Марианн Кейс - Ar ten kas nors yra?

— Kad... ne... Veikiau jo nekentė. Bet vis tiek laikė šeimos nariu.

Kitą dieną mudu nuėjome į parduotuvių pasažą, nes vien tik sėdėti savo naujojo draugo namuose baiminantis, kad vėl išgirsi jį pasakojant apie buvusią merginą, man buvo per daug. Aš vis nugirsdavau tokias pokalbių nuotrupas kaip: „Prisimeni mūsų atostogas Keip Kode? Kaip visi sėdėjom RV? Pameni, ką tada iškrėtė Džeinė?“

Vos tik spėjom įkelti koją į pasažą, aš iš karto pralinksmėjau, nes kai tik ištrūkstu iš namų, net ir gerokai žemesnio lygio parduotuvės nei mano skonio staiga pradeda man atrodyti nuostabios. Aplankiau Duane Reade, Express ir daugybę kitų keistų parduotuvyčių. Aidanas nupirko man suvenyrą iš Bostono — sniego kupolą — ir tarė:

— Manau, kad mums jau metas grįžti.

Taigi susėdom į mašiną ir jau buvom beišsuką iš aikštelės, kai staiga viskas prasidėjo. Dar gerokai prieš tai, kai Aidanas išleido keistą, nevalingą garsą, aš jau buvau pastebėjusi jo veidą staiga sukausčiusią įtampą ir kietai sukąstus dantis.

Pažiūrėjau pro langą, bėgiodama akimis po gatvę ir beviltiškai trokšdama pamatyti, ką jis ten tokio išvydo. Tiesiai į mus ėjo moteris. Bet mes važiavom pakankamai greitai ir pranėrėm pro ją, o mano intuicija kuždėjo: Atsigręžk, atsigręžk, atsigręžk.

Staigiai grįžtelėjau per petį atgal. Moteris tolo nuo mūsų, apsitempusi džinsais ir (negalėjau nepastebėti) su gana storu užpakaliu. Žinoma, man reikėjo didžiuotis, kad Aidanas buvo iš tokių, kurie nediskriminuoja moterų su plačiais užpakaliais, bet mano mintys buvo užimtos kuo kitu. Ji buvo aukšta, plaukai tamsūs ir tiesūs, beveik iki pečių. Rankinukas gražus, mačiau tokius Žaroj. Pati vos nenusipirkau, bet jau turiu vieną labai panašų į jį. Žiūrėjau, kol ji įėjo į parduotuvę ir dingo man iš akių.

Atsisukau į priekį ir kietai prisiplojau prie sėdynės.

— Ten buvo Džeinė, tiesa?

Jeigu jis man dabar sumeluos, tai mes nebeturim jokios bendros ateities.

Jis liūdnai linktelėjo galva.

— Taip, ten buvo Džeinė.

— Tai bent sutapimas.

— Taigi.

Kai sugrįžom į Medoksų namus ir ėmėm gerti kavą prieš išvykdami į oro uostą, aš pamačiau knygų spintoj kelis storus nuotraukų albumus, ir staiga man pasirodė, kad jie pakyla nuo lentynos, atsilapoja, iš jų pažyra nuotraukos ir lyg paukščių būriai užtvindo visą kambarį. Tūkstančiai nuotraukų skrieja man virš galvos, įsivelia į plaukus, tarsi pristatydamos man nesuskaičiuojamas Aidano ir Džeinės gyvenimo akimirkas: Aidanas su Džeine vidurinės mokyklos išleistuvėse; Aidanas su Džeine trisdešimtojo Aidano gimtadienio pobūvyje; Aidanas su Džeine sveikinimo vakarėlyje, kurį Aidanas suorganizavo Džeinės paaukštinimo darbe proga; Aidanas su Džeine vidurinės mokyklos klasiokų susitikime; Aidanas su Džeine atsiima kėglių turnyre laimėtą apdovanojimą; Aidanas su Džeine atostogauja Jamaikoje; abu verda žuvienę Keip Kode; atsisveikinimo vakarėlis prieš Aidanui išvykstant į Niujorką; Bar Harbone abu dažo namą rožine spalva...

Namo skridome tylėdami. Ta kelionė buvo didžiausia klaida. Gal ir buvo verta surizikuoti, bet iš to nieko gero neišėjo. Aidanas daugeliu atžvilgių buvo nuostabus vaikinas, bet jį slėgė per didelė prisiminimų ir neužbaigtų darbų našta. Jo vieta yra Bostone kartu su Džeine, ir aš sau prisipažinau, kad jog ir kas nutiktų, jis vis tiek kada nors grįš pas ją, o ji mielai jį priims. Juos siejo ilga istorija, galybė bendrų dalykų.

Nuo įtampos jo veidas buvo net žalias, o važiuojant iš oro uosto taksi jis taip smarkiai spaudė mano ranką, kad net skaudėjo. Jis bandė sugalvoti, kaip man pasakyti, kad tarp jų viskas baigta, bet galėjo ir nesivarginti, nes aš pati gerai mačiau, kas tarp jų dedasi.

