaidavo, kadangi paslaptis išaiškėjo ir atvirai šnekėjomės. Paaiškinau jam, kad spręsdamas tokią problemą jis gali daug nuveikti, kad tai nėra mirties nuosprendis.

Ėmėme kalbėtis apie tai, kaip ši problema galėjo atsirasti: jo manymu, tai galėjo būti nenoro nuvilti žmoną lovoje rezultatas. Jiems tai, aišku, buvo neliečiama tema. Kuo labiau jį kankino PE, tuo labiau nepatenkintas savimi jautėsi ir tuo didesnę įtampą patyrė su ja mylėdamasis, kad per anksti neiššautų. Jis manė, kad jei tik galėtų tiesiog išdulkinti žmoną, užuot turėjęs laikytis viso mylėjimosi ritualo, problema būtų išspręsta. Dėl PE jis kaltę vertė spaudimui mylėtis. Dėl to pati mintis, kad teks mylėtis, kėlė didžiulį nerimą, o vienintelė mintis, kurią galėjo pakelti, — pasibarškinimas.

Na, džiaugiausi, kad apie tai kalbėjomės, nes buvo akivaizdu, jog jis nori išspręsti problemą. Išdrįsau paklausti, kiek jis tai aptarė su žmona.

Jie niekada apie tai nuoširdžiai nesikalbėjo. Kaskart per greitai ejakuliavęs jis atsiprašydavo, ji pasakydavo, kad viskas gerai, paskui abu taip ir gulėdavo tylėdami, kiekvienas su savo mintimis, nesisiedami nei fiziškai, nei emociškai. Kokie juodu vieniši, pamaniau, bet ypač jis.

— Ar galiu kalbėti atvirai? — paklausiau.

— Taip, prašyčiau.

— Susisiekei su manimi, nes žmoną regi tik tam tikru aspektu ir gali su ja tik mylėtis, kai iš tiesų tenori išdulkinti arba užsiimti kitokiu seksu, kuomet nereikėtų jos idealizuoti ir tai abiem patiktų, taip?

Linktelėjimas.

— Bet tikrovė tokia, kad gali užsiimti tik nuobodžiuoju „žmonai skirtu“ seksu, nes bet koks bent kiek labiau jaudinantis dalykas paspartina priešlaikinę ejakuliaciją.

Vėl linktelėjimas.

— Bet net ir užsiimdamas tuo pačiu nuobodžiu seksu vis tiek netveri ilgai ir viskas baigiasi katastrofiškai, nes vos pajėgi išbūti joje bent trumpą laiką. Tai jus abu smarkiai nuvilia, viskas tik blogėja, todėl paskambinai man.

— Taip, su viskuo sutikčiau, — tyliai pasakė jis. — Mėginau pratęsti glamones bandydamas išlaikyti erekciją ir atidėti ejakuliaciją ir tikriausiai įtikinau save, kad negaliu regėti žmonos kaip seksualios būtybės, kad su ja mylėtis galiu tik tam tikru būdu.

— Bet, tiesą sakant, dabar matome, jog bėda ta, kad tau priešlaikinė ejakuliacija, o tu tai neigi, nesikalbėjai su žmona, nors akivaizdu, kad ji žino, kas tau, ir taip pat vengia apie tai kalbėti.

— Taip, taip, tu teisi. Bet, po velnių, kodėl galiu gana atvirai ir tiesmukai kalbėtis apie tai su tavimi, nepažįstamąja, o ne su žmona, moterimi, kurią myliu, su kuria noriu būti?

— Na, sakyčiau, dėl to, kad tau nerūpi, ką manau. Tu nenori manęs sužavėti ar kaip nors patenkinti, be to, žinai, kad puikiai išmanau seksą, visas jo prasmes ir problemas, kad man tikriausiai anksčiau teko daugybę kartų su tuo susidurti ir numanau, kas galėtų padėti.

Jis man nusišypsojo.

— Visa tai tiesa, bet ar žinai, kaip man padėti, kad nereikėtų eiti pas šeimos gydytoją? Jau galvojau pas jį apsilankyti, bet man pernelyg gėda.

Tuo metu patogiai atsipalaidavę gulėjome ant lovos, buvau ant jo uždėjusi kojas. Mūsų poza nebuvo seksuali, tiesiog dėl odos sąlyčio jautėmės patogiai. Žinojau — jei Piteris kada ir atsivers, tai būtent dabar. Uždaviau jam kelis klausimus apie požiūrį į seksą, auklėjimą, neigiamus seksualinius potyrius, santykius su žmona už miegamojo ribų. Jo auklėjimas ar požiūris į seksą nebuvo neprideramas, bet juodu su žmona tikrai nebebuvo tokie artimi kaip anksčiau. Jie buvo tokie užsiėmę darbais ir aktyviu socialiniu gyvenimu, kad jam rodėsi, jog juodu tiesiog viską atlieka automatiškai ir neišsikalba kaip anksčiau.

