Изабель Лосада - Kaip aš ieškojau savęs

Robinsas grąžina iš ateities. Burbulams leidžiantis, nusišypso.

– Ar patiko? Prisiminkite seną posakį: niekada nevėlu turėti laimingą vaikystę.

Liko dar viena diena. Spėlioju, ko jis mus išmokys pirmadienį.

Namie Emilija su Pjeru miega susiglaudę kaip triušiukai. Visos durys atlapos, tad matau juos ir mintyse suaimanuoju. Negana to, ant jų lovos susirangęs ir kaimynų katinas Dūmas.

Aš pavargusi, bet laiminga. Netrukus pati susirangiusi laiminga apmąstau visus gražius, išmintingus ir teisingus dalykus. Apžiūriu ir bokserių veislės šunyčio snukutį.

Ketvirtas žingsnis

Ugnies elementas susijęs su energija, o jos jums reikia, jei ketinate siekti tikslų. Taigi visas pirmadienis skiriamas sveikatai, mitybai, sportui – paprastesniems, bet labai praktiškiems ir lengvai pritaikomiems dalykams. Entonio metodas paremtas sveiku protu ir asmenine patirtimi. Be to, jis turi savo organizaciją, nuolat tyrinėjančią, koks maistas ir kodėl suteikia daugiausia gyvybingumo. Jeigu jis nusprendžia, kad klydo, taip ir pasako. Vienoje knygoje jis siūlė iki pietų valgyti tik vaisius. Dabar mano kitaip.

Jis pasakoja, kad, perskaitęs vieną itin kompetentingo gydytojo ir mitybos specialisto knygą, kurioje visi faktai „moksliškai įrodyti“, gali aptikti kitą tokio pat kompetentingo gydytojo knygą su priešingomis išvadomis. Tai ką gi daryti? Mokytis eksperimentuojant ir stebint, kas tau naudinga. Jis ragina jo siūlymus bandyti dešimt dienų.

– Arba, jei esate labai uolūs, trisdešimt dienų.

Žinoma, iškart pasiryžtu jo pasiūlymus taikyti trisdešimt dienų, nors dar nežinau, kokie jie.

Tonis ir jo padėjėjai žodžius patvirtina savo išvaizda. Jie atrodo itin sveiki, nors Tonis per dieną scenoje praleidžia dešimt valandų. Energiją jis tikrai gauna iš natūralių šaltinių, taigi noriu tų daržovių, kurias valgo jis.

Kaip įprasta, viskas perteikiama su humoru, filmukais ir istorijomis. Įžangoje jis aiškina, kad mes visi nusipelnėme būti sveiki ir, jei palaikysime stiprią sveikatą ir imuninę sistemą, ligos nepristos. Kodėl persišaldome ir sergame gripu? Nes nuo Kalėdų iki Naujųjų metų kiūtome ant sofos ir kemšame šlamštą; nes Kalėdos niekada nebūna tokios, kokios „turėtų“ būti, todėl mes prisigeriame, persivalgome ir savaičių savaites nesportuojame. Jis pasakoja, kad JAV gripą mėgstama vadinti „Šanchajaus A štamu“ arba „Honkongo B“, tarsi dėl jo būtų kalti komunistai.

Entonis karštai tiki deguonimi. Jei rūkai, gadini sveikatą, silpnini energiją ir lėtai žudaisi – pamaniau, pasakysiu, jei neskaitote, kas parašyta ant pakelių. Deguonis labai svarbus sveikatai, ir jo kasdien turi užtekti kūno ląstelėms. Reikia daryti kvėpavimo, o ne dusimo pratimus – kitaip tariant, jei bėgi taip greitai, kad negali pasikalbėti su šalia bėgančiu žmogumi, ląstelės gaus mažiau deguonies, nors jo reikia daugiau. Jis tvirtina, kad posakis „per kančias į žvaigždes“ yra neteisingas. Skausmas, aiškina jis, dažniausiai rodo, jog ką nors darome blogai, ir siūlo treniruotis taip, kad būtų malonu. Valio!

Ar bereikia priminti, kokios pasekmės laukia, jei nesportuosite? Vargu. Susilpnėjusi energija, nemiga ir sumažėjęs lytinis potraukis – šių trijų priežasčių užtektų kiekvienam išvyti iš namų. Turiu draugę, ji daugelį metų kenčia nuo nemigos, nesportuoja ir tvirtina, kad šie dalykai nesusiję. Keista – galbūt ji teisi, bet nemačiau, kad būtų treniravusis trikovei ir patikrinusi teoriją.

Robinsas labai vertina vandenį, gerąsias riebiąsias rūgštis, kviečių želmenų sultis (fui) ir šarminę dietą. Man visa tai patinka – bet ką išmėginčiau, kad tik padaugėtų energijos. Dažnai sunku atspėti, kuris maistas kūne virsta šarminiu. Pavyzdžiui, būtų galima manyti, kad vanduo su citrinų sultimis yra rūgštinis, bet iš tiesų kūne jis virsta šarminiu. Duona – maistas, kurį laikytume šarminiu – tampa rūgštiniu.

