Марианн Кейс - Ar ten kas nors yra?

Kam: lliuzionistopadejeja1@yahoo.com

Nuo: Volsai1@eircom.net

Tema: Su gimtadieniu!

Brangioji Ana,

Tikiuosi, laikaisi puikiai ir sėkmingai atšventei savo gimtadienį. Prisimenu, kai man buvo trisdešimt treji. Visai kitas žmogus, sakė man svečiai. Gaila, kad tavęs čia nėra. Tavo garbei valgėm tortą. Šokoladinį Viktorijos sluoksniuotį. Pas mus buvo labdaringas išpardavimas Protestantų bažnyčios remonto darbų fondui kaupti, ir nors aš šiaip jų neremiu, bet negaliu paneigti, kad tortus kepti jie tikrai moka.

Tave mylinti mama

P. S. Jeigu pamatysi Rachelę, pasakyk, kad nė viena iš mano seserų — nė VIENA — nėra girdėjusios apie užkandines cukrines pupas.

P. P. S. Ar tiesa, kad Džojis meilinasi Džekei? Vienas mažas paukštukas (Lukas) man pašnibždėjo, kad vakar per tavo gimtadienį įvyko nedidelis „incidentas“. Ar teisybė, kad Džojis nukniso vieną Džekės A raidę ir įsikišo į kelnių praskiepą ir jai pasakė, kad jeigu nori pasiimti, tai žino, kur ieškoti? Nežinau, gal tik Lukas iš manęs šaiposi.

P. P. P. S. Ar tą raidę jis susikišo po džinsais ar net po trumpikėm? Nes jeigu po trumpikėm, tai, tikiuosi, tą raidę paskui ji gerai numazgojo, nes toj vietoj gera dirva veistis mikrobams. Nežinai, ką galima pasigauti. Juolab iš Džojo. Jis gi laksto kaip pasiutęs.

O, varge tu mano. Aidanai, ką mes pražiopsojom .

Kurį laiką sėdėjau ir spoksojau į ekraną, o paskui paskambinau Rachelei.

— Mama atsiuntė elektroninį laišką.

— Tikrai? Jeigu ten rašoma apie užkandines cukrines pupas...

— Ne, apie Džojį ir...

— Jėzau, jis buvo nepakenčiamas. Visą laiką rašė ant lentos tokius žodžius kaip „seksas“ ir „karštas“, o paskui reikšmingai svilino akimis į Džekę. Nuo kada jis pradėjo jai simpatizuoti?

— Nežinau. Net neįtariau. Man labai keista. Mama sako, kad jis įsikišo Džekės A raidę sau už trumpikių.

— Ne, nieko panašaus.

— Tai kodėl ji rašo?..

— Ten buvo raidė J. O tai net aštuoniais punktais blogiau.

— Ir kas nutiko?

— Pasakė, kad jeigu nori atsiimti, tai žino, kur jos ieškoti. Taigi ji pasiraitojo rankovę ir išsižvejojo iš jo kelnių.

Kam: Volsai1@eircom.net

Nuo: lliuzionistopadejeja1@yahoo.com

Tema: Loto raide kelnese?

Ne, Džojis visai nenukniso Džekės A raidės, nesusikišo į kelnes ir nesakė, kad jeigu nori atsiimti, tai žino, kur jos ieškoti. Jis nukniso jos raidę J, susikišo į kelnes ir pasakė, kad jeigu nori ją susigrąžinti, tai žino, kur ieškoti.

Su meile Ana

P. S. Susikišo už trumpikių, o ne už džinsų.

P. P. S. Ji tą raidę tikrai išsitraukė.

P. P. P. S. Nežinau tik, ar nuplovė.

Kam: lliuzionistopadejeja1@yahoo.com

Nuo: Volsail@eircom.net

Tema: Loto raide kelnese?

Tavo tėtis supyko. Netyčia perskaitė tavo paskutinį laišką, manydamas, kad jis skirtas jam. (Nors kas gi jam rašo laiškus?) Sako, niekada nebeišdrįs pažiūrėti Džekei į akis. Jis ir taip lyg nesavas — toks bjaurus oras, o dar tie dalykai su šunimi.

Tave mylinti mama

P. S. Tai ji tikrai įkišo ranką jam į kelnes ir ištraukė raidę? Na, ji iš tiesų yra kietesnė nei atrodo. Aš irgi taip padaryčiau, nes „ankstesniame gyvenime“ aš dalydavau žmonėms kalakutų kogalvius, bet ne visiems jie patikdavo.

P. P. S. Sugalvojau kalambūrą. Džeke lošė loto Džojo kelnėse.

Pasiėmiau telefoną. Reikia būtinai pasikalbėti su Džeke. Neįtikėtina — ji ir Džojis? Bet atsiliepė autoatsakiklis. Kokia neviltis!

— Kur tu? Miegi su Džojų? Galvą dedu, kad ne! Paskambink!

