Нэнси Уоррен - Svajonių savaitgalis

– Kokie jausmingi žmonės iš Pietų Amerikos, – kreipėsi jis į Džilą.

Jo bičiulis tyliai nusijuokė.

– Manau, ji turėjo omeny, kad klykianti moteris darosi brazilišką bikinio srities depiliaciją.

Piteris išblyško. Jis buvo apie tai girdėjęs, tiksliau matė, kaip atrodo rezultatas ir jam tai labai patiko, tačiau nenorėjo net galvoti apie tai, jog tokia procedūra atliekama jo pašonėje.

– Teisingai, – tepdama jo kojas kažkokiu lipniu tepalu tarė kosmetologė. – Depiliacija – labai dažna procedūra. – Ji pakėlė akis ir veide nušvito profesinė šypsena. – Ir vyrams ją atliekame.

– Ką? – Piteris instinktyviai prisidengė savo intymias vietas. Jei tik kojos nebūtų tokios slidžios, jo čia neliktų nė kvapo. Tačiau mintis apie tai, kaip griūva ant užpakalio ar ant nugaros, jį atvėsino. – Darote tai ir vyrams?

Siaubo šūksnį pasitiko darnus juokas.

– Ne, ne brazilišką. Vyrams dažniausiai depiliuojame nugarą.

Džilo kosmetologė linktelėjo.

– Ir pečius.

– Kartais užpakalį.

– Jau supratau, – Piteris tai pasakė kiek per garsiai. – Dėkoju.

– Nekantriai laukiu šio vakaro, – prakalbo Džilas mėgindamas pakeisti temą.

Piterį tai labai nudžiugino.

– Tikrai? Tu padėjai Kitei išsikapstyti iš bjaurios padėties. Man irgi. Jei ne tu, ji visą dieną būtų mėginusi priremti kokį vyruką prie sienos.

– Kitė labai rimtai žiūri į savo darbą. Man tai patinka.

– Tai jau taip.

– Be to, ji graži. Sunku atsispirti tokiai moteriai.

– Tau ji tikrai atrodo graži?

– Ji nuostabi. O tau taip neatrodo?

– Na, taip.

– Kaip sekasi operacija?

– Operacija?

Džilas kalbėjo be garso, kad nenugirstų kosmetologė:

– Kitės susigrąžinimo operacija.

Išties, kaip jam sekasi? Na, juodu puikiai pasimylėjo. Tai gerai. Bet ji tuojau pat išėjo. Tai blogai. Piteris manė, kad jo sugalvotas dienos planas – tiesiog nuostabus, tačiau ji jį perkando ir atkeršijo paversdama Piterį tikru kvailiu – įgrūdo jį su Džilu į grožio saloną, kai jis tenorėjo pasimėgauti malonumais su ja.

– Sunku pasakyti, – galiausiai prabilo jis. – Kai ko jau pasiekiau, bet prieš akis dar ilgas kelias.

– Mmm. O laiko lieka vis mažiau.

Piteris sutrikęs sumirksėjo. Jis negalvojo apie laiką, bet Džilas teisus. Vos tik baigsis savaitgalis, ji nebeprivalės su juo matytis. Jam liko dvidešimt keturios valandos. Gal per tą laiką jos ir nesusigrąžins, bet reikia pasiekti, kad ji tebenorėtų su juo matytis. Kokių galų jis leidžia tokį brangų laiką poliruodamas kojų nagus? Ištraukęs savo galūnę iš moters rankų tarė:

– Atsiprašau, tikrai neturiu tam laiko.

– Aš jau beveik baigiau. Liko sutvarkyti tik vieną koją.

– Piteri, išties, atrodysi kaip koks laukinis.

– Tai turėsiu paprašyti jūsų, kad niekam neprasitartumėte, – atšovė jis ir nuskubėjo persirengti.

§

Suskambo Kitės mobilusis.

– Kite, sveika. Čia Dženisė.

Jos širdis apmirė. Kokių nelaimių dar galima laukti?

– Kas nutiko? – įprastai ramiu balsu su neblėstančia šypsena veide paklausė ji.

– Konkurso nugalėtojas ieško tavęs.

– Kuris?

– Piteris.

– Juk jis grožio centre.

– Jau nebe. Jis prašė, kad užsuktum į jo kambarį. Sakė, tai skubu.

Kitė suirzusi garsiai atsiduso.

– Gal numanai, koks ten gaisras?

– Ne.

– Tikrai neturiu laiko…

– Viskas, ko tik užsigeis. Tai tavo nurodymas, pameni?

Dženisė buvo teisi. Tai dar labiau suerzino. Piteris – bjaurus manipuliatorius, bet ji nieko negali padaryti. Iki rytojaus vakaro. Dar niekada taip nelaukė, kada svečias išsiregistruos.

– Tuojau ten būsiu. Dėkoju, Dženise.

– Nėra už ką. Hm, tu juk sakei, kad jis turi gauti viską, ko tik užsigeis?