Geriau pagalvojęs jis suprato, kad jų nebesiejo tos trumpos pavogtos švelnumo akimirkos, kuriomis anksčiau mėgaudavosi. Telefonu kalbėdavosi apie praktiškus dalykus, o žinutės būdavo konkrečios: Ar grįždamas namo gali pamesti pieno, aciux. Kažkaip romantika nutolo ir jis prisipažino, kad nė venas jųdviejų nieko nedarė, kad sustabdytų ją prieš nuskriejant dar toliau. Kalbėjomės apie tai, kad mūsų veiksmai miegamajame geri tik tada, kai geri santykiai už miegamojo sienų, kad jei jis norįs aiškaus, atviro ir sąžiningo pokalbio lovoje, turėtų taip bendrauti ir ne joje. Jei apie kažką nesikalbama, abu pasikliaunate spėlionėmis, kurios gali atverti klaidingų supratimų ir nesutarimų prarają.

Papasakojau Piteriui viską, ką žinojau apie PE: kad ji paveikia iki 30 procentų vyrų bet kuriuo metu, kad tai labiausiai paplitusi vyrų lytinė disfunkcija, bet taip pat rečiausiai gydoma, kad vos vienas procentas vyrų gydosi — tai lemia įvairios priežastys, dažniausiai gėda, drovėjimasis, taigi vyrauja klaidingas požiūris, esą ji negydoma. Tiesą sakant, ji dar ir kaip gydoma — ir įvairiais būdais, tarp jų ir antidepresantais, vietinio veikimo vaistais (tepamais ant penio), psichoterapija, tam tikrais pratimais ir, o tai įdomu, keičiant, kur, kada ir kaip užsiimama seksu. Rodos, pasikartojantys seksualiniai scenarijai stiprina PE, todėl nuolatinis Piterio mylėjimasis su žmona tokiu pačiu būdu reikalo negelbėjo. Išspręsti PE problemą būtų gana lengva, jei tik jis atvirai kalbėtųsi su žmona ir sulauktų jos pagalbos. Be to, jis gali šio to imtis, stengdamasis padėti sau, būtent — Regelio pratimų.

Dažnai klaidingai manoma, kad Regelio, arba dubens dugno raumenų, pratimai skirti tik gimdžiusioms moterims siekiant užkirsti kelią šlapimo nelaikymui. Tiesą sakant, jie tiek pat svarbūs vyrams — kuo daugiau mankštinate ir stiprinate dubens dugną, tuo labiau kontroliuojate tą vietą, kur sekso metu viskas ir vyksta. Regelio pratimai gali padėti išspręsti visas (tiek vyrų, tiek moterų) lytinės sveikatos problemas, padidinti jautrumą ir sustiprinti orgazmus. Senasis testas, kad vyras turėtų sugebėti ant stačios varpos išlaikyti kabantį rankšluostį, nėra klaidingas — jei jo dubens dugno raumenys stiprūs, jis lengvai tai padarys. Regelio pratimais taip pat mankštinama giliųjų raumenų grupė, kurią dauguma žmonių žino iš pilateso, ritminės gimnastikos ir jogos. Jie glūdi nugaros apačioje ir pilve, saugodami nugaros apačią nuo sužeidimų, suteikdami plokštesnį pilvuką, o kiekvienam kūno judesiui — stabilumo. Regelio pratimų nauda neišmatuojama, ir jei pasiryšite kasdien atlikti paprastą mankštą, jums padėkos ne tik intymios jūsų vietelės, bet ir partneris.

Visa tai paaiškinau Piteriui ir parodžiau, kaip rasti gaktinį stuburgalio raumenį, kad jis žinotų mankštinąs tinkamą vietą. Jam suvokus dubens dugno mankštinimo svarbą ir įsisavinus techniką, pademonstravau užspaudimo techniką, kuri dažnai naudojama siekiant užkirsti kelią priešlaikinei ejakuliacijai. Taip Piteris geriau pažinos savo kūną ir supras, kas vyksta su varpa dar gerokai prieš šiai užsimanant ejakuliuoti. Norėdama tai iliustruoti, pradėjau viena ranka masažuoti jo varpą ir paprašiau pasakoti, ką jaučia, bet uždraudžiau baigti ir perspėjau, kad pasakytų, kada bent kiek priartės prie to taško. Iš pradžių jam nebuvo malonu kalbėti apie tai, ką jaučia kūne man stimuliuojant — tiesą sakant, tam jam pristigo žodžių. Paraginau jį, kad geriau suprastų savo varpą ir kad taptų patogiau šnekėtis lytinio akto metu.