Марианн Кейс - Ar ten kas nors yra?

Jos kriterijų spektras labai platus ir negailestingas, bet reikia pasakyti, ir kankinamai žiauriai atsitiktinis. Jokio konkretaus kriterijų sąrašo ji neturėjo, bet pateiksiu keletą pavyzdžių. Vyrai, nevalgantys raudonos mėsos, yra Plunksnelių Glostytojai . Vyrai, kurie vietoj dilginčio losjono po skutimosi tepa sau ant švelnios odytės balzamą, yra Plunksnelių Glostytojai . Vyrai, pastebintys moters batelius ir rankinuką, yra Plunksnelių Glostytojai . (Arba Linksmieji Vyrukai.) Vyrai, pornografiją laikantys moters išnaudojimo forma, yra Plunksnelių Glostytojai . (Arba melagiai.) Vyrai, kurie mano, kad pornografija yra tiek vyrų, tiek ir moterų išnaudojimo forma, svarstykles nusveria visai žemai. Visi normalūs vyrai iš San Francisko yra Plunksnelių Glostytojai . Visi barzdoti mokslininkai yra Plunksnelių Glostytojai . Vyrai, palaikantys draugiškus santykius su savo buvusiomis merginomis, yra Plunksnelių Glostytojai . Ypač jei dar savo buvusias merginas vadina buvusiomis partnerėmis. Vyrai, užsiimantys Pilatės sportu, yra Plunksnelių Glostytojai . Vyrai, kurie sako: „Dabar man reikia truputį pasitvarkyti“, yra neginčijami Plunksnelių Glostytojai . (Net aš su tuo sutinku.)

Plunksnelių Glostytojų taisyklės turi sudėtingų variacijų ir poskyrių: vyrai, užleidžiantys moterims vietą metro vagone, yra Plunksnelių Glostytojai , jeigu maloniai nusišypso. Bet jeigu jie piktu balsu sumurma „Sėsk“ ir nežiūri į akis, tai tokie atkrenta.

Žinoma, per ilgą laiką atsirasdavo vis naujų kategorijų ir pogrupių. Sykį ji nusprendė vyrą, kuris iki tolei buvo visiškai normalus ir priimtinas, priskirti Plunksnelių Glostytojams vien už tai, kad ištarė žodį „maisto prekės“. O kai kurie jos pareiškimai yra tiesiog nesuvokiami sveiku protu: ji buvo nustačiusi, kad vyrai, kurie padeda moteriai ieškoti pamesto daikto, yra Plunksnelių Glostytojai , nors nė vienas, išskyrus pačius puristiškiausius Plunksnelių Glostytojus , negalėtų paneigti, kad vyrams tai labai naudinga charakterio savybė.

(Juokingai keista, bet aš įtariau, kad jos numylėtasis seksualusis Lukas yra tikrų tikriausias Plunksnelių Glostytojas . Iš pažiūros Lukas nebuvo panašus į Plunksnelių Glostytoją , jis atrodė užsigrūdinęs, tvirtas vyras. Bet po odinėmis kelnėmis ir kietai sunertais žandikauliais slėpėsi švelnumas ir nuovokumas — netgi jautrumas. O jautrumas yra pagrindinis PG apibūdinamasis bruožas, esminė jų savybė.)

Tik pabūgusi, kad Džeke gali palaikyti Aidaną Plunksnelių Glostytojų, aš suvokiau, kad jis man labai patinka. Mane paveikė ne Džekės nuomonė, man tiesiog pasidarė labai nesmagu, kad tavo geriausia draugė gali imti neapkęsti tavo vaikino. Bet Aidanas dar nebuvo mano vaikinas...

Mano paskutinis tikrasis vaikinas Semas buvo gyvas anekdotas, bet vieną baisų vakarą jis buvo išniekintas Plunksnelių Glostytojų teptuku už tai, kad sušveitė mažai kaloringą jogurtinį varškės tortą su braškėmis, ir nors aš visiškai nekalta, kad dėl to nutrūko mūsų draugystė — vis tiek nebūtume ilgai pratempę — mano gyvenimas sušlubavo.

Man dar niekada nebuvo tekę regėti dekategorizuoto Plunksnelių Glostytojo, nes jeigu jau toks gimė, tai toks ir liks. Džeke elgėsi kaip romėnų imperatorius filme „Gladiatorius“: nykštys į viršų arba žemyn, žmogaus likimas nusprendžiamas akimirksniu ir kelio atgal nebėra.

Aš bjauriuosi Plunksnelių Glostytojų testu, bet negi aš galiu teisti kitus, kai pati mėgstu glaustinėtis. Bet vyrai, kurie mėgsta glaustinėtis, vyrai, kurie meilinasi merginai atpalaidavę rankas, glaustosi veidu ir visa galva, įsikniaubia jai į kaklą ir trinasi kakta, o tik paskui pradeda bučiuotis, kartais net tyliai murkdami, — tokie man nepatinka. Baisiai nepatinka.