Tokią pačią žinutę palikau ir jos mobiliajame ir ėmiau vaikščioti po kambarį kramtydama nagus ir šitaip stumdama laiką. Staiga padariau atradimą — aš jau turiu dešimt nagų graužti. Kažkaip, kai tiek ilgai nekreipiau į juos dėmesio, nė nepastebėjau, kaip ataugo du sužaloti nagai.

Pagaliau penkios minutės po penktos Džeke pati paskambino.

— Kur tu? — paklausiau jos.

— Lovoj. — Jos balsas buvo mieguistai seksualus.

— Kieno?

— Savo.

— Tu viena?

Ji nusijuokė, paskui atsakė:

— Taip.

— Tikrai?

— Tikrai.

— Ar visą naktį buvai viena?

— Taip.

— Ir visą dieną?

— Taip.

Atsargiai paklausiau:

— Ar vakar buvo smagu?

— Taip.

O paskui jau visiškai atsainiai dar kartą paklausiau:

— Ar niekada nepagalvojai, kad Džojis truputėlį panašus į Džoną Bon Džovį?

Į tai ji atsakė arklišku juoku, o žodžiais, kad ir kaip būtų keista, nepasakė nieko.

— Tuoj atvažiuosiu pas tave, — tarė ji.

Ji atvyko mūvėdama baltais nukirptais džinsais (Donna Karan) ir siaurais baltais marškinėliais (Armani), demonstruodama ilgas įdegusias rankas ir kojas bei per petį persimetusi blizgančio metalo spalvos Balenciaga rankinuką, kuris kainavo beveik visą mėnesinį mano buto nuomos mokestį (kažkokio dėkingo kliento dovana). Plaukai susivėlę, su lovos šukuosena, ir, kaip man pasirodė, nebuvo nusivaliusi vakarykščio makiažo. Nors šiaip atrodė pusėtinai. Blakstienų tušas ir šešėliai buvo truputį nutekėję, bet taip, kad akys atrodė didelės ir gundančios. Jos išvaizda man priminė, jei taip galima pasakyti, labai seksualią lyginimo lentą. (Atremtą į sieną.)

Aš jai viską pasakiau. Net ir apie lyginimo lentą. Nes jeigu nebūčiau prabilusi aš, ji pati būtų išsiplepėjusi.

Į mano pagyrimus ji tik truktelėjo pečiais.

— Su drabužiais aš atrodau pusėtinai, bet pamatytų mane kas pirmą kartą su liemenėle ir kelnaitėm, tai išsigąstų kaip reikiant.

— O kas ruošiasi tave pamatyti su liemenėle ir kelnaitėm pirmą kartą?

— Niekas.

— Visiškai niekas?

— Ne.

— Gerai, eime suvalgyt picos.

— Puiki mintis. — Šiek tiek dvejonių. — Bet pirmiausia man reikia užbėgti pas Rachelę su Luku. Vakar ten kai ką palikau.

Prirėmiau ją žvilgsniu.

— Ir ką gi? Savo sveiką protą?

— Ne. — Ji truputį suirzo. — Savo mobilųjį.

Aš burbtelėjau atsiprašymą.

Bet kai atvykom pas Rachelę su Luku be jokio skambučio ar perspėjimo, kaip manote, kas drybsojo ant jų sofos ir su batais spardė plytų sieną? Ogi Džojis.

— Ar žinojai, kad jis ten bus? — paklausiau Džekės.

— Ne.

Išvydęs Džekę, Džojis atsisėdo tiesiai ir nervingai ėmė glostytis plaukus, bandydamas pasigražinti išvaizdą.

— Ei, Džeke! Tu vakar palikai mobilųjį. Aš tau skambinau. Ar gavai mano žinutę? Sakiau, jeigu nori, galiu užvežti.

Aš pažvelgiau į Džekę. Vadinasi, ji vis tik žinojo, kad jis čia. Bet į mane ji nepažiūrėjo.

— Štai jis. — Džojis pašoko ant kojų ir nuėmė nuo lentynos.

Man buvo įdomu stebėti jį, besistengiantį būti mandagiu.

— Ačiū. — Džeke paėmė telefoną beveik nepažvelgusi į Džojį. — Mudvi su Ana einam valgyti picos. Kas norit, galit prisidėti.

— O po picos ar galėsime pažaisti žodžių loto? — paklausiau aš.

Vos tik ištariau žodį „loto“, įvyko keistas dalykas, tarsi pro kambarį būtų praūžęs uraganas. Tarp Džekės ir Džojo plykstelėjo kibirkštis, tikrų tikriausia kibirkštis.

— Šįvakar jokių loto, — pareiškė Rachelė, užtemdydama džiugią nuotaiką. — Man reikia išsimiegoti.

Namo abi su Džeke važiavom vienu taksi. Sėdėjom ir tylėjom. Galiausiai ji prabilo: