Изабель Лосада - Kaip aš ieškojau savęs

Aš šįkart viena. Niekas manęs nepalaiko, bet niekas ir nepeikia. Pasiteiravau Emilijos, ką ji mano apie tokius kursus. Ar ji man patartų neiti? Emilija ginčijosi, pareiškė, kad net jei didelė dalis medžiagos girdėta, bet jei dar galėčiau išmokti ko nors naudingo ir tai pritaikyti, eiti verta. Nežinau, kaip jums, bet man dažnai reikia priminti akivaizdžiausius dalykus, o tokie kursai dažnai moko ne tik to, kas akivaizdu.

Metai buvo sunkūs, tad aš džiaugiuosi, kad Tonis neaiškina (kaip įrodinėjo tas pusprotis fengšui konsultantas), jog viską pasirinkau aš. Priešingai, jis mane nuramina.

– Nėra žemėje žmogaus, kuriam viskas iškart pavyktų, – kalba jis.

Tai džiugina širdį.

Kai kurie žmonės jaučiasi laimingi visą gyvenimą dirbdami vieną darbą; tokių vis mažiau, bet dar yra. Kitiems gyvenimas vis sunkėja, nes didėja konkurencija. Kai buvau jauna aktorė, būtinybė rinktis mane kartais žiauriai slėgdavo; dabar tenka rinktis kiekviename žingsnyje. Turime didesnį pasirinkimą, bet mažiau saugumo, nes aiškiai nežinome, ko norime, arba nesame tikri, kad tai gausime. Antro ryto gyvybiškai svarbi tema yra mūsų tikslai ir svajonės.

Ar žinojote, kad, ko gero, vos septyni procentai gyventojų turi tokių aiškių tikslų ir svajonių, kad galėtų juos surašyti ant popieriaus? Mums tuoj pateiks „pagrindinę sėkmės formulę“. Skamba kaip triukšminga reklama, tačiau sėkmė apibrėžiama tarsi „sau ir mylimiems žmonėms trokštamų dalykų“ pasiekimas. Mes prisirašome pilnus lapus, ir Robinsas taria:

– Mielieji, jūs ką tik prisidėjote prie septynių procentų.

Neabejoju, kad Tonis (matot, mintyse jau vadinu jį Toniu) bus laimingas, jei pasidalysiu su jumis jo mintimis, nes jis nori, kad visi taptų laimingesni. Taigi – ar jau susikaupėte?

1. Aiškumas – tai galia. Be abejo, kuo aiškiau žinosite, ko siekiate, tuo didesnė bus tikimybė pasiekti.

Pavyzdžiui, „Tigro“ Wudso tikslas veikiausiai yra ne tik tapti geriausiu pasaulyje golfo žaidėju, bet ir geriausiu kada nors gyvenusiu golfo žaidėju. Taigi jei jaučiate, kad jūsų tikslas sunkokai pasiekiamas, džiaukitės, kad neišsikėlėte tokio.

2. Turite žinoti, kodėl to REIKIA. Kitaip tariant, prieš pradėdami svarstyti, kaip pasieksite, ko trokštate, turite labai aiškiai žinoti, kodėl to trokštate.

Robinsas paprašo įsivaizduoti namus, į kuriuos norime patekti, apsuptus elektrinės spygliuotos tvoros ir sargybos bokštų, saugomus šunų ir apsaugos darbuotojų.

– Kaip manote, ar pavyktų pakliūti vidun? – klausia jis.

Žmonės mano, kad ne. Dauguma nė nemėgintų.

– Name yra jūsų mylimiausias žmogus.

Įsivaizduojame mylimą žmogų, kuriam gresia pavojus.

– Kaip manote, ar dabar pavyktų patekti į vidų?

Taip, pavyktų visiems, nors gal kai kurie mėgindami žūtų.

Labiau tikėtina, kad ko nors pasieksime, jei iš tikrųjų žinome, kodėl to norime. Negana suvokti, kad trokštame daugiau pinigų. Jeigu žinosime, ką su jais ketiname veikti: nusipirkti jachtą ir su šeima paplaukioti po atvirą jūrą arba Azijoje įsteigti vaikų namus – didesnė tikimybė jų gauti.

Logiška, tiesa?

3. Imkitės ryžtingų veiksmų.

– Ar kada nors girdėjote, kad žinios – tai jėga?

Visi sušunkame: „Taip!“ ir iškeliame rankas. Robinsas taria:

– Žinios nėra jėga. Jėga yra veiksmai.

Ačiū tau, Entoni. Sėkmės sulaukia nebūtinai gabiausi ar sumaniausi, o tie, kurie daugiausia veikia. Tai verta įsikalti į galvą. Jeigu būsi ryžtingiausias ir daugiausia nuveiksi, tau pasiseks. Jei norite, pasibraukite.

Bet kurioje gyvenimo srityje be didelio atkaklumo retai ko nors pasiekiu, tad kai pašnekovas pasako, kad „man sekasi“, panūstu jį pasmaugti. Pirmą mano knygą atmetė 18 leidyklų – bet aš vis beldžiausi į duris.

