Марианн Кейс - Ar ten kas nors yra?

— Tu esi bjaurus, nedoras žmogus ir aš tave nubausiu. — Taip kalbėjo vairuotojas į savo telefoną. Atsisėdau tiesiai, norėdama pasiklausyti. — Maukis kelnes, tu nedorėli, ir aš dabar tave smarkiai bausiu!

— Atsiprašau, pone, su kuo jūs čia kalbate?

Jis staigiai grįžtelėjo atgal, pridėjo pirštą prie lūpų, nė sekundei nepalikdamas be priežiūros vairo, ir toliau tęsė pokalbį:

— Dabar aš tave prilupsiu už tai, kad buvai toks negeras. Taip, aš tave prikulsiu, tu nedorėli blogieti. Atvanosiu tau užpakalį su lazda. Kad šniosiu su lazda per užpakalį, nes esi pasiutiškai blogas žmogus.

Ak, Aidanai, tu man atsiuntei ženklą. Devynių iš dešimties balų taksi vairuotojas! Vadinasi, tu dėl Mičo nepyksti!

— Smarkiai, oi kaip smarkiai aš tave prilupsiu. Pasilenk ir dabar aš skaičiuosiu kirčius. Vienas kirtis! Du kirčiai! Trys kirčiai! Keturi kirčiai! Penki kirčiai! ŠEŠI kirčiai!

Šeštas kirtis, atrodo, buvo paskutinis: iš mobiliojo telefono pasigirdo riksmas, paskui viskas nutilo ir galiausiai vairuotojas tarė:

— Ačiū, pone. Ir man buvo malonu. Paskambinkite dar kartą.

Jis išjungė telefoną ir aš, mirdama iš smalsumo, paklausiau:

— Ką visa tai reiškia?

— Aš esu sekso darbuotojas. — Pasakyta labai išdidžiai.

— Šit kaip?

— Taip. Vyrai man moka pinigus už tai, kad juos koneveikiu. Bet dar ir vairuoju taksi. Pandžabe turiu didelę šeimyną. Siunčiu jiems... — Jo žodžius nutraukė sučirškęs telefonas. Jis pasižiūrėjo, kas skambina, ir truputį tingiai atsiliepė:

— Laba diena, ponaiti Tomasai. Ką veikiate? Buvote negeras? Ar labai negeras?

Kam: lliuzionistopadejeja1@yahoo.com

Nuo: Volsai1@eircom.net

Tema: Moteris su suniu

Brangioji Ana,

Jis „apdėjo tetulytę“. (Nelabai suprantu šito pasakymo. Ar jis vulgarus? Pasakyk, nes jeigu vulgarus, tai daugiau nebekartosiu lošdama bridžą. Tiesiog sakysiu, kad jai „sekasi“, ir tiek.) Dar daugiau prikrovė kakių.

Grįždama namo, į juos įlipo Helena. Visa buvo „įsiaudrinusi“ (bjaurus žodis) po nakties su Kolinu, tai kad pasiuto. Keikėsi prie vartelių kaip mužike.

Dabar tai jau, — rėkė ji, — keliausim ieškoti tos paikos raganos!

Taigi mes iš karto nuvažiavom pas ją. Paspaudžiau durų skambutį ir Zojis pradėjo garsiai loti, paskui staiga nutilo. Ta sena boba tikriausiai pamatė mus per kokią slaptą skylučiukę ir nusprendė apsimesti, kad nieko nėra namie. Man gaila Zojo. Užrakintas, vargšelis. Su užkimšta burna. Gal su kojine ar su kaklaskare. Gali taip ir uždusti. Helena sušuko pro pašto dėžutės skylę:

— Mes dar sugrįšim, tu sena ragana. Žinok, aš esu viena geriausių Airijos privačių detektyvių.

Airijos, visos Airijos! Niekojai nesakiau, bet su Kolinu praleista naktis aiškiai trenkė jai per smegenis.

Tave mylinti Mama

44

Reikėjo pamatyti, kaip atrodo įsimylėjęs Džojis. Vakarienė buvo surengta vien tam, kad visi baisiai norėjo pamatyti nelabai suvokiamą derinį — Džekę kartu su Džojų.

Ir ne vien tik dėl paprastų įtariamųjų — Rachelės, Luko, manęs, Seiko ir 1.1., bet ir visos antros eilės gvardijos — Tikrųjų Vyrukų, kurie Džojį labai gerbė, o ką jau kalbėti apie Leoną su Deina, Nelą ir jo keistąją draugę bei keletą žmonių iš Džekės darbo. Netgi kai kas iš mano kolegių pasisiūlė ateiti: Tynė (kuri su Džojų buvo permiegojusi gana seniai) ir Brukė — Brukė Edison.

Taigi vieną šeštadienio vakarą į Haiku restoraną Žemutiniame Yst Saide sugužėjo net dvidešimt trys mūsiškiai. (Teko kelis kartus skambinti į restoraną ir keisti užsakytų vietų skaičių.)

Džojis su Džeke sėdėjo apsiviję rankomis vienas kitą vidury didžiulio stalo šoninėje nišoje, o mes stumdėmės ir grūdomės, kas įstengs atsisėsti arčiau jų. Vertingiausios vietos buvo tiesiai priešais įsimylėjėlius.

— Pažiūrėk į įsimylėjusio Džojo veidelį, — sušnibždėjo man Tynė.

Keista: Džojis nei juokėsi, nei ką; jis vis dar buvo bjauriai paniuręs, bet kai pirštu vedžiojo po Džekės veidą ar spoksojo jai į akis, jo bjaurumas buvo malonus. Netgi seksualiai patrauklus. Įdėmus, Hytklifiškas, nors plaukai ir ne tokie tamsūs. Jis gal ir būtų juodesnis, jeigu nesikepintų soliariumuose (mes visi tai žinojom, nors jis ir aršiai neigė), deja, jis buvo labai prisirišęs prie auksinės rudos spalvos.

— Turėtų išeiti į gera, — džiugiai tarė Tynė.

Taip ir buvo. Džeke su Džojų per visą vakarienę sėdėjo sukišę nosis vienas į kitą ir be paliovos kažką šnibždėjosi bei krizeno, net maitino vienas kitą.

Vienintelis šiuo reginiu nesižavėjo Gazas, nes jam ir taip kiekvieną vakarą iš labai arti tekdavo stebėti porelę savo bute. Jis trainiojosi tarp mūsų, neišleisdamas iš rankų gerokai nudrengto odinio kapšelio; aš gerai žinojau, kas jame.

— Ana, — tarė jis man, — galiu tau padėti įveikti sielvartą. Aš mokausi akupunktūros. — Ir atlapojęs savo kapšelį pažėrė ant stalo krūvą adatų. — Aš žinau, kurie taškai padės tau atsipalaiduoti.

— Labai malonu. Ačiū.

— Nori pasakyti, kad leisi man pamėginti?

— Ką? Dabar? Oi, ne, Gazai, tik ne dabar. Mes juk viešoje vietoje. Aš negaliu sėdėti restorane prismaigstyta adatų. Tegu ir Žemutiniame Yst Saide.

— O aš maniau, kad tu... Tai gal tada kitą kartą? Kada nors greitai?

— Mmmm, gal. — Girdėjau, kas buvo nutikę Lukui. Lukas jautėsi normaliai tol, kol Gazas prikalbino pasididinti endorfinų kiekį. Nespėjęs susivokti, kas nutiko, Lukas jau gulėjo vonioj ant grindų vaisiaus poza ir nežinojo, ką daryti: ar vemti, ar alpti.

— Aš dar ir taures statau, — gyrėsi Gazas. — Dar vienas kinų gydymo būdas. Pakaitinu taures ir uždedu ant nugaros. Jos ištraukia iš organizmo toksinus.

Taip, aš ir apie tai žinojau. Man teko girdėti, kad jis buvo išdėliojęs savo kaitinamas taures taip arti Rachelės ir Luko užuolaidų, jog šios net užsidegė.

— Ačiū, Gazai, bet... — parodžiau pirštu į Džekę su Džojų. — Šiuo metu aš galvoju tik apie juos.

Tiesą sakant, man pasirodė, kad jie rengėsi eiti namo.

Ir iš tikrųjų! Jiedu jau stojosi iš savo vietų, Džojis metė ant stalo porą dvidešimtinių ir, maloniai atsiprašinėdami, jie patraukė prie išėjimo.

— Varo namo mylėtis, nė nepagalvoję, kaip nepadoriai tai atrodo iš šalies, — užsisvajojusi tarė Brukė Edison. — Net pinigų nesugebėjo palikti tiek, kad užsimokėtų už savo dalį. Balandėliai taip įsimylėję, kad įsivaizduoja, jog mums bus didžiulė laimė už juos uždėti. Nors taip ir bus.

— Gražu, kad jie išeina anksti, — pasakė Tynė. — Dabar galėsime pamalti apie juos liežuviais. Tai kokia kieno nuomonė?

Reakcija buvo įvairi. Aiškiai matėsi, kad Tikrieji Vyrukai buvo sutrikę, nes Džeke neturėjo krūtinės. Nors, kita vertus, buvo blondinė.

Tačiau visi kiti liko sužavėti.

— Nuostabu, — Brukė plojo delnais, o jos akys švytėjo iš laimės. — Tikra meilė gali aplankyti kiekvieną. Ir nebūtina, kad vyras dirbtų Vol Stryte. Tegu jis būna paprastas santechnikas ar statybininkas. — Jos žvilgsnis įsmigo į Šeiką, į jo smarkiai aptemptus džinsus, į didžiulę suveltą ševeliūrą ir staiga nušvito.

45

Atkeliavo puiki žinia!

Kam: lliuzionistopadejeja1@yahoo.com

Nuo: Aiskiaregystes_Centras@yahoo.com

Tema: Neris Heming

Jūsų telefoninis interviu su Neris Heming numatytas spalio šeštą dieną, trečiadienį, pusę devynių ryto. Vėliau jums atsiųsime telefono numerį, kuriuo reikės paskambinti. Ponios Heming jums skiriamas laikas kainuos 2500 dolerių. Atsiųskite savo kredito kortelės duomenis. Dar prašome įsidėmėti, kad skambinti galima ne anksčiau kaip pusę devynių ir privalote baigti taip pat laiku.