Фрэнк Маккорт - Tataigis

Vienas iš giminaičių palietė man petį ir aš būčiau norėjęs padėkoti, bet žinojau, kad jeigu nuo veido atitrauksiu delnus, pradėsiu taip kvatotis, kad visi tik pasibaisės ir amžiams mane išvarys iš giminės klano. Alfis persižegnojo ir atsistojo. Aš susitvardžiau, nusišluosčiau juoko ašaras, taip pat persižegnojau ir atsikėlęs pamačiau liūdnus susirinkusiųjų mažytėje šarvojimo salėje veidus.

Lauke, Belfasto naktyje, mano senutės nebetvirtos tetos verkė ir glėbesčiavosi. Ak, Frensi, Frensi, Alfuk, Alfuk, jis mylėjo jus, berniukai, tikrai, ak, tikrai, apie jus tik ir tekalbėdavo.

Ak, taip, mylėjo, kurgi ne, teta Eva ir teta Mege, ir teta seserie Komgal, ir už mus pakėlė daugybę tostų per tris šalis, bet mes, aišku, nenorėtume dejuoti ir skųstis tokiu metu, vis dėlto laidotuvės, ir jeigu jau sugebėjau susitvardyti prie tėvo, kuris karste atrodė kaip žuvėdra, žinoma, galėsiu išlaikyti bent truputį orumo prieš savo tris mielas tetules ir gausybę pusbrolių.

Mes jau stoviniavome pasiruošę išvažiuoti, bet aš turėjau sugrįžti prie tėvo ir jam pasakyti, kad jeigu nebūčiau pats sau susijuokęs dėl tos žuvėdros, mano širdis būtų plyšusi nuo užgriuvusios praeities, nuo vaizdų tos dienos, kai jis mus paliko su viltimi, kad greitai iš Anglijos pradės plaukti pinigai, nuo atsiminimų, kaip motina sėdėjo prie ugnies laukdama tų pinigų, bet jie niekuomet neatėjo ir ji turėjo prašyti išmaldos Šv. Vincento Pauliečio draugijoje, kaip mano broliai klausinėdavo, ar galėtų gauti dar riekelę keptos duonos. Tai tavo darbas, tėti, ir nors mes, tavo sūnūs, iš to vargo išlipome, tu pavertei mamos gyvenimą pragaru.

Galėjau tik dar kartą suklupti prie jo karsto ir prisiminti rytus Limerike, kai žaižaruodavo ugnis ir jis tyliai kalbėdavo, nenorėdamas prižadinti mamos ir brolių, ir pasakodavo man apie Airijos kančias ir airių žygdarbius Amerikoje, ir tie rytai dabar man atrodo kaip perlai, kurie čia, prie jo karsto, pavirsta trimis „Sveika, Marija“.

Rytojaus dieną mes palaidojom jį ant kalvos, nuo kurios matyti visas Belfastas. Kunigas sukalbėjo maldas, o kai jau šlakstė švęstu vandeniu karstą, kažkur mieste nuaidėjo šūviai. Ir vėl prasideda, pasakė kažkuris.

Paskui susirinkome pas pusseserę Teresą Foks ir jos vyrą Filą. Prasidėjo kalbos, apie tai, kas įvyko, per radiją pranešė, kad kareiviai nušovė tris IRA vyrus, kurie bandė prasiveržti pro armijos barikadas. Į kitą pasaulį mano tėvas keliavo su savo svajonių palyda, trimis IRA vyrais, kuriems tokios mirties būtų tik pavydėjęs.

Mes gėrėm arbatą ir valgėm sumuštinius, Filas dar ištraukė butelį viskio, kad pradėtų lietis istorijos ir dainos, todėl kad tai ir telieka daryti dieną, kai laidoji savo mirusiuosius.

1985-ųjų rugpjūtį, tais pačiais metais, kai mirė tėvas, pervežėme motinos pelenus į paskutinę jos poilsio vietą, kapus Mangreto abatijoje, prie Limeriko. Atvažiavo mano brolis Malachis su žmona Diana ir sūnumi Kormaku. Buvo ir mano keturiolikmetė duktė Megė, taip pat kaimynai iš Limeriko laikų ir draugai iš Niujorko. Vienas po kito kišome pirštus į skardinę urną iš Naujojo Džersio krematoriumo ir barstėme Andželos pelenus virš Šihenų, Gilfoilų ir Grifinų kapų, stebėdami, kaip vėjas draiko baltas jos dulkes aplink papilkėjusius senų kaulų trupinėlius ir po visą tamsią žemę.

Mes sukalbėjom „Sveika, Marija“, bet to nepakako. Mes buvome nutolę nuo bažnyčios, tačiau žinojom, kad kunigo maldos toje senovinėje abatijoje jai ir mums būtų suteikusios paguodos ir orumo, kad tai būtų buvęs deramas rekviem motinai, pagimdžiusiai septynetą vaikų.

Mes užsukome papietauti į smuklę prie kelio į Balinakurą ir iš to, kaip tenai valgėm, gėrėm ir juokėmės, niekas nebūtų įtaręs, kad ką tik išbarstėme savo motiną, kuri kadaise šauniai šokdavo Vemblio salėje ir visiems buvo žinoma kaip puiki dainininkė, ak, jeigu tik nebūtų pritrūkusi kvapo.

Išnašos

Eamon de Valera (1882-1975) - viena iš pagrindinių politinių figūrų XX a. Airijoje, kovos už nepriklausomybę lyderis (čia ir toliau vertėjos pastabos).

Jack Dempsey (1895-1983) - sunkiasvoris boksininkas, 1919-1926 m. pasaulio čempionas.

Joe Louis (1914–1981) — žymiausias visų laikų sunkiasvoris boksininkas.

Spies - JAV taip buvo pravardžiuojami ispanakalbiai imigrantai iš Lotynų Amerikos, ypač iš Puerto Riko.

Gooks - JAV taip buvo pravardžiuojami korėjiečiai.

Chinks - JAV taip buvo pravardžiuojami kinai.

Rauginti kopūstai (sauerkmut) - JAV paplitęs nacionalinis vokiečių patiekalas.

Al Jolson (1886-1950) - rusų kilmės amerikiečių dainininkas, kino aktorius.

Edward G. Robinson (tikr. Emanuel Goldenberg, 1893-1973) - amerikiečių teatro ir kino aktorius.

1691 m. liepos 12 d. įvyko Ogrimo mūšis, žymintis protestantų pergalę prieš politinę katalikų įtaką.

Babkės (jidiš) - nulis.

Joseph Raymond McCarthy (1908-1957) - JAV senatorius respublikonas. 1950- 1954 m. vykdė propagandinę kampaniją prieš komunizmą ir pradėjo „raganų medžioklę“ šalies viduje.

Supranti? (Ital.)

Ivy League - aštuonios privačios aukštosios mokyklos šiaurrytinėje JAV dalyje, turinčios geriausių, prestižinių aukštųjų reputaciją.

JAV Senato komitetas organizuotam nusikalstamumui šalyje tirti.

Vakarų Afrikoje vyrų dėvimas tradicinis ryškių spalvų apdaras.

Theophilus Eugene Connor-Bulius (1897–1973) — Alabamos policijos pareigūnas, rasinės segregacijos šalininkas.

Vertė Rasa Drazdauskienė.

Vertė Violeta Palčinskaitė: Motulės Žąsies eilėraščiai , Vilnius: Vaga, 1998.

Vertė Rasa Drazdauskienė.