– Žmonių, kuriems pasiseka, skaičius tiesiogiai proporcingas žmonių, kurie nesustoja, skaičiui, – aiškina jis.

Bet, žinia, jokios naudos nuolat daryti tą patį, jei iš to nieko neišeina. Kaip sakė Einšteinas, beprotybė daryti tą patį ir tikėtis skirtingų rezultatų. Regis, mes visi savaip darome šią klaidą. Metų metus kartojau šią frazę ir vis tiek taip elgiuosi. Taigi ypač turite kreipti dėmesį į rezultatus.

– Keiskite metodus, kol gausite, ko norite. Sėkmė – tai teisingų sprendimų rezultatas, – tikina Robinsas.

Norėčiau viena pati sušukti: „Taip!“ Man tai patinka. Jo žodžiai mums grąžina galią. Jeigu kitam pavyko, kur aš susimoviau, vadinasi, jis buvo išmintingesnis už mane ir priėmė geresnius sprendimus. Argi ne?

Tonis pasakoja istorijas apie duobes savo paties kelyje, apie laikus, kai buvo viską praradęs.

– Prisimenu, grįžau į nuomojamą butą, iš kurio mane jau ketino iškeldinti, ir užsidegiau žvakę.

Projektoriaus monitoriuje nušvinta dvasingas paveikslas su žvake.

– Ne, ne dėl to, kad buvau dvasingas, o todėl, kad nesumokėjau už elektrą.

Iš jo mokytis lengva. Jis niekada neapsimeta geresnis už mus – tik taikąs kitokią strategiją. Jis pamoko, kaip greitai pasikeisti – reikia pažvelgti į nesikeitimo pasekmes ir iš to kylantį didžiulį skausmą. Visai paprasta. Jeigu neišsikapstysiu iš savo duobės, mirsiu kaip sena pamišėlė – ir kodėl gi man taip lengva tai įsivaizduoti? Robinsas duoda dar vieną patarimą: nutraukti ir atmesti visus mums nepadedančius elgesio modelius. Pavyzdžiui, jei esi linkęs persivalgyti, jis siūlo pašokti nuo stalo, kai tik kyla tokia pagunda, ir kėdei sušukti: „KIAULĖ!“

Jis mums kalba apie aistrą – tai viena mėgstamiausių mano temų. Jei norite, prisidėkite. Čia ne pratybų sąsiuvinis, bet negaliu atimti iš jūsų tokio malonumo. Taigi trumpam liaukitės skaitę – užsilenkite lapą, jei norite, susidarykite sąrašus mėgstamiausių dalykų, nekenčiamų dalykų, dalykų, kuriems jaučiate aistrą ir kurių iš tikrųjų norite.

Smagus pratimėlis, ar ne?

Dabar pamąstykite, kiek tų gerų dalykų darote nuolat? Keista, su savo gyvenimais elgiamės taip, lyg jie būtų amžini. Tonis žaviai šypsodamasis mums vėl kartoja:

– Kai kalbama apie gyvenimą ir svajones, dvejonės nepadės. Reikia DRĄSOS ir RYŽTINGŲ VEIKSMŲ!

Negana net parašyti didžiosiomis raidėmis.

Man puikiai sekasi, ir aš aistringai šaukiu: „Taip!“ Bet tai tik pradžia.

Tonis paprašo raštu atsakyti į šiuos klausimus: „Ko labiausiai norite? Kam jaučiate aistrą? Dėl ko jaučiatės laimingi ir džiaugiatės, kad gyvenate? Ką labiausiai mėgstate? Kas jus įkvepia?“ Man pačiai visai nelogiškai daug kartų iškyla vieno vyro vardas. Tonis kalba apie sprendimų galią. Jei norime pakeisti savo gyvenimą, turime apsispręsti, nes be sprendimo nėra veiksmo.

– Prisiminkite, – prašo jis, – mažus sprendimus, pakeitusius jūsų gyvenimą. Nes palyginti menkas sprendimas gali lemti didžiules permainas.

Paskui jis pasakoja apie svarbius sprendimus – apie tai, kaip juos priimdamas iš pradžių sutinki pasipriešinimą, paskui įsipareigoji, vėliau pasiryžti ir galiausiai ateina ramybė. Daugelis žmonių į šiuos kursus veikiausiai atėjo dėl to, kad norėtų priimti sprendimą, bet nesukaupia drąsos. Jis pasiūlo pamąstyti apie norimą priimti sprendimą. Paskui taria:

– Širdyje žinote, kad nusprendėte teisingai.

Jaučiuosi pakliuvusi į spąstus. Gavau paprastą nurodymą: „Priimkite sprendimą“, ir palūžau. Noriu išlipti iš duobės – bet net ir ugnis man nepadeda. Ką galiu nuspręsti? Niekada su tuo vyru nesusitikti ir nesikalbėti? Tačiau jis yra visuose mano atsakymuose apie tai, kas gyvenimą daro laimingą. Negaliu priimti tokio sprendimo – negaliu atkirsti savęs nuo to, kurį labiausiai myliu, net jei tai būtų „teisingas sprendimas“. Beje, kas gi žino, kas teisinga, o kas ne? Aš – tikrai ne.