– Jei tai neprieštarauja sveikam protui, mano biudžetui ir įstatymams – tada taip.

– Gerai. Aš tik pasitikslinu.

Kas, po galais, čia vyksta? Kitė išėjo iš kabineto, prieš tai dar kartą paglosčiusi katiną, kuris vienišas slampinėjo po kabinetą ir taip nudžiugo ją pamatęs, lyg Kitė būtų gardžiausio kačių ėdalo dubenėlis. Savo darbo vietoje ji nedaug ką tenuveikė. Tiksliau sakant, ji čia slėpėsi. Slėpynėms atėjo galas.

– Atleisk, mielasis, turiu prižiūrėti peraugusį išlepintą vaikėzą.

Kitė susišukavo, išsivalė dantis, pasidažė lūpas ir tik tada nužingsniavo link Piterio kambario durų. Eidama pati sau kartojo, jog dabinasi visai ne dėl jo. Ji visuomet stengėsi atrodyti nepriekaištingai.

Štai ji ir vėl beldžia į Piterio kambario duris. Pastarąjį kartą vilkėjo juodą suknelę, o po ja – seksualius juodus apatinius. Kūnu nuvilnijo šiurpuliukas – atminty iškilo praeitos nakties vaizdiniai.

Galvok apie ką nors kita.

Ji labai stengėsi, kol ėmė įsivaizduoti Piterį grožio centre, kur jam darė pedikiūrą. Taip jau geriau. Jis susisupęs į viešbučio chalatą.

Nuogut nuogutėlis po juo . Liaukis!

Reikia mėginti dar kartą. Nespėjus jai pagalvoti apie ką nors, kas nebūtų susiję su apsinuoginusiu Piteriu, šis atidarė duris. Tebevilkėjo chalatą ir buvo įsispyręs į šlepetes, o tai reiškia, kad po juo jis tebėra… Nuogas.

– Oi, – aiktelėjo ji, o galvoje viesulo greičiu skriejo geismai, troškimai, prisiminimai. – Galiu palaukti, kol apsirengsi.

– Nereikia, – atsakė jis, – užeik.

Kitė pakluso, tačiau žengė labai atsargiai.

– Oi, – dar sykį aiktelėjo ji.

Milžiniška vonia smagiai burbuliavo ir buvo justi dieviškas žvakių aromatas. Lauke dar buvo šviesu, tačiau Piteris visur išjungė šviesas, uždegė žvakes. Joms mirgant atrodė, kad vonią gaubia aureolė. Kibirėlyje ledas vėsino šampaną, kuris buvo pasiruošęs iššauti visai kaip ir ji.

– Pamaniau, kad drauge galėtume pasiruošti baletui, – paaiškino Piteris.

– Visi mano daiktai…

– Yra čia.

– Ką?

– Paprašiau, kad Dženisė viskuo pasirūpintų.

– Dženisė? Bet…

Ji užsikirto. Tai štai ką turėjo omeny Dženisė, kai kalbėjo apie visų Piterio norų tenkinimą. Tai, kad jos drabužiai, kosmetika ir kiti daiktai buvo atnešti į jo kambarį, neprieštaravo įstatymams ir tikrai brangiai nekainavo. Tik ar tai protinga?

Ji dėbtelėjo į Piterį, kuris akylai ją stebėjo, lyg tiksliai žinotų, kas dedasi jos galvoje.

– Pameni, – tyliai prabilo jis, – viskas, ko pageidaučiau.

Jie abu žinojo, kad ji gali čiupti savo daiktus į glėbį, apsisukti ir dingti už durų. Bet galėjo ir pasinerti į šią nuostabią vonią – Piteris žinojo, jog tai viena jos silpnybių.

– Ateik, bus gera. Atsipalaiduok. Tavo pečiai įsitempę. Galėčiau padaryti masažą, nes šiandien neturėjai galimybės apsilankyti sveikatingumo centre.

Pakėlusi antakius ji pažvelgė tiesiai jam į akis.

– Pasikvietei mane čia tam, kad pamasažuotum pečius?

Nors lūpos didvyriškai atsispyrė pagundai nusišypsoti, akyse šokinėjo velniukai.

– Taip pat ir dėl masažo. – Jis priėjo arčiau. – Liaukis. Įkišti mane su Džilu į sveikatingumo ir grožio centrą buvo tikrai vykęs pokštas. Gal leistum atsikvėpti?

Buvo nepaprastai sunku ginčytis, kai burbuliuojanti vonia taip viliojo. Be to, pasigirdo tylus pokštelėjimas iš ledo kibirėlio, tarsi šampano butelis tuoj tuoj iššaus. Dar Piteris su tuo chalatu, po kuriuo…

Jis ją pabučiavo ir nusišypsojo.

– Kas yra?

– Tu išsivalei dantis.

– Aš…

– Tikiuosi, kad ruošdamasi galvojai apie tai, kaip mane bučiuosi. Aš taip nekantravau likti su tavimi vienas, kad nesulaukiau, kol sutvarkys antros kojos nagus.