Taksi sustojo prie mano namo ir aš atsisveikindama pakštelėjau Aidanui į skruostą ir tariau:

— Žiūrėk, būk atsargus.

Man išsirangius iš taksi, jis šūktelėjo:

— Ana!

— Ko?

— Ana, ar tekėsi už manęs?

Aš ilgai žiūrėjau į jį, labai ilgai, o paskui atsakiau:

— Suimk save į rankas, — ir užtrenkiau dureles.

20

Kam: Aidanas-medoksas@yahoo.com

Nuo: lliuzionistopadejeja@yahoo.com

Tema: Tau šitas tikrai patiks!

Šįryt, atėjusi į darbą (antra diena kaip grįžau), susitikau Tabitą iš Bergdorf Baby skyriaus. Ji apžiūrėjo mano randą ir tarė: „Žinai, šitas vaizdelis visai neblogas!“ Paskui, supratusi, kad randas tikras, iš siaubo net susigūžė. Ji taip smarkiai atkragino galvą, kad ši vos nepakibo ant menčių. Ir iš karto nulėkė į tualetą. Manau, kad ji ten vėmė.

Viliuosi, kad tau viskas gerai. Su meile,

Tavo Ana

Kam: Aidanas-medoksas@yahoo.com

Nuo: lliuzionistopadejeja@yahoo.com

Tema: šitas tau irgi patiks!

Kolegos darbe mano, kad buvau išvažiavus į Arizoną. Grįždama po pietų su Tynė, lifte susitikau merginą iš EarthSource. Ji sako, kad seniai manęs nematė. Atsakiau jai, jog buvau išvykusi.

Maniau, kad darbe visi žino, kas man atsitiko, bet supratau, kad tos merginos iš Earth Source — tikros ufonautės. Tikriausiai nuo dietų joms suminkštėjo smegenėlės. Ji paklausė, kiek laiko aš buvau išvykusi. Atsakiau, kad apie porą mėnesių. Tada ji supratingai nužvelgė mane ir kažką suburbėjo, o man teko pasilenkti prie jos grubaus audimo prijuostės ir paklausti: „Atsiprašau, ką sakei?“ Tada ji pakartojo ir šįkart aš supratau, ką ji norėjo pasakyti: „Diena po dienos.“

A, taip...

Tikiuosi, kad tau viskas gerai. Visą laiką galvoju apie tave. Ir labai myliu.

Tavo Ana

Kam: Aidanas-medoksas@yahoo.com

Nuo: lliuzionistopadejeja@yaho.com

Tema: Ketvirtadienio apranga

Geltona, sportiška Doris Day stiliaus poplino suknelė, juodos pėdkelnės su įžūliom mėlynom širdutėm, džinsinis švarkelis su nukirptom rankovėm ir mėlynos kurpaitės, tos, kurias tu pavadinai pačiais smailianosiškiausiais bateliais, kokie kada nors buvo pagaminti, tokie smailianosiai, kad jų šešiacolių nosių beveik nebematyti. Šiandien visai neblogai — truputį pasilepinsiu.

Su meile,

Tavo Ana

Rašydavau jam po du tris elektroninius laiškus per dieną, išlaikydama lengvą ir nerūpestingą toną. Nenorėjau, kad jis jaustųsi kaltas, išgirdęs, kaip beviltiškai aš laukiu iš jo žinių. Geriau tegu šios eilutės lieka tarsi neužbaigtos, kad jis galėtų atsakyti man, kada tik panorėjęs. Be to, kiekvieną dieną skaitydavau jo horoskopą, stengdamasi sužinoti, kaip jis jaučiasi. Žvaigždės internetu rašė:

Neleiskite, kad kitų žmonių priverstinis poreikis užbaigti su jumis reikalus verstų jus daryti skubotus sprendimus. Kadangi visus savo galimus ateities variantus sužinosite ne anksčiau kaip gegužės mėnesį, dabar verčiau palaukite.

Man šitas nepatiko, todėl įsijungiau Karštuosius horoskopus:

Karjerą darantiems skorpionams numatoma tolima verslo kelionė už Atlanto. Galbūt tenai sutiksite aistringą nepažįstamąją, kuri kalbės jums svetima kalba. Kad ir kas ji tokia butų, jums bus malonu suvokti, kad pasaulis — toks mažas!

Šitas man visai nepatiko. Nuo jo net apsiverkiau. Greitai nukeliavau į Žvaigždės šiandien.

Bandysit kurti planus, bet susidursit su nuolatiniu nusivylimu. Jauskitės laisvas ir nuo antros gegužės pusės įsitikinsit, kad be reikalo jaudinotės.

Čia jau geriau. Jokių aistringų nepažįstamųjų. Įsispyriau į smailianoses kurpaites, pasičiupau raktus, bet, prieš eidama pro duris iš namų, dar stabtelėjau. Sugrįžau prie telefono. Norėjosi paskambinti jam į mobilųjį. Dar kartą. Malonumas išgirsti jo balsą, tegu ir telefono atsakiklyje, buvo tarsi gurkšnis karšto šokolado, kai skrandis taip trokšta saldumynų.