— Na, ir kada vėl susitiksi su tuo galimu Plunksnelių Glostytoju ? — paklausė Džeke.

— Pasakiau, kad kai būsiu tinkamos nuotaikos, pati jam paskambinsiu, — lengvabūdiškai atšoviau jai.

Tačiau po dviejų dienų jis pats man paskambino, sakydamas, kad nebegalįs ilgiau laukti, kol aš jam paskambinsiu, ir pakvietė drauge pavakarieniauti. Aš atsakiau, kad jokiu būdu negaliu, kad jis yra prievartautojas, o aš turiu savo gyvenimą. Nors, kita vertus, galėčiau susitikti kitą vakarą, jeigu jis norėtų...

Penktą dieną po tos vakarienės mudu nuėjom į džiazo koncertą ir jis buvo visai neblogas; po kiekvienos poros dainų muzikantai darė pertrauką ar bent jau man taip atrodė, tad mes turėjom pakankamai daug laiko pasiplepėti. Paskui, maždaug po savaitės, nuėjom į kažkokį pasisėdėjimą prie fondiu.

Tuo pat metu aš dar nulėkiau į pasimatymą su Tynės draugu (buvome Cirque du Soleil, košmariškas vakaras, nes cirkas yra cirkas, nesvarbu, kad pagražintas prancūzišku pavadinimu), paskui susipažinau su tokiu vaikinu, vardu Trentas, bet jis trim savaitėm turėjo išvykti iš miesto, todėl susitarėm susitikti, kai tik grįš. Teoriškai aš buvau laisva priimti visus pasiūlymus, bet daugiausia susitikinėjau su Aidanu. Žinoma, tikrai neišskirtinai su juo.

Jis visada apie visus klausinėjo: apie Džekės darbą, Šeiko mokymąsi groti gitara, et ai — nors jis niekada nebuvo su jais susitikęs, žinojo apie juos ir jų gyvenimą beveik viską. „Čia kaip „Jauni ir įsiutę“, sakydavo jis.

Mes niekada nenuklysdavom į rimtas temas. Aš turėjau pasiruošusi klausimų. Pavyzdžiui: kodėl jis man nepaskambino tada, kai daviau jam savo vizitinę kortelę, arba kodėl pasakė, kad nori manęs, bet manė, jog negalės manęs turėti. Tačiau aš jam tų klausimų neuždaviau, nes iš tiesų ir nenorėjau sulaukti atsakymų. Arba tiksliau — kol kas dar nieko nenorėjau žinoti.

Sykį, per mūsų ketvirtą ar penktą pasimatymą, jis giliai atsiduso:

— Prašau neišsigąsti, bet Deina su Leonu nori susipažinti su tavim artimiau. Ką pasakysi?

Pamaniau, kad jau verčiau buku šaukštu išsiskobsiu sau kepenis.

— Dar pagalvosiu, — atsakiau. — Keista, bet Džeke irgi labai nori su tavim susipažinti.

Jis minutę kitą pagalvojo.

— Sutinku.

— Tikrai? Visai nebūtina. Pasakiau jai, kad nieko tau nesakysiu, nes bijau tave išgąsdinti.

— Be reikalo. Verčiau pabandykim. Kaip ji atrodo? Ar ji man patiks?

— Ko gero, ne.

— Kodėl?

— Ogi todėl, — pradėjau aš, — kad žinai, kas būna, kai du žmonės susitinka pirmą kartą, o trečias — tai yra aš — nori, kad jie viens kitam patiktų, ir sako: „Jūs vienas kitam patiksit.“ Jų lūkesčiai būna didžiuliai, todėl dažniausiai vienas kitu nusivilia ir galiausiai ima vienas kito nekęsti. Svarbiausia — nedėti per daug vilčių. Todėl ne, tau ji tikrai nepatiks.

— Mes vakarieniausime visi trys! — apsidžiaugė Džeke.

Bet gal geriau ne. O jeigu ji su Aidanu nesutars? Dvi ar tris valandas plepėsime šiaip sau ir per prievartą grūsime maistą į susitraukusius skrandžius? Ahhhh!

Užteks ir greitos taurelės po darbo — lengva ir paprasta, o svarbiausia — trumpai. Aš pasirinkau Logano menę, didžiulį, triukšmingą barą miesto centre, kur bendras šurmulys lengvai užgoš bet kokius pokalbio nesklandumus. Ten bus pilna juodai triūsiančių žmonių, besiriejančių tarpusavy ir besiaiškinančių santykius.

Susitartą vakarą aš atvykau pirmoji ir ėmiau brautis pro minią. Aplinkui girdėjosi pokalbių nuotrupos:

— ...ją ištrenkė iš darbo...

— ...jis išmaukė visą butelį Džeko Danielso, galvą dedu...

— ...sėdėjo po stalu ir čiulpė jo...

Bet pagaliau susiradau vietą balkone. Iš karto po manęs atvažiavo Džeke. Palaukėm aštuonias minutes, bet Aidanas nesirodė.