Jis mums pateikia paprastą jo išmėgintų patarimų sąrašą: valgyti daug žalumynų, vartoti virškinimą skatinančius fermentus, nes jie padės įsisavinti maistingąsias medžiagas, acidofilines bakterijas (gerąsias bakterijas, reikalingas žarnynui), antioksidantus, kartą per dieną išgerti gerų multivitaminų ir kitų papildų. Jis siūlo bent du kartus per metus atlikti pilną dietinį organizmo valymą (paprastai vadinamą „detoksikacijos“ programa). Sėdžiu ir jaučiuosi mažumėlę kalta, nes niekada gyvenime neatlikau detoksikacijos programos. Jo žodžiais, tai tolygu prisipažinimui, kad niekada nesitvarkiau namų.

Entonis žino, ką atsakyti į visus skundus, aimanas ir nepatiklias pastabas. Jis liepia visiems sukryžiuoti prieš save rankas, papurtyti galvas ir porą kartų pasakyti: „Aš taip nemanau.“ Paskui pakartoti, tik pridurti: „Aš taip nemanau... Pala, gal vis dėlto galėčiau sužinoti ką nors nauja?“

Šią paskaitą jis skaito kartu su savo bendradarbiu Džojum Maklendonu, energingu, išvaizdžiu juodaodžiu, kelis kartus pasirodžiusiu savaitgalį ir netrukus savarankiškai vesiančiu kursus Jungtinėje Karalystėje ir Europoje. Išsakę rekomendacijas jie pereina prie netinkamų dalykų. Atsidūstu.

– Mėsos verčiau nevalgyti.

Išgirstame istorijų apie tai, ko dedama į mėsą, gūžiamės, aimanuojame, juokiamės ir bloguojame. Ar žinote, kas mėsai suteikia skonį? Ogi šlapimo rūgštis. Kitaip tariant, sisiukas. Iš kur žinome? Nes košerinė mėsa, iš kurios pagal religinius papročius kartu su krauju išpilamas šlapimas, yra beskonė. Ar žinote, kodėl mėsa tampa minkšta? Dėl to, kad yra pradėjusi pūti. Entonis priduria:

– Jei jums būtina valgyti mėsą, bent jau pirkite ją iš žinomų vietinių tiekėjų, kurių gyvuliai auginti lauke, šerti ekologiškais košeriniais pašarais be antibiotikų, su jais elgtasi žmoniškai.

– O vištiena? – kažkas paklausia.

Robinsas parodo filmuką apie tai, kaip vištos pjaunamos ir ruošiamos pardavimui. Tuos vaizdus prisimins kiekvienas, kai tik kils pagunda užvalgyti vištos.

Žuvis? Entonis pasakoja:

– Niekada gyvenime nevalgiau nieko, kas turi veidą, bet neseniai man patarė būti lankstesniam. Jei jums būtina valgyti žuvį, valgykite mažesnę, nes didelės, kaip antai tunai, labiau užterštos gyvsidabriu ir kitomis medžiagomis. Vėlgi sužinokite, kas tiekėjas, ir ar žuvis nenykstanti. Šiek tiek žuvies gerai.

Nerekomenduojamų produktų sąrašas ilgėja. Nevalia gerti pieno ir vartoti pieno produktų.

– Kodėl, po galais, geriame veršeliams skirtą skystį? Sveiku protu tai išties nesuvokiama. Dėl baltymų? Ar žinote, kiek procentų baltymų yra žmogaus piene? Atminkite, kad pienas iš krūties skirtas tam laikui, kai baltymų reikia daugiausia. Pažaiskite kartu su mumis ir pamėginkite atspėti. Atsakymas yra skyriaus gale – galėsite pasitikrinti, ar buvote teisūs.

Svarbiausia, sutikau trisdešimt dienų gyventi be pieno produktų. Entonis kalba toliau. Žinoma, nikotino nevalia, bet aš nerūkau ir man tai nerūpi. Nevartoju ir narkotikų, netgi berecepčių. Esu vegetarė. Tačiau sąrašas tęsiasi. Jokių „baltų“ produktų: baltos duonos, baltų ryžių, picos, cukraus, netgi bulvių – atsidūstu. Kodėl ne? Akivaizdu, šiame maiste daug angliavandenilių, todėl daugeliui jis sutrikdo cukraus lygį. Robinsas dėsto toliau: jokio acto. Acte yra acto rūgšties, o ši kepenims kenkia beveik taip pat, kaip alkoholis; be to, actas tirština kraują ir apsunkina krakmolo virškinimą. Negalima cukraus ir galiausiai – to ypač bijojau – kavos.

– O, šūdas! – labai garsiai rikteliu.

– Tik dešimt arba trisdešimt dienų, – paguodžia kaimynas.

Hmm, tai tiesa, bet Robinsas, be abejo, tikisi, kad, išmėginę tokį maistą, mes pasijusime geriau ir toliau jį vartosime. Vis dėlto tai būtų radikalūs pokyčiai. Negi tikrai galėčiau valgyti 70–80 procentų šarminį maistą? Na, mėnesį pamėginčiau.